Šis atvejis sulaukė daug dėmesio po to, kai Lenkijoje buvo sugriežtintas ir taip griežtas abortų įstatymas.

Lenkijos sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis (Adamas Nedzelskis) taip pat pabrėžė, kad kiekviena nėščia moteris, kurios gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, turi teisę į abortą.

Jis paskelbė, kad skiria grupę, kuri išnagrinės šalies gaires dėl nėštumo nutraukimo, ir teigė, kad į jos sudėtį bus įtraukta ir moterų.

„Lenkijoje kiekviena moteris, iškilus grėsmei sveikatai ar gyvybei, turi teisę nutraukti nėštumą“, – sakė A. Niedzielskis.

33 metų Dorota Lalik mirė gegužės 24 dieną Jono Pauliaus II ligoninėje Naujojo Targo mieste, esančiame konservatyviame pietų Lenkijos regione. Ji atvyko į ligoninę po to, kai jai nubėgo vandenys, ir jai buvo liepta gulėti pakėlus kojas. Po trijų dienų ji mirė nuo sepsio.

Pacientų teisių ombudsmenas Bartlomiejus Chmielowiecas (Bartlomiejus Chmelovecas) teigė, kad ligoninė pažeidė pacientės teises.

D. Lalik šeimos advokatė Jolanta Budzowska (Jolanta Budzovska) pirmadienį transliuotojui TVN24 teigė, kad moteriai nebuvo pasakyta, jog jos galimybės išsaugoti nėštumą yra minimalios, ir kad nenutraukdama nėštumo ji rizikavo savo gyvybe. Ji tvirtino, kad tai buvo netinkamos medicininės praktikos atvejis.

Tai įvyko po to, kai prieš daugiau nei dvejus metus Lenkijoje buvo žengtas prieštaringas žingsnis sugriežtinti ir taip griežtą abortų įstatymą. Dėl to šalyje kilo masiniai protestai.

2020 metais Konstitucinis teismas nusprendė, kad moterys nebegali nutraukti nėštumo sunkių vaisiaus apsigimimų, įskaitant Dauno sindromą, atvejais.

Pagal galiojančius įstatymus moterys vis dar turi teisę į abortą tais atvejais, kai kyla pavojus jų gyvybei ar sveikatai. Tačiau moterų teisių gynėjai įspėja, kad gydytojai rizikuoja moterų gyvybe, nes dėl ideologinių priežasčių arba baimindamiesi teisinių pasekmių pirmenybę teikia nėštumo išsaugojimui, o ne pačioms nėščiosioms.

Dėl tokių atvejų visoje Lenkijoje buvo surengti protestai, o trečiadienio vakarą planuojama surengti dar vieną Varšuvoje.

Konservatyvios grupės, pasisakančios prieš abortus, kaltina moterų teisių gynėjus, kad jie naudojasi tokiais atvejais kaip D. Lalik, siekdami politinės naudos.

Arūno Dulkio teigimu, Lietuva Ukrainos gynėjams gali skirti iki 600 vietų ligoninėse ir apie tūkstantį vietų reabilitacijos įstaigose.

Penktadienį paramą Ukrainai Lietuvos sveikatos apsaugos ministras aptarė su kolega iš Lenkijos Adamu Niedzielskiu.

Ministrai taip pat kalbėjo apie COVID-19 pandemijos pamokas, valstybių aprūpinimą vakcinomis.

„Europos Sąjungos bendras vakcinų įsigijimas yra sėkmės istorija, kuri turi tęstis. Tačiau turime patobulinti kai kuriuos procesus. Turime reguliariai keistis informacija apie išmoktas pamokas, kad stiprintume savo sveikatos priežiūros sistemas. Turime imtis koordinuotų veiksmų, kad galėtume geriau reaguoti į šios pandemijos iššūkius ir būtume pasirengę galimoms naujoms sveikatos krizėms ateityje“, – teigiama bendrame ministrų pareiškime.

