Rinkodaros triukas

Kalbėdama apie maisto produktų pakuotes, A. Zabulionė teigia, kad šios gali būti apgaulingos. „Vienintelis teisiškai prasmingas, galiojantis ir produkto ekologiškumą nusakantis žodis yra „ekologiškas“. Taip pat ant etiketės kartu su žodžiu „ekologiškas“ turi būti nurodytas ir ekologiškumą patvirtinančio sertifikato numeris“, – teigia ji.

Tuo tarpu „natūralus“, „biologiškas“, „organinis“ ir kiti panašūs šių žodžių vediniai daugumai vartotojų asocijuojasi su natūralumu ir ekologiškumu, tačiau, kaip teigia mokslininkė, iš tikrųjų su produkto ekologiškumu nėra nė kiek susiję.

Mokslininkė pateikia pavyzdį: pavadinimas „Karaliaus tortas“ neturi nieko bendro su karaliumi ar karališkąja šeima, taip pat kaip ir žodžio dalis bio- neturi sąsajos su ekologiškumu: „Žodžio dalis bio- dažnai yra vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) dedamoji.“

Gamintojai, naudodami šį rinkodaros triuką, bando maisto produktą vartotojui pateikti kaip ekologišką, nors įstatymų aprašyta tvarka jis toks nėra. „Ar tikrai pasitikite gamintoju, kuris vartoja madingą žodį, užuot akcentavęs produkto išskirtinumą kokybe paremtais, pagrįstais aspektais?“ – klausia A. Zabulionė.

Perspėja: mokslininkės A. Zabulionės teigimu, žodžio dalis bio- nenurodo produkto ekologiškumo. / KTU nuotr.

Konservantai irgi naudingi

Dauguma vartotojų parduotuvėje stengiasi vengti maisto produktų, kuriose yra nurodytas didelis kiekis konservantų, nes tai dažnai siejama su organizmui žalingomis maisto medžiagomis.

Maisto instituto mokslininkė A. Zabulionė ramina: „Maiste naudojami konservantai negali būti kenksmingi žmogui, t. y. negali sukelti ligų ar trikdyti sveikatą. Yra griežtos normos, nusakančios, kokiam produktui ir kiek galima konservanto naudoti. Todėl konservantai patys savaime pavojaus sveikatai nekelia.“

Konservantai ne tik nėra kenksmingi žmogaus organizmui, bet ir turi privalumų, tokių kaip mikroorganizmų dauginimosi slopinimas. Šis aspektas ypač aktualus šiuolaikinėje visuomenėje, nes maisto produktų tiekimo grandinės yra ilgos ir nenaudojant konservantų gali būti prarandama daug maisto.

„Įsivaizduokite, jei įsigytumėte kečupo, kurį naudojate nedideliais kiekiais, ir jis būtų tinkamas vartoti tik porą savaičių? Blogiausia, kad ne visi mums pavojingi mikroorganizmai turi kvapą ar skonį, todėl rizikuotumėte ir apsinuodyti“, – teigia Maisto instituto mokslininkė.

Ar tikrai pasitikite gamintoju, kuris vartoja madingą žodį, užuot akcentavęs produkto išskirtinumą kokybe paremtais, pagrįstais aspektais?

Konservantai nėra pavojingi žmogaus sveikatai ir turi savų privalumų, tačiau jeigu žmogus vietoje šviežios mėsos, žuvies, ar daržovių dažnai renkasi mėsos, žuvies gaminius, maisto pusgaminius, apdorotus, jau pagamintus produktus, A. Zabulionė įspėja – tai gali sutrikdyti žarnyno mikroorganizmų veiklą ir sukelti virškinimo problemų, tokių kaip įvairių maistinių medžiagų trūkumą, pilvo pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.

Sveikatai palankus

Mokslininkė A. Zabulionė pabrėžia, kad parduotuvėse svarbiausia vengti to, kas neatitinka asmeninių poreikių. Pavyzdžiui, žmogus, turintis alergijų, visuomet turėtų patikrinti, ar maisto produkte nėra aktualių alergenų: „Net jei produktą perkate dažnai ir pirkote jau daug kartų, jis gali kisti. Turite atidžiai žiūrėti, kokia yra produkto sudėtis. Produktų įvairovė leidžia rinktis tai, kas kiekvienam žmogui geriausia.“

Mokslininkė taip pat paminėjo ir dalykus, į kurių kiekį krepšelyje turėtų atsižvelgti visi vartotojai – konservantai ir emulsikliai. Didelis kiekis šių maisto priedų daro neigiamą įtaką žmogaus žarnyno mikrobiomai ir gali sukelti įvairių virškinimo problemų. Svarbu saikas ir sąmoningas produktų pasirinkimas.

