Nacionalinio transliuotojo teigimu, penktadienis buvo paskutinė diena, kai galiojo bendrabučio, kuriame afganistaniečiai gyveno, nuomos sutartis.

Lietuvos kariams padėję vertėjai, jų šeimos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ieško darbo, planuoja studijuoti.

Nespėję rasti nuomojamo būsto bus apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Vilniuje. Tokių buvo dvi šeimos.

Afganistaniečiai į Lietuvą atgabenti pernai rugpjūtį, po to, kai Afganistano kontrolę išvykstant paskutiniams JAV kariams perėmė Talibanas, užėmęs sostinę Kabulą.

Iš viso per dešimties dienų trukmės misiją iš Lietuvos karių ir diplomatų sudarytas vadinamasis Kabulo vienuoliktukas padėjo pargabenti per 170 Lietuvai talkinusių afganistaniečių vertėjų su šeimos nariais.

Pernai rugsėjį afganistaniečiams suteiktas politinis prieglobstis Lietuvoje.

Raseinių savivaldybės taryba leido komplektuoti penkias išlyginamąsias klases užsieniečių vaikams Viktoro Petkaus progimnazijoje.

Pasak Raseinių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Modestos Lukoševičienės, šiuo metu Raseiniuose gyvena per 40 afganistaniečių vaikų, kuriems mokslas privalomas, tai yra jiems yra nuo šešerių iki šešiolikos metų.

Lietuvos teisės aktai numato, kad išlyginamosiose klasėse gali būti ne daugiau kaip po penkiolika vaikų, todėl nutarta sudaryti penkias klases.

M. Lukoševičienės teigimu, dar nežinia, ar tiek klasių ir bus, nes šią savaitę Lietuvoje gavę prieglobstį afganistaniečiai yra laisvi keliauti, kur nori.

Pirmadienį paaiškės, kiek vaikų lankys mokyklą.

„Pirmadienį susiplanavome pirmąjį vaikų vizitą kartu su tėvais, tai bus pirmoji pažintis su mokykla, susipažinimas su taisyklėmis, sutarčių pasirašymas, prašymų pasirašymas“, – BNS sakė M. Lukoševičienė.

Šiais mokslo metais afganistaniečiai bus mokomi tik lietuvių kalbos.

„Jiems pamokos prasidės kaip antrai pamainai, nuo 14 val., nes kitaip neturėtume ir žmogiškųjų išteklių, mokytojų. Jiems priklausytų per dieną po keturias lietuvių kalbos pamokas“, – teigė Švietimo skyriaus vedėja.

Dar trys priešmokyklinio amžiaus vaikai lankys „Šaltinio“ progimnaziją Raseiniuose.

„Jiems atskiros klasės nekuriamos, jie integruojasi“, – teigė M. Lukoševičienė.

Rugpjūtį iš Afganistano į Lietuvą evakuotos 34 Lietuvos kariams talkinusių afganistaniečių vertėjų šeimos, iš viso 176 asmenys. Jose – 82 vaikai.

Visi afganistaniečiai laikinai apgyvendinti Raseiniuose.

Šią savaitę 167 asmenims Migracijos departamentas suteikė prieglobstį Lietuvoje.

„Vaikų ugdymas planuojamas nuo spalio 4 dienos, suformuotos bus atskiros klasės: nuo pirmos iki ketvirtos, nuo penktos iki aštuntos, nuo devintos iki dvyliktos. Bus paskelbta rugsėjo 30 dieną savivaldybės tarybos posėdyje mokykla, kurioje bus mokomi vaikai, ir prasidės ugdymas“, – Eltai sakė A. Bautronis.

Mero teigimu, mokyklinio amžiaus afganistaniečių vertėjų vaikai pusę metų bus mokomi lietuvių kalbos, vėliau jie bus mokami pagal tą pačią tvarką, kaip ir kitų migrantų vaikai. T. y. antrą pusmetį jie bus mokomi Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo ir kitų dalykų bendrinių sąvokų lietuvių kalba.

„Mažesnieji vaikai, tai yra ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, bus integruojami jau į esančias grupes“, – taip pat atkreipė dėmesį jis.

