Pernai ji atliko mobiliosios interneto prieigos kokybės matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių „Bitė Lietuva“, „Telia Lietuva“ ir „Tele2“ tinkluose. Matavimai parodė, kad vidutinė duomenų gavimo sparta padidėjo visų operatorių tinkluose – siekė 107–202 megabaitų (Mb) per sekundę.

„Didelę įtaką spartos augimui turėjo 5G technologijos diegimas, ypač miestuose – kai kuriuose iš jų vidutinė gavimo sparta viršija 300 Mb/s“, – pranešime sakė RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės specialistas Vaidotas Radzevičius.

Pasak jo, duomenų siuntimo sparta per metus paaugo visų operatorių tinkluose ir siekė nuo 19,1 iki 37,8 Mb/s. Tuo metu delsos vertė išliko panaši – 48–57 ms.

„Žema delsa aktuali realaus laiko veiklai, pavyzdžiui, kai žaidžiami kompiuteriniai žaidimais su kitais žaidėjais realiu laiku, tiesioginių vaizdo ar garso transliacijų metu, nuotolinio valdymo užduotims“, – teigė RRT atstovas.

Pasak jo, sparčiai diegiama 5G technologija gali suteikti didesnes spartas ir mažesnes delsas nei iki šiol buvusios technologijos, tačiau viskas priklauso nuo pasirinkto šios technologijos diegimo būdo.

Šiuo metu Lietuvoje 5G technologija veikia kartu su 4G, t. y. ne savarankiškame režime.

 

„Šiuo metu Lietuvoje 5G technologija veikia kartu su 4G, t. y. ne savarankiškame režime. Dėl šios priežasties vidutinių delsos verčių sumažėjimo, ką galėtų suteikti 5G, palyginti su praeitu laikotarpiu, nepastebėjome“, – sakė ekspertas.

RRT matavimus vykdė keliuose ir miestuose automobiliu važiuojant pasirinktais maršrutais, o matavimai geležinkeliuose buvo atliekami keleivinio traukinio vagone.

„Paslaugų kokybė keleiviniuose geležinkelių maršrutuose pagerėjo, tačiau išlieka tendencija, kad keliaujant geležinkeliais tikėtina gavimo sparta bus mažesnė nei keliaujant automobilių keliais ir miestų gatvėse. Geležinkeliai turi daugiau atkarpų, kur kelias eina miškais ar toliau nuo gyvenviečių, kur yra pastatyta mažiau bazinių stočių“, – sakė V. Radzevičius.

Matavimų metu buvo pastebėta ir atkarpų keliuose, kur ryšio sąlygos suprastėja arba mobilios interneto prieigos paslaugos teikimas iš viso nutrūksta.

Anot RRT atstovo, dažniausiai taip nutinka tolstant nuo bazinės stoties. Situaciją pagerintų didesnis bazinių stočių skaičius ar sprendimas naudoti toliau sklindančius dažnius.

„Tikimės, kad įgyvendinus numatytas priemones Lietuvos judriojo ryšio operatoriai galės sklandžiai diegti ir plėtoti 5G ryšio tinklus ir sistemas Lietuvoje. Tai padės kurti ekonominę ir socialinę naudą valstybei“, – pranešime sako susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Siekiant užtikrinti tolygią, ekonomiškai pagrįstą ir efektyvią 5G ryšio plėtrą numatoma, kad 5G ryšys Lietuvoje turės būti diegiamas nuo 2021 m., pradedant didžiausiais šalies miestais ir strateginiais valstybės objektais, ir plėtojamas visoje valstybės teritorijoje iki 2025 m., itin sparčiu judriuoju ryšiu padengiant svarbiausius sausumos transporto koridorius ir miestų teritorijas.

Numatoma, kad iki 2022 m. 5G ryšys turės būti įdiegtas ir komercinės 5G ryšio paslaugos pradėtos teikti bent viename iš penkių didžiausių Lietuvos miestų, iki 2023 m. – penkiuose didžiausiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, iki 2025 m. – miestų teritorijose, tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose („Via Baltica“, „Rail Baltica“), valstybinės reikšmės greitkeliuose ir keliuose, geležinkeliuose.

Ekspertų teigimu, penktosios kartos judrusis ryšys 5G, kurio kokybiniai rodikliai – ypatingai didelis pralaidumas, maža delsa ir plačios pritaikymo galimybės, ateinantį dešimtmetį bus vienas svarbiausių skaitmeninės visuomenės ir ekonomikos elementų.

Šia ryšių technologija galės naudotis ne tik pavieniai vartotojai, ji leis į tinklą sujungti daiktus, taip dar labiau išplėsdama daiktų internetą (angl. Internet of things) ir įrenginių tarpusavio sąveika grindžiamų įrenginių (angl. Machine to machine, M2M) pritaikymo galimybes. Todėl tikimasi, kad būsimoji 5G ryšio infrastruktūra bus naudinga daugeliui sektorių, pvz., savivaldžiams automobiliams, e. sveikatos sistemai, energijos valdymui, įvairioms visuomenės saugą užtikrinančioms aplikacijoms, gamybos automatizavimui ir pan.

Pasak pranešimo, daugelis išsivysčiusių pasaulio valstybių skuba pasinaudoti 5G ryšio privalumais, inicijuodamos bandymus, o vėliau ir komercinių paslaugų, pagrįstų 5G ryšio technologija, teikimą. Šiuo metu komercinės 5G ryšio paslaugos vartotojams yra prieinamos JAV, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kt. Nacionalinius 5G diegimo veiksmų planus jau yra paskelbusios vienuolika Europos Sąjungos valstybių.