Nauji neramumai antroje pagal gyventojų skaičių Afrikos šalyje prasidėjo praėjus vos devyniems mėnesiams po to, kai kaimyniniame Tigrėjaus regione baigėsi dvejus metus trukęs niokojantis karas, kuriame dalyvavo ir Amharos kovotojai.

„Tapo būtina paskelbti nepaprastąją padėtį, susiklosčius situacijai, kai pasidarė sunku kontroliuoti šį nepriimtiną judėjimą pagal galiojančius įstatymus“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame ministro pirmininko  Abiy Ahmedo (Abijaus Ahmedo) biuro pranešime.

Pareiškime nenurodyta, ar nepaprastoji padėtis galioja visoje šalyje, ar tik Amharoje, kuri yra į šiaurę nuo sostinės Adis Abebos.

Abiy Ahmedo vyriausybė neatsakė į naujienų agentūros AFP klausimus.

Pastarosiomis savaitėmis Amharoje padažnėjo susirėmimų, dėl kurių užsienio šalių vyriausybės įspėjo keliautojus ir nutraukė skrydžius.

Įtampa augo nuo balandžio, kai federalinė vyriausybė paskelbė išformuojanti regionines pajėgas, įskaitant Amharos regioną. Nacionalistai baiminosi, kad tai susilpnins regioną.

Ketvirtadienį Amharos vietos pareigūnai paprašė federalinės vyriausybės pagalbos užtikrinant saugumą, padėčiai tapus sunkiai kontroliuojama ir atsiradus socialinių ir ekonominių sutrikimų.

Vyriausybė teigė, kad smurtas „kelia pavojų konstitucinei santvarkai“, o sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį buvo vienbalsis.

Dekretu valdžios institucijoms leidžiama paskelbti komendanto valandą, o įtariamuosius apieškoti ir sulaikyti be orderio.

„Kaip ministrui pirmininkui ir Taikos premijos laureatui, Abiy Ahmedui tenka ypatinga atsakomybė užbaigti konfliktą ir prisidėti prie taikos“, – sakoma Komiteto pirmininkės Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen) pareiškime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

Šiaurės Etiopiją konfliktas krečia nuo 2020 metų, kai Adis Abeba pasiuntė karius į Tigrėjų, apkaltinusi šio regiono valdančiąją partiją – Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontą (TPLF) – išpuoliais prieš federalinės kariuomenės stovyklas.

Per kautynes tarp Abiy Ahmedui lojalių pajėgų ir TPLF bei jų sąjungininkų žuvo jau tūkstančiai žmonių, o keli milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Premjero atstovė Billene Seyoum (Bilen Sejum), komentuodama Komiteto pareiškimą, pabrėžė, kad Abiy Ahmedas jau prisiėmė atsakomybę.

„Ministras pirmininkas iš tiesų yra prisiėmęs šią „ypatingą atsakomybę“ užbaigti valstybės konfliktą su TPLF; jis stengiasi ne tik nutraukti pernai kilusį konfliktą, bet ir destabilizuojančią TPLF, kurį parlamentas yra paskelbęs teroristine organizacija, veiklą“, – AFP sakė Billene Seyoum.

Pasak Jungtinių Tautų, Tigrėjui faktiškai taikoma blokada, neleidžianti tiekti gyvybiškai svarbių vaistų ir maisto produktų milijonams žmonių, kurių šimtai tūkstančių yra atsidūrę prie bado slenksčio.

„Humanitarinė padėtis yra labai rimta, ir nepriimtina, kad nėra pakankamai galimybių pristatyti humanitarinę pagalbą“, – pabrėžė B. Reiss-Andersen.

Kalbėdamas per spaudos konferenciją, žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ vykdomasis direktorius Kennethas Rothas (Kenetas Rotas) paragino tarptautinę bendruomenę spausti Abiy Ahmedą, kad šis leistų pristatyti pagalbą.

„Didžiausią grėsmę kelia Etiopijos vyriausybės vykdoma humanitarinės pagalbos, kurios labai reikia milijonams žmonių regione, blokada“, – žurnalistams sakė K. Rothas.

„Tai klasikinis kolektyvinės bausmės atvejis. Tai nėra bausmė Tigrėjaus karinėms pajėgoms – tai bausmė Tigrėjaus gyventojams“, – pridūrė jis.

Dėl konflikto Etiopijoje nuskambėjo raginimų atimti iš Abiy Ahmedo Nobelio premiją, tačiau pagal Nobelio statutą to padaryti neįmanoma.

Komitetas teigė negalįs komentuoti, dėl kokių konkrečiai veiksnių buvo nuspręsta paskirti premiją etiopų premjerui, nes tokios diskusijos yra konfidencialios.

Abiy Ahmedui premija „buvo paskirta remiantis jo pastangomis ir teisėtais lūkesčiais, egzistavusiais 2019 metais“, paaiškino B. Reiss-Andersen.

„Taikos iniciatyvos, kurių ėmėsi Abiy Ahmedas ir už kurias jis gavo Nobelio premiją, buvo grindžiamos jo indėliu į taikos susitarimą su Eritrėja, taip pat jo visapusiška politine iniciatyva dėl demokratijos ir pilietinių teisių plėtojimo“, – pridūrė ji.

