Dėl fondo įkūrimo buvo apsispręsta kovo viduryje, ši priemonė turėtų padidinti bloko nebiudžetinę Europos taikos priemonę (ETP), kuri naudojama dalinai kompensuoti šalims narėms už ginklus, kuriuos jos tiekia Ukrainai.

Į Ukrainos paramos fondą šalys gali arba skirti lėšų, arba kaip įnašą ar jo dalį užskaityti dvišaliu pagrindu perduodamą ginkluotę. Jei šalys pasirinks ne piniginį įnašą, bus užskaitoma kiek mažiau nei pusė ginkluotės vertės.

Tokį finansavimo būdą jau žada taikyti Vokietija. Jos įnašo dalis siekia apie 1,2 mlrd. eurų, o vien šiemet perduotos ginkluotės vertė siekia apie 7 mlrd. eurų.

Lietuvos įnašo dalis, BNS skaičiavimais, siekia 21,3 mln. eurų. Vis tik Krašto apsaugos ministerija BNS nurodė, kad Lietuva dar nėra priėmusi sprendimo, kokiu būdu prisidės prie Ukrainos paramos fondo.

„Tarybos sprendimas įtakos turi finansiniams skaičiavimas nuo 2025 metų, ETP darbo grupės dar turės sutarti dėl modalumų. (...) Lietuva dar neturi sprendimo dėl Lietuvos finansinio įnašo į ETP ir galimo jo užskaitymo“, – teigiama komentare.

Iki šiol Europos taikos priemonė už pagalbą Ukrainai šalims narėms išmokėjo 6,1 mlrd. eurų.

Taip ji kalbėjo tarptautinei žiniasklaidai šeštadienį Gente, prieš prasidedant ES finansų ministrų tarybos posėdžiui.

„Pozityvu, jog pavyko sutarti dėl 50 milijardų eurų finansinės paramos paketo Ukrainai, tačiau dabar turime pasirūpinti, kad pirmoji finansinė injekcija – 4,5 milijardo – besiginančią šalį pasiektų kuo greičiau, jau ateinantį mėnesį“, – sakė ministrė.

Pasak jos, naujausias žalos ir poreikių Ukrainoje vertinimas rodo, jog šalies atstatymui reikės daugiau nei 450 milijardų eurų. 

Tai didžiulė suma, todėl turime nedelsti ir mobilizuoti visus galimus finansinius šaltinius.

„Tai didžiulė suma, todėl turime nedelsti ir mobilizuoti visus galimus finansinius šaltinius, įskaitant įšaldyto Rusijos Centrinio banko turto konfiskavimą. Didžiojo septyneto šalių diskusijos teikia vilties, kad kartu rasime tinkamus sprendimus, kurie įgalins įšaldyto turto panaudojimą Ukrainos poreikiams. Europa šiuo atžvilgiu turi nebijoti imtis lyderystės“, – teigė G. Skaistė.

Vasario pradžioje Europos Sąjungos lyderiai pasiekė susitarimą dėl 50 mlrd. eurų ilgalaikės paramos Ukrainai.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pasiūlytas 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) pagalbos Kyjivui ir 14 mlrd. dolerių (13 mlrd. eurų) Izraeliui paketas dėl respublikonų pasipriešinimo jau kelis mėnesius stringa Kongrese.