Pasak mokslininkės A. Zabulionės, parduotuvėje renkantis maisto produktus svarbiausia yra neužstrigti ties vienu maisto produktu, nes nė vienas produktas nėra stebuklingas ir per dažnai vartojant tą patį produktą rizikuojama negauti visų organizmui reikalingų medžiagų.

„Įvairovė yra daug svarbesnė nei vieno vartojamo produkto „nuostabumas“. Tik įvairovė padeda užtikrinti visų maisto medžiagų poreikių patenkinimą“, – užtikrina KTU Maisto instituto mokslininkė A. Zabulionė.

KTU Maisto instituto mokslininkė Aelita Zabulionė pabrėžia, kad alergija yra ne konkretaus maisto produkto, bet žmogaus ypatybė: „Alergija yra organizmo reakcija, kai tam tikras maisto produktas ar kitas dirgiklis sukelia imuninį atsaką kūne.“

– Nemaža dalis žmonių Lietuvoje kenčia nuo tam tikrų maisto alergijų. Į kokius alergenus reikėtų atsižvelgti planuojant šventinį valgiaraštį ir kaip užtikrinti, kad patiekale šių alergenų nebūtų?

– Maiste yra daug alergenų rūšių, kurių dauguma – baltymų šaltiniai. Jei nesate alergiški, nereikėtų vengti nė vieno iš šių produktų, nes įvairi mityba labai svarbu. Saugotis reikia tik žinant, kad konkretus produktas sukelia alergiją.

Labai svarbu informuoti ir detaliai paaiškinti maisto gamintojams, nesvarbu, ar tai artimieji, ar užsakote patiekalų restorane, kam esate alergiškas, ir išvardyti vengtinus produktus kiek įmanoma išsamiau, kad neįvyktų nesusikalbėjimas ar svarbi informacija nepasimestų.

Aelita Zabulionė. KTU nuotr. 

Alergenai gali neturėti specifinio kvapo, skonio ar vaizdo (pvz., riešuto skeveldra patiekale), susilieti su visu patiekalu ir valgantis gali suvartoti alergeną to nė nepajusdamas. Todėl labai svarbu komunikuoti, informuoti apie alergiją, ją sukeliančius produktus, kad jie nepatektų į ruošiamą patiekalą.

Kol kas priemonių, greitųjų testų ar kitų modernių sprendimų, padedančių nustatyti, ar patiekale yra tam tikro alergeno, nėra.

Kol kas priemonių, greitųjų testų ar kitų modernių sprendimų, padedančių nustatyti, ar patiekale yra tam tikro alergeno, nėra. Gamintojai atlieka savo produkcijos laboratorinius tyrimus ir atitinkamai ženklina produktus (be glitimo, be laktozės ir pan.), o vartotojai turi kliautis etiketėje pateikta informacija.

– Taigi, visų pirma, svarbu paklausti svečių apie alergijas. Tačiau ne mažiau svarbu ir kaip tokie patiekalai ruošiami. Gal pasidalysite, kaip būtų galima išvengti kryžminės taršos ruošiant patiekalus be alergenų namuose?

– Idealiu atveju reikėtų naudoti skirtingus gamybos įrankius gaminant produktus be tam tikro alergeno. Tačiau realiai tai sunkiai įgyvendinama. Pasidalysiu pagrindiniais patarimais ruošiant patiekalus namuose.

Labai svarbu itin atidžiai išplauti indus, lenteles ir kitus įrankius švaria, nauja kempinėle, nes naudotos kempinėlės porose gali užsilikti mažų, kartais net sunkiai matomų alergeno trupinių.

Kitas pagrindinis aspektas yra nenaudoti medinių lentelių ir maišymo įrankių. Medis yra gana porėtas, jam sąveikaujant su karščiu, drėgnais produktais, jis brinksta, atsiranda mažų įtrūkimų, kuriuose irgi gali pasislėpti alergenų molekulių.

Dar svarbu negaminti vienu metu maisto su alergenu ir be alergeno – būtina pirma užbaigti vieną darbą, kruopščiai nuplauti įrankius, išvalyti darbo vietą ir tik tada pereiti prie kito.