A. Bautronis informuoja, kad afganistaniečių vaikus mokysiantys mokytojai šiuo metu yra ruošiami darbui.

„Mokytojai šiuo metu dar yra ruošiami. Vienoje iš ugdymo įstaigų, kurioje bus organizuojamas ugdymas, kaip tik šiuo metu vyksta šiems mokytojams mokymai, konsultacijos, kaip reikia ugdyti, nuo ko reikia pradėti, metodika, priemonės. Gelbėja Vilnius ir Rukla, kur tokie integravimo procesai yra daromi“, – sakė jis.

Mero teigimu, Raseinių rajone buvo apgyvendinti 84 nepilnamečiai afganistaniečiai.

Nuo pirmadienio lietuvių kalbos bus mokomi ir suaugusieji

A. Bautronis informuoja, kad nuo ateinančios savaitės planuojama lietuvių kalbos mokyti ir Lietuvoje apgyvendintus suaugusius afganistaniečius. Jo teigimu, kol Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vis dar rūpinasi lietuvių kalbos mokymais suaugusiems afganistaniečiams, šiuos asmenis savanorystės principu mokys Švietimo pagalbos tarnyba.

„Suaugusiuosius planuojama mokyti lietuvių kalbos nuo kitos savaitės pirmadienio. Mūsų švietimo pagalbos tarnyba savanorystės principu organizuoja tokius mokymus jiems, kol ministerija nupirks arba gaus paslaugas lietuvių kalbos mokymui suaugusiems. Švietimo pagalbos tarnyba imasi lyderystės ir mokys juos savanorystės principu“, – paaiškino A. Bautronis.

Darbdaviai laukia afganistaniečių

Mero teigimu, šiuo metu pradėti aktyvesnę afganistaniečių integraciją trukdo tai, kad vis dar nėra patenkinti jų prieglobsčio prašymai.

„Šiandieną afganistaniečiai jau norėtų įsilieti į darbo rinką, norėtų eiti dirbti, bet dar darbdaviai negali jų įdarbinti, nes jie dar neturi suteiktos galimybės gyventi Lietuvoje pabėgėlio statusu. Kai tik jiems šį statusą suteiks, įmonės, įstaigos galės priimti į darbus, įforminti, ir jie galės jau legaliai dirbti Lietuvoje“, – sakė Raseinių rajono meras.

„Darbdaviai iš įvairių įmonių ir įstaigų skambina, tai daugiau yra įvairios pramonės gamyklos, kurios norėtų įdarbinti. Kiti skambina su galimybe įdarbinti ir apgyvendinti. Tai aš manau, kad tas integravimo procesas nebus labai sudėtingas, nes matome, kad tikrai verslas labai socialiai į tai žvelgia ir nori tiems žmonėms padėti“, – akcentavo jis.

Manau, kad tas integravimo procesas nebus labai sudėtingas, nes matome, kad tikrai verslas labai socialiai į tai žvelgia ir nori tiems žmonėms padėti.

A. Bautronio teigimu, iš pradžių afganistaniečiai labai entuziastingai norėjo persikraustyti į Vilnių, tačiau vėliau pradėjo svarstyti ir kitas galimybes.

„Dabar svarsto ir apie Vilnių, ir apie Kauną, ir apie Klaipėdą, ir apie mažesnius miestus, manau, kad tarp jų ir Raseinių rajoną“, – tvirtino A. Bautronis.

ELTA primena, kad rugpjūčio viduryje Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis išvyko iš savo šalies į Tadžikistaną, o į Kabulą įžengę Talibano kovotojai užėmė prezidento rūmus.

Griežtosios linijos islamistai užėmė Afganistano sostinę, kai subyrėjo 300 tūkst. karių turėjusios šalies ginkluotosios pajėgos. Islamistų kovotojai taip pat susirinko jų ginkluotę, šaudmenis ir įrangą, įskaitant karinius lėktuvus.

Reaguodama į situaciją Afganistane, Lietuvos Vyriausybė nutarė į šalį priimti 200 Lietuvos kariuomenei padėjusių afganistaniečių ir pasirūpinti jų apgyvendinimu. Nutarimu numatyta 600 tūkst. eurų skirti atvykusių afganistaniečių aprūpinimui.

