Ji siūlė steigti specialų fondą Ukrainai remti.

„Karo epicentras – čia pat, mūsų kaimynystėje, Abiejų Tautų Respublikos palikimą menančiose žemėse ir jos istorinę atmintį išlaikiusioje tautoje. Ukrainoje. Taigi tam tikra prasme ukrainiečiai kovoja ir už ATR palikimą, – sakė Lietuvos parlamento vadovė konferencijoje „Abiejų Tautų Respublika Europoje“. – Tik būdami vieningi ir ryžtingi įveiksime kažkada Abiejų Tautų Respubliką sužlugdžiusias aplinkybes ir apginsime Respublikos paveldą.“

Kalbėdama apie paramą ir pagalbą Ukrainai Lietuvos Seimo vadovė išskyrė tris šiuo metu aktualiausius žingsnius.

„Pirmiausia, mano nuomone, svarbu toliau tiekti įvairiapusę ginkluotę, kad padėtume Ukrainai apginti savo laisvę, atkurti teritorinį vientisumą ir užkirsti kelią tolesnėms masinėms civilių žudynėms“, – sakė ji.

„Antras svarbus žingsnis – kuo greičiau Ukrainai suteikti oficialų Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą, todėl tikimės teigiamos Europos Komisijos nuomonės. O trečia, jau dabar svarbu kurti Ukrainos solidarumo patikos fondą, kuris padės po karo atstatyti Ukrainą ir pradės didelių investicijų programą“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Lenkijos sostinėje Lietuvos Seimo pirmininkė taip pat susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), Seimo maršalka Elžbieta Witek (Elžbieta Vitek) ir Senato maršalka Tomaszu Grodzkiu (Tomašu Grockiu).

Numatyta, kad ji lankysis Lenkijos žydų istorijos muziejuje POLIN, susitiks su Varšuvos lietuvių bendruomene.

Abiejų Tautų Respublika – 1569–1795 metais egzistavusi federacinė Lietuvos ir Lenkijos valstybė.

1791 metais gegužės 3-iąją priimta šios Respublikos Konstitucija buvo pirmasis toks rašytinis dokumentas Europoje.

Lenkijoje gegužės 3-ioji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

Joje bus pristatomi XVIII a. antros pusės Lietuvos ir Lenkijos modernėjimo procesai, parodyta, kaip gimė „švelniosios revoliucijos“ epocha, kas buvo pagrindiniai naujų idėjų skleidėjai Lietuvoje, kaip keitėsi tautos, Tėvynės samprata. Apie daugelį tuo metu įvykusių permainų šiandien nesusimąstome ir tai suprantame kaip demokratinės valstybės pagrindą. Tačiau būtent XVIII a. antroje pusėje, vyraujant didžiulei geopolitinei įtampai, įvyko milžiniški pokyčiai: įtvirtinamas įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atskyrimas, suformuojama nepriklausoma teismų sistema, įvykdomos švietimo, vietos savivaldos, valstiečių padėtį lengvinančios reformos, iškeliama idėja, kad tauta, sudaryta iš visų luomų, yra pagrindinė valstybės vientisumo ir suverenumo gynėja.

Tarptautinei parodai „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“ Valdovų rūmų muziejus apie 200 eksponatų surinko iš daugiau nei 40-ies valstybinių ir privačių kultūros institucijų – muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių kolekcijų, esančių Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusioje. Iš Varšuvos atvežami Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto autentiški dokumentai. Taip pat bus eksponuojamas unikalus XVIII a. pabaigoje ar pirmaisiais XIX a. metais į lietuvių kalbą išverstas 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos tekstas. Jį parodoje bus galima ir išgirsti. Lankytojams bus pristatomi Lietuvos ir Lenkijos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpiu (1764–1795) įgyvendintų reformų iniciatoriai – svarbiausių valstybininkų portretai, taip pat surinkti įvairūs artefaktai (dokumentai, knygos, atminimo ženklai, meno kūriniai), atspindintys pokyčius valstybės politiniame, socialiniame, ūkiniame ir kultūriniame gyvenime.

Muziejaus nuotr.

Pasak parodos kuratorės dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės, ši paroda – pirmasis bandymas Lietuvoje pristatyti spalvingą ir sudėtingą Konstitucijos epochą, pažinti Abiejų Tautų Respublikos pakilimo ir jos sunaikinimo istoriją, skatinantis mokytis iš to meto politikų padarytų klaidų, ieškoti vidinio sutarimo, nepuoselėti iliuzijų dėl užsienio šalių nesavanaudiškos pagalbos, laiku įgyvendinti būtinas permainas visuomenėje ir valstybėje, o svarbiausia – patiems rūpintis savo Tėvynės likimu.

Simboliška, kad Tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių išvakarėse, spalio 19 d., Valdovų rūmų muziejuje atidaromą parodą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda. Jie planuoja dalyvauti parodos atidaryme ir tarti sveikinimo žodį apie bendro paveldo reikšmę ir prasmę mūsų tautų šiandienos gyvenime.

Parodą lydės turininga mokslinių, kultūrinių ir edukacinių renginių programa.

„Lietuvos istorijos institutas, bendradarbiaudamas su Lenkijos istorijos muziejumi, surinko nemažai istorinių faktų apie šį, prieš 230 metų patvirtintą dviejų tautų įžadą, kurio įtaką mūsų bendrai istorijai būtų sunku pervertinti“, – rašoma savivaldybės pranešime.

Kauno miesto savivaldybė kviečia ne tik mėgautis pagaliau šylančiais orais, bet taip pat ir skirti laiko istorijos tyrinėjimams.

„Jei vaikštinėsite po vasarišką Laisvės alėją, nepraeikite pro šalį – pasinaudokite įdomia galimybe sužinoti šį tą naujo“, – ragina savivaldybė.

Šią savaitę bus iškilmingai minimos Vilniaus išvadavimo iš Rusijos imperijos 220-osios metinės.

Ta proga trečiadienio vakarą Katedros aikštėje prie Valdovų rūmų vilniečiai ir miesto svečiai pamatys Vilniaus išvadavimo trumpą inscenizaciją, virš Valdovų rūmų kariai iškels istorinę Lietuvos vėliavą ir griaudės istorinių artilerijos pabūklų salvės, informavo Krašto apsaugos ministerija.

Vilniaus išvadavimo inscenizacijoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kariai, taip pat Lietuvos kariuomenės orkestro nariai.

Kaip pažymi KAM, 1794 metų balandžio 23 dieną iš Vilnių užėmusios Rusijos imperijos 2800 karių įgulos miestą atkovojo kiek daugiau nei tūkstantis Lietuvos karių ir ginkluotų Vilniaus gyventojų.

Vilniaus išvadavimo iš Rusijos imperijos įgulos operacijai vadovavo Vilniaus karo inžinerijos mokyklos viršininkas pulkininkas Jokūbas Jasinskis.

1794 metų sukilimo dalyviai Vilnių prarado rugpjūtį, o Lenkijoje ir Lietuvoje vykusiam sukilimui pralaimėjus, 1795 metais Rusija, Prūsija ir Austrija galutinai pasidalijo Abiejų Tautų Respubliką.