Jei produktus namie perpilate į stiklainius ar dėžutes, būtinai pažymėkite, kuris indelis yra produkto be alergenų, kad užsimiršę nesumaišytumėte. Juk kai kurie produktai, tokie kaip beglitimiai miltai, džiūvėsėliai ar net duona, atrodo tikrai neįtikimai panašiai į tradicinius analogus su kviečiais.

Svarbiausia nepamiršti tikrinti produktų etikečių perkant – gamintojai dėl įvairių priežasčių keičia produktų sudėtis, atitinkamai keisdami ir ženklinimą etiketėse. Todėl, net jei produktą pirkote jau ilgą laiką, jis visada buvo ženklinamas ar žinojote, kad jums tinka, nepamirškite pakartotinai perskaityti etiketę.

– Gal egzistuoja maisto produktų be alergenų?

– Vanduo. Žinoma, juokauju. Deja, net ir vynas gali sukelti alergiją – jam skaidrinti naudojamas sieros dioksidas ir kitų sulfitų, kurie taip pat gali sukelti alergiją.

Maiste alergenai dažniausiai yra baltymai, o jų yra beveik visuose produktuose, tik skirtingas kiekis. Tad teoriškai kažkam pasaulyje bet kuris produktas gali sukelti alergiją. Alerginės reakcijos gali būti ir kryžminės, vadinasi, jei esate alergiškas vienam produktui, tikėtina, kad gali pasireikšti alergija ir kitiems tos pačios šeimos produktams.

Pavyzdžiui, žinoma, kad, jei žmogus alergiškas žuviai, didesnė nei 50 proc. tikimybė atsirasti alergijai bet kuriam kitam žuvies ar jūrų gėrybių produktui. Jei esate alergiški žemės riešutams – 35 proc. tikimybė, kad alergija pasireikš ir kitiems riešutams. Jei alergiški karvės pienui – net 95 proc. tikimybė, kad jautrumas pasireikš ir kitų gyvulių pienui (ožkų, avių). Tačiau jei esate alergiški vištų kiaušiniams – mažesnė nei 1 proc. tikimybė, kad alergija kils valgant vištieną.

Svarbu pabrėžti, kad dauguma alergenų, net produktus iškepus, išvirus, ištroškinus ar marinavus, nepraranda savo aktyvumo ir vis tiek gali sukelti alergiją. Gaminant maistą be alergenų labai svarbu nepamiršti įvairovės.

– Gal pasidalysite skanių patiekalų Kūčioms be alergenų idėjomis, kurie atitiktų įvairius svečių skonius ir pageidavimus?

– Labiau norėčiau pasidalyti linkėjimu skaitytojams. Daugeliui močiutės patiekalai yra patys skaniausi, mieliausi, sukeliantys geriausių emocijų. Dauguma močiučių gamino iš labai paprastų produktų, bet kūrybingai. Skaniam maistui pagaminti nereikia įmantrių ingredientų, sudėtingų receptų. Kartais dėl didelės pasiūlos norisi išbandyti ir sujungti daug naujovių, nors tai kartais ne tik nepavyksta, bet nepavykus gadina ir nuotaiką. Svarbu pasirinkti tai, kas tikrai patinka, subalansuoti skonius. Noriu išduoti paslaptį, man patikėtą vyro: prieš kepant ar verdant, būtina patiekalui palinkėti: „Būk skanus“, tada maistas tikrai bus skanus.

Svirpliai – ateities maistas, turintis daugiau baltymų už mėsą. Keista, kad tik dabar Lietuvoje visuomenė atkreipė dėmesį į šiuos vabzdžius, kai mūsų šalyje veikia jau 11 įmonių, gaminančių ir parduodančių produktus iš svirplių. Panikos skleidėjai sukilo, kai sausio 3 d. Europos komisija leido į ES tiekti vienos Azijos įmonės gaminamus svirplių miltus. Tačiau tai tik vienas iš gamintojų, eksportuojančių savo produkciją.

Maistiniai svirpliai vertinami dėl didelio baltymų skaičiaus, jų produkcijai galioja visi kitiems maisto produktams taikomi reikalavimai, taip pat ir privalomas žymėjimas etiketėse. Skaičiuojama, kad 2050 metais planetoje bus net 9 milijardai gyventojų, tad alternatyvių maisto šaltinių neišvengsime.

Apie svirplius ir 3D spausdintuvais spausdinamą maistą „Kauno dienos“ studijoje kalbamės su A. Zabulione.