„Aš galiu pasidžiaugti, kad mes iškėlėme iniciatyvą apdovanoti tą vadinamąjį šaunųjį vienuoliktuką tais apdovanojimais, kurių šie žmonės nusipelnė. Misija buvo sėkminga, misijos tikslai pasiekti ir pasiekti sklandžiai – be pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei“, – pirmadienį žurnalistams Pabradėje sakė šalies vadovas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad teikimai apdovanojimams jau yra pasirašyti.

„Teikimai tiems apdovanojimas, kuriuos teikia prezidentas, jau yra pasirašyti ir yra nukeliavę, aš manau, kad tai bus padaryta artimiausiu metu“, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat sakė, kad bus vertinama ir galimybė skirti finansines paskatas, tačiau, anot jo, yra taisyklė, kad kariai gali būti skatinami materialiai tik kartą per metus.

„Kariškiai turi teisę gauti materialinį paskatinimą, premiją vieną kartą per metus. Jeigu kas nors gavęs, tai kaip ir iškrenta iš to sąrašo, tai dar šį klausimą pasižiūrėsime. Žinoma, visada yra ta galimybė“, – sakė A. Anušauskas.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sakė esantis labai dėkingas „Kabulo vienuoliktukui“, tačiau pabrėžė, kad prie misijos dirbo gerokai daugiau žmonių.

„Aš kaip kariuomenės vadas esu jiems labai, labai dėkingas. Dėl to, kad jie pirma – rizikavo, antra – kad jie tikrai yra profesionalūs, trečia – kad ten jie atliko darbą nuo pradžios iki pabaigos“, – teigė V. Rupšys.

„Kabulo vienuoliktukas“ buvo matomas, bet už jo stovėjo žmonių, kurie savo profesionalumu, savo darbu leido naktis ir dienas, kad „Kabulo vienuoliktukas“ įvykdytų tą misiją (...) Čia yra žmonių, kur be jų, be gynybos štabo, be ministerijos, jos vadovybės, „Kabulo vienuoliktukas“ nebūtų įvykdęs misijos, todėl aš skatinčiau ir tuos, kurie gali priimt sprendimus“, – pridūrė jis.

Kariuomenės vadas taip pat dėkojo ir prie misijos prisidėjusioms sąjungininkėms – Vokietijai bei Lenkijai, kurios gabeno evakuojamus afganistaniečius į Lietuvą.

Iš viso per dešimties dienų trukmės misiją vadinamasis „Kabulo vienuoliktukas“ padėjo pargabenti per 170 Lietuvai talkinusių afganistaniečių vertėjų su šeimos nariais, bėgančių nuo jų šalį perėmusių talibų. Jie laikinai apgyvendinti Raseinių rajono savivaldybėje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad visų šių žmonių gyvybei grėsė pavojus.

Lietuvoje afganistaniečiai iš pradžių privalo pabūti karantine, vėliau prasidės migracijos procedūros dėl prieglobsčio suteikimo.

Lietuva misiją Afganistane vykdė beveik 20 metų – 2002–2021 metais, ten tarnavo apie 5000 karių, jie dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika“ bei vykdė dvi pagrindines NATO operacijas: Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (2002–2014 metais) ir „Tvirta parama“ (2015–2021 metais).    

Afganistano kontrolę rugpjūčio viduryje, išvykstant paskutiniams JAV kariams, perėmė Talibanas, užėmęs sostinę Kabulą. Nuo to laiko išvykti iš Afganistano tapo sudėtinga.

Raseinių technologijos ir verslo mokyklos bendrabutis tiek vaikų tikriausiai dar nėra matęs. Lauke pamatyti kamerą mažiesiems pramoga. Kuo jie taip susidomėję, netrukus atėjo pasidomėti ir šeimos galva.

Šiam lietuvių kariams vertėjavusiam vyrui ir jo šešiems vaikams kelionė į Raseinius buvo ilga. Jie atskrido Lenkijos oro linijomis. „Iš Afganistano atvykome trečiadienį. Iš Kabulo skridome į Uzbekistaną, iš ten į Lenkiją“, – vardijo pašnekovas.