Karinė operacija Etiopijos šiauriniame Tigrėjaus regione yra nukreipta prieš TPLF lyderius.

Remiantis vyriausybės pranešimu, nukauti buvo Etiopijos užsienio reikalų ministro pareigas beveik du dešimtmečius ėjęs Seyoumas Mesfinas, buvęs federalinių reikalų ministras Abay'us Tsehaye ir buvęs parlamento pirmininkas Asmelashas Woldeselassie.

Šie pareigūnai buvo nukauti per susišaudymą su jų apsaugos darbuotojams, pareigūnams atsisakius pasiduoti, teigiama pranešime.

Etiopijos premjero ir 2019 m. Nobelio taikos premijos laureato Abiy Ahmedo vadovaujama šalies kariuomenė lapkričio pradžioje Tigrėjuje pradėjo karinę kampaniją. Premjeras teigė, kad tai atsakas į TPLF surengtus išpuolius prieš regione esančias federalinių karinių pajėgų bazes.

Remiantis Tarptautinės krizės grupės paskelbtais duomenimis, per susirėmimus žuvo tūkstančiai žmonių. Dar dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti bėgti per sieną į Sudaną.

Lapkričio pabaigoje vyriausybės pajėgoms įžengus į regiono sostinę Mekelę, A. Ahmedas paskelbė pergalę.

Tačiau TPLF pažadėjo ir toliau kovoti, o Jungtinės Tautos praėjusią savaitę pranešė apie kai kuriose vietovėse besitęsiančius vietinius susirėmimus ir saugumo trikdžius.

Kiti svarbiausi TPLF lyderiai slapstosi, jų buvimo vieta nežinoma.

Pastarosiomis dienomis Etiopijos vyriausybė pranešė sulaikiusi keletą TPLF pareigūnų, įskaitant vieną iš organizacijos įkūrėjų Sebhatą Negą.

TPLF Etiopijos politikoje dominavo tris dešimtmečius iki tol, kol 2018 m. į valdžią atėjo Abiy Ahmedas.

Abiy Ahmedas, praeitų metų Nobelio taikos premijos laureatas, lapkričio 4-ąją pradėjo karinę kampaniją prieš Tigrėjaus liaudies išvadavimo frontą (TPLF), apkaltinęs šį judėjimą išpuoliais prieš dvi federalinių pajėgų stovyklas tame regione. Premjeras taip pat kaltino TPLF ignoravus centrinę vyriausybę ir siekus ją destabilizuoti.

Kadangi regione blokuojami ryšiai, abiejų stovyklų pareiškimus patikrinti buvo sunku, bet pranešama, kad per kovos veiksmus šimtai žmonių žuvo, o dar dešimtys tūkstančių pabėgo į kaimyninį Sudaną.

„Jūsų griovimo kelias jau baigiasi. Raginame jus taikiai pasiduoti per ateinančias 72 valandas, pripažįstant, kad neturite kelio atgal“, – sakoma Abiy Ahmedo kreipimesi į TPLF lyderius.

„Pasinaudokite šia paskutine galimybe“, – pridūrė jis.

Premjeras taip pat ragino TPLF pajėgas „taikiai pasiduoti“ ir kvietė Mekelės gyventojus palaikyti federalinę kariuomenę, „kad ši išdavikiška grupuotė būtų patraukta atsakomybėn“.

„Gelbėkitės“

Anksčiau sekmadienį Etiopijos kariuomenė grasino blokuoti pusę milijono gyventojų turintį miestą ir perspėjo civilius pasitraukti, kol tai dar įmanoma.

„Per kitą lemiamą mūšį Mekelė bus apsupta tankais“, – valstybiniams transliuotojams sakė kariuomenės atstovas Dejene Tsegaye.

Kreipdamasis į Mekelės gyventojus jis pridūrė: „Gelbėkitės. Jums buvo perduotas nurodymas atsiriboti nuo šios chuntos – vėliau nebus jokio pasigailėjimo.“

Abiy Ahmedo vyriausybė skelbė pastarosiomis dienomis užėmusi keletą miestų, įskaitant istorinį Aksumo miestą ir Idaga Hamuso miestelį, esantį už 100 km į šiaurę nuo Mekelės.

„Gynybos pajėgos perėmė kontrolę Idaga Hamuse, esančiame prie kelio iš Adigrato į Mekelę“, – sekmadienį pranešė Etiopijos nepaprastosios padėties faktų tikrinimo agentūra.

„Gynybos pajėgos šiuo metu žygiuoja į kampanijos galutinį tikslą – Mekelės miestą“, – sakoma pranešime.

Abiy Ahmedas, praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatas, praėjusią savaitę pradėjo karinę operaciją Tigrėjuje, teigdamas, kad tenykštė administracija atakavo dvi federalines karines bazes, nors regiono valdžia tai neigia.