Jie pabrėžė, kad aprūpinimas vakcinomis nuo COVID-19 ligos turi atitikti valstybių realius poreikius ir epidemiologinę situaciją, todėl vakcinų pirkimo sutartys turėtų būti atitinkamai adaptuojamos.

Lietuvos ir Lenkijos sveikatos apsaugos ministrai penktadienį dalyvaus bendrame Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdyje Vilniuje.

Lenkija, kurioje tik pusė iš 38 mln. gyventojų yra visiškai paskiepyti, teigė, kad jos sprendimas gali sukelti keblią teisinę situaciją, nes būsimas dozes užsakė Europos Komisija. „Praėjusios savaitės pabaigoje pasinaudojome sunkumų sąlyga ir iš karto pranešėme Europos Komisijai ir pagrindiniam vakcinų gamintojui („Pfizer“), kad atsisakome priimti dozes ir taip pat atsisakome už jas mokėti, – naujienų kanalui TVN24 sakė sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis. „Ši situacija sukels teisinį konfliktą – arba, tiesą sakant, toks jau yra“, – teigė jis ir pridūrė, kad susitarimą pasirašė Europos Komisija ir vakcinų gamintojai, o Lenkija nėra tiesioginė susitarimo šalis.

Jis sakė, kad Lenkija vis dar turi 25 mln. nepanaudotų dozių, o papildomai užsakyta nuo 67 mln. iki 70 milijonų. Tik 51 proc. lenkų yra visiškai paskiepyti, 59 proc. gavo tik vieną dozę, remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kurie taip pat rodo, kad pastaruoju metu skiepijimų skaičius smarkiai sumažėjo.

„Esame labai nusivylę Europos Komisijos ir gamintojų požiūriu“, – pridūrė A. Niedzielskis ir sakė, kad Lenkija veltui mėgino išskirstyti siuntas per kelerius metus. Jis taip pat pabrėžė, kad šios išlaidos tenka šaliai tuo metu, kai Lenkijos finansinė padėtis yra įtempta dėl pabėgėlių nuo karo Ukrainoje antplūdžio.

Europos Komisijos atstovas spaudai antradienį sakė, kad Komisija žino padėtį. „Valstybės narės yra saistomos savo sutartinių įsipareigojimų, tačiau Komisija, žinoma, supranta sunkią Lenkijos padėtį ir toliau skatins Lenkijos vyriausybės ir bendrovės diskusijas, kad būtų rastas pragmatiškas sprendimas“, – žurnalistams sakė Stefanas De Keersmaeckeris.

Vyriausybė, be to, rengia įstatymo projektą, reglamentuojantį pabėgėlių medicininę priežiūrą pagal valstybinės sveikatos sistemos NFZ taisykles.

Lenkija nuo karo pradžios, premjero Mateuszo Morawieckio duomenimis, jau priėmė apie 500 000 pabėgėlių iš Ukrainos. Ne tik institucijos, bet ir gyventojai rūpinasi atvykėliais. Aukojama daug drabužių ir daiktų, siūloma apgyvendinimo ir transporto pagalba.

Lenkijos geležinkelis PKP visus Ukrainos piliečius veža nemokamai.

Dvišalio susitikimo metu ministras A. Dulkys su Lenkijos sveikatos apsaugos ministru Adamu Niedzielskiu aptarė pandemijos situaciją savo šalyse. Ministrai pasikeitė aktualia epidemiologine statistika, įskaitant ir situaciją pasienio zonose.

Aptartos šalių COVID-19 plitimo rizikos ir valdymo priemonės, vakcinacijos nuo COVID-19 procesai bei su tuo susiję iššūkiai, galimi ateities scenarijai, jei epidemiologinė situacija blogėtų, pasikeista gerąja praktika. Ministras A. Dulkys padėkojo Lenkijai už solidarumą ir bendradarbiavimą sprendžiant sveikatos srities klausimus.

Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis įvyko 2020 m. rugsėjo 17 d.

„Rytą gavome informacijos apie tris braziliškojo koronaviruso varianto atvejus“, - pranešė jis. Ministras patikslino, kad visi šie atvejai užfiksuoti Silezijoje, šalies pietuose.