Vyras pasakojo, kad su Lietuvos kariais dirbo 2011–2013 metais, buvo provincijoje, vėliau vertėjavo amerikiečiams.

„Talibanas domėdavosi, kas dirbo su valdžia, ypač su NATO. Tokius žmones, kurie NATO vertėjavo, kartu dirbo, juos seka – jie pavojuje“, – teigė vertėjas.

Atvykome vakar, viskas čia buvo paruošta, esame labai laimingi, nėra jokių problemų.

Glomudinas į Raseinius atvyko kiek anksčiau – su žmona ir keturiais vaikais. „Lietuvos komanda mums padėjo. Jie išėjo iš oro uosto teritorijos penkiolika–dvidešimt metrų už vartų, kad mums padėtų. Mes jiems labai dėkingi už pagalbą. Jeigu jie nebūtų išėję iš oro uosto, mums į jį patekti būtų buvę neįmanoma“, – pasakojo Glomudinas.

Evakuotas afganas teigė, kad visiems, kurie dirbę su vakariečiais, pavojinga buvo ir anksčiau. Bet talibams perėmus kontrolę situacija pasidarė dar sudėtingesnė. „Kai kurie mūsų su lietuviais dirbo dvejus, trejus, ketverius metus, kažkas metus. Bet visai nesvarbu, kiek laiko dirbai, svarbu, kad dirbai. Jeigu kas nors tave nufotografavo, jeigu atpažins, būsi pavojuje“, – situaciją komentavo pašnekovas.

Vyras sako neabejojantis, kas evakuotis nespėjo, bus nužudyti. „Ypač Jungtinės Amerikos Valstijos, jos dirbo su labai daug afganų, bet jie neevakavo nė pusės jų“, – kalbėjo Glomudinas.

Saidas į Lietuvą evakavosi su žmona, sūnumi ir broliu. „Atvykome vakar, viskas čia buvo paruošta, esame labai laimingi, nėra jokių problemų“, – tvirtino Saidas.

Nė vienas bendrabutyje apgyvendintų ir žurnalistų kalbintų afganų nesiskundžia ir nieko nereikalauja. Sako, užtenka ir vietos, ir lovų, ir maisto, džiaugiasi, kaip Lietuvos kariai juos sutiko. „Jie sakė, kad jeigu dar ko nors reikės, kad sudarytume sąrašą ir jie atveš. Labai tai vertiname“, – teigė vienas vertėjas.

„Mes saugūs, brolau. Lietuvos žmonės išgelbėjo mūsų gyvybes. Mes laimingi, bandysime gyventi Lietuvoje“, – apie ateitį kalbėjo kitas vyras.

Mes saugūs, brolau. Lietuvos žmonės išgelbėjo mūsų gyvybes. Mes laimingi, bandysime gyventi Lietuvoje.

Bet kai kurie raseiniškiai – ne tokie laimingi. „Todėl, kad sakė atveš tik kelis, o dabar giminės pradėjo važiuoti. O kas bus toliau? Antras Kabulas“, – svarstė raseiniškis.

„Jeigu padėję Lietuvai vertėjauti, o čia bus pavojingi? Tegul mažiau pasakų skaito, ne visi žmonės vienodi“ – nuomone dalijosi kitas vyras.

„Kuo jie čia pavojingi? Ir mes pavojingi. Ar ne pavojingi? Kai pikti, alkani irgi pavojingi. Bet meras pirmiausia tegul rūpinasi savais žmonėmis, yra daug savų skurstančių rajone“, – teigė kitas raseiniškis.

„Tų vaikiukų kaip man gaila. Dieve, mažyčiams lietuviai, visos tautos stengiasi sudaryti sąlygas. O čia laksto be namų tie mažiukai. Man jų gaila. Tikrai gaila. Be namų žmonės. Baisu“, – graudinosi moteris.

Patvirtinus, kad tai tikrai žmonės, padėję Lietuvos kariams, bus pakankamas pagrindas pabėgėlio statusui gauti. Migracijos departamentas jų prieglobsčio prašymus planuoja išnagrinėti per mėnesį. Tiesa, juos dar tikrins ir Karinė žvalgyba.

