Profesionalių vairuotojų mokymo atstovai jau įspėjo, kad pasikeitus profesinio mokymo reglamentavimui, 95 kodo mokymo ir kompetencijos kėlimo profesionaliems vairuotojams mokymų trukmė išauga beveik keturis kartus, o mokymų paslaugos, prognozuojama, pabrangs daugiau kaip du kartus.

Kaip sakoma BTPS „Solidarumas“ pranešime, Lietuvoje profesionaliais vairuotojais dirba apie 100 tūkst. vairuotojų, kuriems neaiškumai dėl 95 kodo kelia didelį nerimą. Vairuotojams atstovaujančios profsąjungos atstovai sako nežiną, kokia bus nauja profesionalių vairuotojų parengimo tvarka, nes iš valstybinių institucijų negauna išaiškinimų.

„Tolimųjų reisų vairuotojo specialybė Lietuvoje ir taip nėra itin populiari, vietos darbo rinkoje vairuotojų labai trūksta, dėl ko tenka priimti vairuotojų iš trečiųjų šalių. Šiems mūsų šalyje įgyti 95 kodą išvis sudėtinga dėl kalbos barjero. Panašu, kad permainos gali padaryti didelę meškos paslaugą vairuotojo profesijai Lietuvoje apskritai“, - sako BTPS „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas.

Tai reiškia, kad privačios mokymo įstaigos greičiausiai nebegalės žmonių parengti ir egzaminuoti 95 kodui, o pagal viešumoje matomas tvarka, pats mokymas pailgės nuo dabar esančių 150 valandų iki 540 valandų.

Tokių įtarimų kilo po praėjusią savaitę vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, kuriame svarstytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto nuostatos dėl 95 kodo mokymo.

Baiminamasi, jog profesionalių vairuotojų mokymas bus paliktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o ne Susisiekimo ministerijai, kaip planuota, o pats kodo suteikimas priskirtas formalaus profesinio mokslo sričiai, o ne neformaliam ugdymui, kaip yra likusiose ES valstybėse.

„Praktiškai tai reiškia, kad privačios mokymo įstaigos greičiausiai nebegalės žmonių parengti ir egzaminuoti 95 kodui, o pagal viešumoje matomas tvarka, pats mokymas pailgės nuo dabar esančių 150 valandų iki 540 valandų. Jaunimui įgyti tolimųjų reisų vairuotojo profesiją ir dabar yra sudėtinga ir brangu – reikia įgyti teisę vairuoti C ir CE kategorijų transporto priemones, Lietuvoje tai kainuoja apie 900 eurų, taip pat 95 kodo pažymėjimą, tai irgi kainuoja iki 500 eurų, o po permainų kainuos dar daugiau ir reikės skirti gerokai daugiau laiko. Tad rinktis šią profesiją bus dar nepatraukliau ir brangiau nei dabar“, - sako G. Čiužas.

Naujoji tvarka gali netikti ir užsienio tolimųjų reisų vairuotojams, kurie norėdami dirbti ES teritorijoje turėjo išsilaikyti 95 kodo egzaminą, nes ruoštis jam teks nebe keturias savaites, o gerokai ilgiau, mokėti už egzaminą dar daugiau, taip pat kainuos gyvenimas Lietuvoje, kol bus mokomasi. G. Čiužas prognozuoja, kad trečiųjų šalių vairuotojai mieliau rinksis važiuoti dirbti į kaimynines šalis, tą pačią Lenkiją, kur 95 kodo kompetenciją įgis gerokai paprasčiau, pigiau ir greičiau, o galios ji visoje ES.

Lietuvos piliečiai taip pat bus priversti vykti mokytis į užsienį, kur reikalavimai daug paprastesni, o jų mokymo baigimo pažymėjimai bus pripažįstami visoje ES.

Pasak BTPS „Solidarumas“ vadovo, kai kurie nauji reikalavimai norint įgyti profesionalaus vairuotojo statusą apskritai stebina visus profesionalius vairuotojus. „Pavyzdžiui, planuojama mokyti vairavimo slidžiame kelyje specifikos. Patikėkite, ne vienerius metus vairavau vilkiką. Ten galima tik pasirinkti saugų greitį arba nuspręsti visai nevažiuoti, nes jei pradės slysti 40 tonų sveriantis vilkikas, vairuotojas jau nieko nepadarys. O dabar ir šiaip negalės nieko padaryti, nes EURO 6 standartus atitinkantys vilkikai turi elektronines sistemas, kurios pačios sprendžia, ką ir kada daryti ir - daug geriau už vairuotojus“, - sako G. Čiužas.