Antradienį ministerija informavo, kad Varšuvos ir Katovicų rajonuose išaiškinti du indiškosios koronaviruso atmainos židiniai, nustatyta 16 užsikrėtimo atvejų.

Siekdama mažinti infekcijos plitimo grėsmę, Lenkijos Vyriausybė nusprendė, kad visi į šalį iš Brazilijos, Indijos ir PAR atvykstantys žmonės automatiškai turi karantinuotis, net jei jie pateikia neigiamą testą dėl koronaviruso. Atlikti tokį testą bus galima tik po septynių karantino dienų.

Lenkijoje vasario mėnesį prasidėjo trečioji pandemijos banga, bet ji jau slūgsta. Pastarąją parą šalyje Covid-19 diagnozuotas 6 431 žmogui, mirė 510 infekuotųjų. Susirgusiųjų skaičiaus prieaugio antirekordas Lenkijoje buvo užfiksuotas balandžio 1 d., kai buvo pranešta apie 35 251 naują užsikrėtimo atvejį.

Iš viso nuo praėjusių metų kovo 4 d., kai Lenkijoje buvo užfiksuotas pirmasis infekcijos atvejis, koronavirusu užsikrėtė 2 818 378 žmonės, iš jų 68 993 mirė, 2 546 751 pasveiko.

Vakcinacijos procesas Lenkijoje prasidėjo praėjusių metų gruodžio 27 d. Per šį laiką šalis gavo daugiau kaip 13 mln. „Pfizer“, „Moderna“, „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinų dozių. Daugiau kaip 12,6 mln. skiepų jau panaudota: pirmąją preparato dozę gavo daugiau kaip 9,4 mln. lenkų, o 3,3 mln. jau paskiepyti du kartus.

„Be „britiškojo“ varianto, pasirodė ir PAR variantas“, – per spaudos konferenciją sakė ministras.

Pirmasis PAR atrastos atmainos koronaviruso atvejis užfiksuotas už Suvalkų miesto ribų, netoli sienos su Lietuva.

Kaip teigė A. Niedzielskis, šalyje taip pat daugėja „britiškiosios“ atmainos koronaviruso atvejų.

Penktadienį Lenkija pranešė apie beveik 8 800 naujų koronaviruso infekcijos atvejų ir 241 mirties atvejį. Bendras infekcijos aukų skaičius šalyje pasiekė 41 823.

A. Niedzielskis, be kita ko, paragino savo tautiečius laikytis galiojančių apribojimų ir pakartojo, kad trečiosios pandemijos bangos sunkumas priklausys nuo piliečių elgesio ir atsakomybės.

Sveikatos ministras Adamas Niedzielskis ketvirtadienį penkiems gydytojams iš Baltarusijos ir Ukrainos įteikė leidimus verstis profesine veikla, kurie išduoti supaprastinta tvarka.

Iki šiol buvo taikomi labai aukšti gydytojų iš ne ES šalių kvalifikacijos pripažinimo reikalavimai, sakė ministras. Naujas teisės aktas leis medikams iš šių šalių įsidarbinti greičiau ir paprasčiau. Ministerija jau nagrinėja dešimtis užsienio medikų pareiškimų dėl darbo, daugiausiai – iš Baltarusijos ir Ukrainos.

Leidimas dirbti, išduotas pagreitinta tvarka, galios penkerius metus. Gydytojas iš trečiosios šalies licenciją gaus, jei turės specializaciją, trejų metų patirtį atitinkamoje srityje ir pakankamai kalbos žinių.

Tačiau ši procedūrą vertinama prieštaringai: medikų organizacijos Lenkijoje jau įspėjo, kad medikų kvalifikacija ir kalbos žinios tikrinamos nepakankamai išsamiai.

Lenkijai 2004 metais tapus ES nare, į Vakarus emigravo tūkstančiai gydytojų. Per pandemiją medikų trūkumas šalyje ypač juntamas.

Remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita „Health at a Glance 2020“, Lenkijoje 2017 metais 100 000 gyventojų teko 238 gydytojai – mažiausiai tarp ES šalių.