„Akivaizdu, kad jiems bus kitokios procedūras, nes tikėtina, kad jiems bus užtikrintas prieglobsčio prašytojo statusas. Tai nėra ekonominio pobūdžio asmenys arba asmenys, kurie naudojami Lukašenkos tam, kad būtų daromas spaudimas Lietuvai“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Bilotaitė.

„Manau, kad tikrai bus sklandu ir Migracijos departamentas yra pasirengęs užtikrinti sklandžiai visas procedūras, kad jos kaip galima efektyviau įvyktų“, – pridūrė ji.

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė anksčiau trečiadienį BNS teigė, kad pabėgėlių statusą afganistaniečiai galėtų gauti maždaug per mėnesį.

Lietuva rūpinasi, kad iš Afganistano būtų išgabenti lietuvių kariams talkinę vertėjai ir kiti asmenys.

Naktį iš antradienio į trečiadienį į Vilnių jau atskraidinta 14 afganistaniečių vertėjų su šeimomis, iš viso – 50 asmenų.

Dar pusšimtis jų Lietuvą turėtų pasiekti trečiadienį, kita dalis – ketvirtadienį.

Lietuva misiją Afganistane vykdė beveik 20 metų – 2002–2021 metais, ten tarnavo apie 5000 karių, jie dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika“ bei vykdė dvi pagrindines NATO operacijas: Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (2002–2014 metais) ir „Tvirta parama“ (2015–2021 metais).   

Praėjusią savaitę į Lietuvą iš Afganistano perkelti šeši šios šalies piliečiai: Europos Sąjungos atstovybėje Kabule vairuotoju dirbęs afganistanietis ir jo šeimos nariai.

Afganistano kontrolę rugpjūčio viduryje, išvykstant paskutiniams JAV kariams, perėmė Talibanas, užėmęs sostinę Kabulą. Nuo to laiko išvykti iš Afganistano tapo sudėtinga.

„Dar vienas lėktuvas ką tik atgabeno 50 afganų ir šiandien laukiamas trečias lėktuvas“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Ryt oficialiai „Kabulo vienuoliktuko“ operacija baigiama ir visi grįš į Lietuvą bei paskutinė grupelė evakuojamųjų“, – sakė jis.

Lietuva rūpinasi, kad iš Afganistano būtų išgabenti lietuvių kariams talkinę vertėjai ir kiti asmenys. Tam į Kabulą išsiųsta dešimt karių, dirba vienas diplomatas.

Naktį iš antradienio į trečiadienį į Vilnių jau atskraidinta 14 afganistaniečių vertėjų su šeimomis, iš viso – 50 asmenų.

Jie laikinai apgyvendinti Raseinių rajono savivaldybėje.

Lietuva misiją Afganistane vykdė beveik 20 metų – 2002–2021 metais, ten tarnavo apie 5000 karių, jie dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika“ bei vykdė dvi pagrindines NATO operacijas: Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (2002–2014 metais) ir „Tvirta parama“ (2015–2021 metais).   

Su Lietuvos kariuomene Afganistane darbo sutartis iš viso turėjo 115 vertėjų.

Praėjusią savaitę į Lietuvą iš Afganistano perkelti šeši šios šalies piliečiai: Europos Sąjungos atstovybėje Kabule vairuotoju dirbęs afganistanietis ir jo šeimos nariai.

Anksčiau skelbta, kad išgabenimo į Lietuvą laukia apie 100 Lietuvos kariams padėjusių vertėjų bei jų šeimų narių, bijančių, kad Talibanas gali mėginti su jais susidoroti.

Afganistano kontrolę rugpjūčio viduryje, išvykstant paskutiniams JAV kariams, perėmė Talibanas, užėmęs sostinę Kabulą. Nuo to laiko išvykti iš Afganistano tapo sudėtinga.

„Greičiausiai rytoj“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis.

Anot ministro, Lietuvą pasiekus trečiajai afganistaniečių grupei, iš viso bus perkelta apie 170 asmenų.

Pasak A. Anušausko, Lietuvos karių ir diplomatų operacija Kabule iš esmės yra pasibaigusi – identifikuoti visi Lietuvą turintys pasiekti afganistaniečiai.