95 kodu vairuotojų vadinamas pagal Europos Sąjungos direktyvą privalomas pradinės arba periodinės profesinės kvalifikacijos kursų baigimo diplomas. Šių kursų metu vairuotojai supažindinami su krovinių vežimo taisyklėmis, muitinės procedūromis, darbo ir poilsio režimais, CMR, TIR, tachografo naudojimu, suteikiama kita būtina informacija. Nors Europos Parlamento ir Tarybos direktyva nereikalauja, kad 95 kodo mokymas būtų priskirtas formaliajam profesiniam mokymui, tačiau Lietuvoje jis yra priskirtas būtent formalaus profesinio mokymo sričiai, už kurią atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Pataisas dėl šio teisės akto dar prieš dvejus metus buvo parengusi Susisiekimo ministerija, beveik dvejus metus jas derino su vežėjų asociacijomis ir kitais socialiniais partneriais. Dokumentas buvo suderintos ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

2019 m. lapkričio 21 d. Vyriausybėje įvykusio tarpinstitucinio pasitarimo metu nutarta pasirinkti proporcingą, progresyvų ir veiksnų, tiek švietimo, tiek transporto sektoriaus poreikius ir funkcijas atitinkantį teisinį reguliavimą, suderintą su minimų direktyvų nuostatomis, kad 95 kodo vairuotojų mokymas būtų priskirtas neformaliajam mokymui, įgyjant kompetenciją, o jo organizavimas ir kontrolė priskirta Susisiekimo ministerijai.

Pagal praėjusių metų lapkritį Vyriausybės ir socialinių partnerių pasiektą kompromisą bendrai buvo nuspręsta, kad 95 kodo mokymai Susisiekimo ministerijos kompetencijai turi būti deleguoti iki 2020 metų gegužės 23 dienos, priėmus atitinkamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto pataisas.

Šio įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, susijęs su poreikiu išgryninti profesionalių vairuotojų parengimo institucinę struktūrą, teisinį reguliavimą, priderinant prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų reikalavimų. Tačiau reikiami teisės aktai iki šiol nepriimti, įstatymo vertinimas perduotas Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, o pagal kai kurių jo narių pasisakymus galima daryti prielaidas, jog 95 kodo įgijimą ketinama palikti kaip formalaus profesinio mokslo dalyką bei pasunkinti mokymo programas.

Prieš tokius planus jau pasisakė ne tik BTPS „Solidarumas“, bet ir vežėjų organizacijos, Lietuvos vairuotojų mokymo įstaigų ir transporto sektoriaus verslo atstovai.

Pasak Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos vykdomosios direktorės Jurgitos Kuliešienės, šiuo metu galiojantis Profesinio mokymo įstatymas ir jo taikymo praktika neatitinka transporto sektoriaus darbdavių ir darbuotojų lūkesčių.

„Profesionalių vairuotojų 95 kodo kompetencijos suteikimą palikti išskirtinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reguliavimo sričiai būtų ydinga praktika. Pertekliniais reikalavimais ir ribojimais apkrautas reguliavimas diskriminuoja atskiras mokymo įstaigas, apsunkina tiek transporto sektoriaus įmonių, tiek į darbo rinką siekiančių patekti vairuotojų padėtį. Tokia situacija prieštarauja atnaujintai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai, kuria kaip tik ir buvo siekiama ištaisyti ankstesnės direktyvos trūkumus ir padaryti 95 kodo kompetencijos suteikimą lankstesnį ir prieinamesnį“, –  sako J. Kuliešienė.

Jeigu turėsime gerokai ilgesnės trukmės programas – norinčių mokytis nebus. Labai tikėtina, kad Lietuvos vairuotojai vyks įgyti kvalifikacijos į kaimynines valstybes, kur reikalavimai 95 kodo mokymui yra kur kas paprastesni, netaikomas kalbos barjeras.