Padėtis staigiai paaštrėjo prieš tai mėnesius tvyrojus įtampai tarp Etiopijos federalinės vyriausybės Adis Abeboje ir pusiau autonominio Tigrėjaus regiono, kurio lyderiai anksčiau kontroliavo vyriausybę.

Kelias dienas vyko aviacijos smūgiai; Abiy Ahmedas anksčiau sakė, kad jais taikomasi į karinius objektus. Premjero teigimu, šia operacija siekiama atkurti tvarką ir teisingumą regione, kurio lyderiai esą siekia destabilizuoti šalį.

„Oro pajėgos šiuo metu bombarduoja parinktus rajonus regione“, – pirmadienį valstybinei žiniasklaidai sakė generolas majoras Mohammedas Tessema.

Jis paneigė regiono valdančiojo Tigrėjaus liaudies išvadavimo fronto (TPLF) pareiškimus, kad jo pajėgos numušė vieną karo lėktuvą.

Pranešimus iš regiono sunku patikrinti, nes visiškai neveikia komunikacijos.

Naujienų agentūros AFP reporteris matė sunkvežimiais Danšos miesto Tigrėjuje link vežamus karius. Teigiama, kad Danšoje TPLF atakavo kariškių stovyklą.

Pačiame mieste esančią armijos Šiaurės vadavietės bazę, regis, kontroliuoja federalinė vyriausybė; prie įvažiavimo į ją nuotraukoms pozavo policininkai.

TPLF tvirtino, kad užėmė Šiaurės vadavietę, kuriai priklauso daug Tigrėjaus karių.

Į bazę atvykę žurnalistai buvo greit išsiųsti atgal ir turėjo išvykti iš miesto, nes kariuomenės pareigūnai sakė, kad netoliese vyksta kovos. Tai rodytų, kad dėl šio rajono vis dar kaunamasi.

Spalio mėnesį Norvegijos Nobelio komitetas paskelbė, kad 43 metų A. Ahmedui Nobelio taikos premija buvo paskirta už pastangas išspręsti pasienio konfliktą su kaimynine Eritrėja.

Taip pat buvo pagerbtos jo pastangos tarpininkauti Rytų Afrikoje ir demokratinės reformos, kurių jis ėmėsi savo šalyje, ilgai valdytoje autoritariškų lyderių.

Po A. Ahmedo atėjimo į valdžią 2018 metų balandį Etiopija padarė įspūdingą pažangą, bet dabar taikos procesas su Eritrėja įstrigo, o premjero reformos, kuriomis siekta atverti Etiopiją, paradoksaliu būdu pakurstė etninę įtampą.

Susidūręs su tokiais iššūkiais jauniausias Afrikos lyderis per ceremoniją gėlėmis išpuoštoje Oslo rotušėje, dalyvaujant Norvegijos karališkajai šeimai ir garbiems svečiams, ragino vienytis.

„Nėra „mūsų ir jų“, – sakė jis. – Esame tik „mes“, nes mus visus sieja bendras meilės, atlaidumo ir susitaikymo likimas.“

2018 metų liepos 9 dieną, po istorinio susitikimo Eritrėjos sostinėje Asmaroje, A. Ahmedas ir Eritrėjos prezidentas Isaias Afwerki (Isajas Afverkis) oficialiai nutraukė du dešimtmečius po 1998–2000 metų pasienio konflikto trukusią aklavietę tarp jų šalių.

Tai įvyko vos trys mėnesiai po A. Ahmedo atėjimo į valdžią.

„Mes, kaip šalis, didžiuojamės“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė laureato biuras.

Pareiškime sprendimas skirti A. Ahmedui Nobelio premiją vadinamas „amžinu liudijimu... vienybės, bendradarbiavimo ir sambūvio idealams, kuriuos premjeras nuolat gina“.

„Nuo 2018 metų balandžio, kai premjeras A. Ahmedas perėmė politinį vadovavimą, jis taiką, atlaidumą ir susitaikymą padarė svarbiais savo administracijos komponentais“, – sakoma pareiškime.

„Nacionaliniu lygmeniu kai kurie įsimintini etapai yra dešimčių tūkstančių politinių kalinių paleidimas, amnestija žiniasklaidos dariniams ir politinėms partijoms, apkaltintiems pagal kovos su terorizmu įstatymą, erdvės politinėms partijoms padidinimas“, – rašoma jame.

„Regiono lygmeniu du dešimtmečius trukusios Etiopijos ir Eritrėjos aklavietės užbaigimas atvėrė naują galimybių bendradarbiauti šioms dviem šalims dimensiją. Dar daugiau, premjeras taip pat stengėsi išspręsti nesutarimus tarp [Somalio] pusiasalio šalių su įsipareigojimu dėl bendros ateities“, – pažymėjo premjero biuras.

Tačiau nepaisant A. Ahmedo pastangų dėl taikos susitarimui su Eritrėja pakenkė apčiuopiamos pažangos nebuvimas dėl tokių svarbių klausimų kaip sienos demarkacija.

Viltys, kad po šio susitarimo gali atsiverti vienos labiausiai izoliuotų pasaulio šalių ir baigtis prievartinis ėmimas į kariuomenę dar taip pat netapo tikrove.