„Ji dabar iš esmės užsibaigusi, nes nebelieka galimybių vėliau nei tų žmonių surinkti, nei išvežti – jeigu tokių atsirastų, bet tuos, kuriuos turėjome identifikavę, jie surinkti“, – teigė krašto apsaugos ministras.

Jo teigimu, šalies kariai ir diplomatai savo darbą pabaigs tuomet, kai į lėktuvą bus įlaipinti paskutiniai afganistaniečiai.

„Jie turėtų darbą pabaigti įlaipinę paskutinę grupę tų afganistaniečių, kuriuos mes atsivežame. Ir tada atskirai nuo visų jie grįš“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Lietuva rūpinasi, kad iš Afganistano būtų išgabenti lietuvių kariams talkinę vertėjai ir kiti asmenys.

Naktį iš antradienio į trečiadienį į Vilnių jau atskraidinta 14 afganistaniečių vertėjų su šeimomis, iš viso – 50 asmenų.

Dar pusšimtis jų Lietuvą turėtų pasiekti trečiadienį, sakė krašto apsaugos ministras.

A. Anušauskas trečiadienį LRT radijui sakė, kad laikinai, kol bus atliktos prieglobsčio suteikimo procedūros, afganistaniečiai bus apgyvendinti Raseinių rajono savivaldybėje.

Lietuva misiją Afganistane vykdė beveik 20 metų – 2002–2021 metais, ten tarnavo apie 5000 karių, jie dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika“ bei vykdė dvi pagrindines NATO operacijas: Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (2002–2014 metais) ir „Tvirta parama“ (2015–2021 metais).   

Praėjusią savaitę į Lietuvą iš Afganistano perkelti šeši šios šalies piliečiai: Europos Sąjungos atstovybėje Kabule vairuotoju dirbęs afganistanietis ir jo šeimos nariai.

Afganistano kontrolę rugpjūčio viduryje, išvykstant paskutiniams JAV kariams, perėmė Talibanas, užėmęs sostinę Kabulą. Nuo to laiko išvykti iš Afganistano tapo sudėtinga.

„Taip, tikrai pažįstu, buvau maloniai nustebęs, kai pamačiau vienoje feisbuko paskyroje nuotraukas ir atpažinau vieną iš savo buvusių vairuotojų. Nenoriu skelbti pavardės ir vardo, kol nepaskelbė Lietuvos Vyriausybė, bet aš su juo vakar kalbėjau du kartus ir planuoju šią savaitę jį aplankyti Raseiniuose. Džiaugiuosi kad jis, jo žmona ir keturios dukros sveiki ir laimingi dabar yra Lietuvoje“, – kalbėjo V. Ušackas.

V. Ušacko vairuotoju dirbęs afganistanietis – buvęs kariškis ir sraigtasparnio pilotas, skraidęs dar sovietiniu Mi-17 sraigtasparniu.

Dirbdamas Europos Sąjungos atstovybei Afganistane, V. Ušackas ne kartą susitiko ir su iki šiol Afganistanui vadovavusiu, o vėliau iš šalies nuo Talibano pabėgusiu Ašrafu Gani.

„Aš A. Gani gan gerai pažinojau, man būnant tuo metu, jis nebuvo prezidentas, jis buvo prezidento patarėjas, bet taikėsi į rinkimus. Man tikrai labai liūdna matyti, kaip žmogus užbaigė savo istoriją, nors visada skiepijo patriotizmo jausmus ir sakydavo, kad „būsiu iki galo, niekad nepasiduosiu“. Net išvakarėse pasiuntė žinią, kad viskas daroma tam, kad būtų galima mobilizuoti kariuomenę, o kitą dieną paslapčia išskrido į Emyratus. Aš nepriimčiau visų tų melagienų, juolab kad tai buvo paskelbta ne bet ko, o Rusijos ambasados atstovo spaudai Kabule, apie tai, kad jis išskrido su pinigų prikimštais automobiliais. Bet pats poelgis sulaukė pasmerkimo visų pirma iš jo bendraminčių ir afganų. Matyt, žmogus pabūgo, išsigando ir tokiu būdu pabėgo“, – sakė V. Ušackas.