Jos teigimu, vienas iš tikslų – įtvirtinti profesionalių vairuotojų neformalaus mokymo praktiką bei teisinį reguliavimą, kuris atitiktų transporto sektoriaus darbdavių ir darbuotojų lūkesčius bei derėtų su Europos Sąjungos direktyvomis.

J. Kuliešienė atkreipia dėmesį, kad Susisiekimo ministerijos parengtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto nuostatos dėl 95 kodo mokymo, kurios beveik dvejus metus buvo derintos su vežėjų asociacijomis ir kitais socialiniais partneriais, neturi palaikymo Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

„Praėjusią savaitę Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje svarstytas įstatymo projektas. Išklausę kai kurių komiteto narių nuomones, nuogąstaujame, kad komitetas linkęs laikytis pozicijos, jog 95 kodo mokymas turėtų likti išimtinai formaliuoju profesiniu mokymu. Pagrindinis to motyvas – siekis apginti valstybinių sektorinių profesinio mokymo centrų interesus, tuo pačiu iš mokymo proceso galimai eliminuojant privačius mokymo teikėjus“, – sako J. Kuliešienė.

Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija kartu su vežėjų asociacijomis, reaguodamos į situaciją, bendru raštu kreipėsi į atsakingus Seimo komitetus, taip pat Vyriausybę ragindamos paremti Susisiekimo ministerijos paruoštą teisės akto projektą.

Raštą pasirašė Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija ir didžiausios vežėjų asociacijos – „Linava“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos vežėjų sąjunga.

Nors Europos Parlamento ir tarybos direktyva nereikalauja, kad 95 kodo mokymas būtų priskirtas formaliajam profesiniam mokymui, Lietuvoje jis yra priskirtas būtent formalaus profesinio mokymo sričiai, už kurią atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Nuo šių metų gegužės 23 dienos baigia galioti esama tvarka, pagal kurią organizuojami 95 kodo mokymai ir jų kompetencijos kėlimas profesionaliems vairuotojams. „Jeigu įstatymas nebus priimtas, turėsime dvi problemas – pirma, dėl ES direktyvos nevykdymo Lietuva atsidurs tarp pažeidėjų. Antra – po gegužės 23 dienos lieka neaišku, kaip teks organizuoti 95 kodo profesionalių vairuotojų mokymus, ir kaip jie bus  įdarbinami“, - sako J. Kuliešienė.

Pagal direktyvą, 95 kodo pirminio mokymo trukmė profesionaliems vairuotojams siekia 150 valandų. Kai vairuotojai atnaujina kvalifikaciją periodiškai kas penkerius metus – mokymas trunka 35 valandas. Tuo tarpu naujoji Profesinio mokymo redakcija profesinio mokymo trukmę smarkiai padidina – tai išaugina tiek darbdavių, tiek potencialių darbuotojų sąnaudas siekiant šios kompetencijos. Transporto sektoriaus atstovai atkreipia dėmesį, kad šalies profesionalių vairuotojų mokymas apkrautas ir kitais pertekliniais reikalavimais.

„Jeigu turėsime gerokai ilgesnės trukmės programas – norinčių mokytis nebus. Labai tikėtina, kad Lietuvos vairuotojai vyks įgyti kvalifikacijos į kaimynines valstybes, kur reikalavimai 95 kodo mokymui yra kur kas paprastesni, netaikomas kalbos barjeras“, – sako J. Kuliešienė.

95 kodo kompetencija pagal turinį ir taikomumą yra susijusi išskirtinai su Susisiekimo ministerijos, atsakingos už visą Lietuvos transporto sektorių, kuruojamomis sritimis. Būtent Susisiekimo ministerija yra atsakinga tiek už minimos direktyvos perkėlimą į nacionalinius teisės aktus, tiek už visų kitų vairuotojų kompetencijų suteikimą. ES šalių praktikoje šis mokymas taip pat yra transporto ministerijų ar agentūrų reguliavimo sritis.

Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU duomenimis, visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą, profesionalių vairuotojų 95 kodo mokymas ir jų kompetencijos kėlimas priskirtas neformaliajam mokymui. Kai kuriose ES šalyse net nėra pirminio mokymo, o kompetencijų įgijimas tikrinamas egzaminu.