Kempinę primenanti medžiaga sukurta Argonne Nacionalinės laboratorijos mokslininkų. Pagrindinis jos uždavinys – valyti išsiliejusią naftą ir lyginant su ankstesnėmis tai pačiai užduočiai skirtomis technologijomis, ši kempinė ir jos funkcinės galimybės atrodo tarsi būtų mažų mažiausiai iš ateities.

Pavyzdžiui ankstesni absorbentai galėjo sulaikyti 3 proc. savo svorio ar šiek tiek daugiau išsiliejusios medžiagos. Maksimali senosiomis priemonėmis pasiekta absorbuotos medžiagos riba – 70 procentų. Tuo tarpu naujoji medžiaga jau dabar sulaiko 90 proc. ir ji vis dar tobulinama. Maža to, ji gali būti panaudota pakartotinai. Iki šimto karto. Taigi, bet koks naftos išsiliejimas galėtų būti sutvarkytas daug greičiau ir patiriant drastiškai mažesnes išlaidas.

Išsiliejusią naftą išvalyti labai sudėtinga. Tikriausiai prisimenate „BP Deepwater Horizon“ avariją, ir kiek ilgai truko jos padarinių likvidavimas. Tiesą pasakius, dar ir dabar naftos likučiai tebeskalauja tos įlankos krantus.

Iki šiol išsiliejusios naftos valymas, priklausomai nuo išsiliejimo vietos ir naudojamų technologijų buvo arba labai lėtas procesas, arba brangus, arba ir lėtas, ir brangus. Be to, visos absorbcijos priemonės iki šiol buvo vienkartinės, tad didžiulį galvos skausmą keldavo problema, kur nepaprastai didelius panaudotos absorbcinių medžiagų kiekius vėliau padėti.

Tuo tarpu naująją medžiagą galima pakartotinai naudoti iki šimto kartų ir jos nereikia niekaip perdirbti. Pakanka tiesiog išgręžti. Kempinė pagaminta iš poliuretano putų, padengtų silano – medžiagos pasižyminčios lipofilinėmis savybėmis, sluoksniu. Sunkiausias mokslininkų uždavinys buvo rasti šių dviejų medžiagų balansą. Per mažai silano reikštų sumažėjusias absorbcines galimybes, o jei būtų per daug, kempinė negalėtų būti panaudojama pakartotinai.

Šiuo metu kempinė vis dar tobulinama. Pastebėta, kad ji ne tokia efektyvi atvirame vandenyne. Be to, dar neišspręstas masinės gamybos klausimas. Tačiau neabejojama, kad kito didelio naftos išsiliejimo metu bus pasiruošta žymiai geriau nei bet kada anksčiau.

Didžiausia šalyje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Žalvaris“ per 2014 metus surinko ir sutvarkė 15,2 tūkst. tonų atliekų. Tai 15 proc. daugiau, lyginant su 2013 m. 28 procentais taip pat ūgtelėjo bendrovės apyvarta ir sudarė 22,53 mln. Eur (77,56 mln. Lt).

„Praėję metai buvo sėkmingi – augimą fiksavo beveik visi rodikliai. Tai pasiekėme nuosekliai plėsdami surenkamų atliekų spektrą ir suaktyvinę bendradarbiavimą su pramonės įmonėmis. Augti leidžia ir gerai išvystytas atliekų surinkimo tinklas, leidžiantis klientui pasiūlyti kompleksinę paslaugą – prireikus paimti ir sutvarkyti beveik visas jo veikloje susidarančias atliekas“, – teigė „Žalvario“ komercijos direktorius Linvydas Pilkauskas.

2014 m. „Žalvario“ surinktų atliekų kiekis – didžiausias per ketverių metų laikotarpį. 2013 m. bendrovė surinko 13,264 tūkst. tonų atliekų. Didžiąją, 74 proc., pernai surinktų atliekų dalį sudarė pavojingosios atliekos. Daugiausia iš jų – automobilinės atliekos: akumuliatoriai, alyva, absorbentai (šluostės, sorbentai, pjuvenos ir kt.), dažai. Panaudoti galima bene visas automobilių atliekas, didžiąją jų dalį perdirbus.

Kiek mažesnę „Žalvario“ surinktų atliekų dalį sudarė žemės ūkyje bei pramonės įmonių veikloje susidarančios atliekos. Bendrovė dirba su per 160 skirtingų rūšių pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų. 

Anot L. Pilkausko, didesnį surenkamų atliekų kiekį galima sieti ir su stiprėjančia šalies ekonomika, ir su augančiu įmonių aplinkosauginiu sąmoningumu.

„Galima prognozuoti, kad augant šalies ekonomikai surenkamų atliekų kiekis toliau augs. Jam įtakos turės ir sprendimai, susiję su atliekų surinkimu, tvarkymu ir perdirbimu šalies bei visos Europos mastu. Po truputį pradedama kalbėti apie sprendimą uždrausti perdirbamųjų atliekų vežimą į sąvartynus. Tad keičiasi požiūris į atliekas, kurios pagaliau įgauna vertingos žaliavos statusą“, – teigia L. Pilkauskas.