-
Su dukra dingusios I. Salos mįslė dar neįminta: pareigūnai prašo pagalbos 34
Moteris, gimusi 1985 metais, kartu su dukra, gimusia 2020 metais, išėjo iš namų ir iki šiol negrįžo.
Tikėtina, kad ji ir mažametė nėra išvykusios iš Lietuvos.
Asmenis, žinančius šios moters ir dukros buvimo vietą, mačiusius ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnus telefonu 8 700 606 00, 8 700 64 861 arba 112, arba el. paštu vilma.savickaite@policija.lt
Primename, jog svarstoma, kad I. Sala gali slėptis nuo buvusio vyro italo Michele’ės Sala. Tikėtina, kad taip ji pasielgė nenorėdama atiduoti dukros, kurios globą per skyrybas jam priteisė teismas Italijoje.
Kaip „Kauno dienai“ teigė M. Sala, teismas Italijoje 2022 m. lapkričio 15 d. priėmė nutartį, kad juodu su žmona Inga gyvens atskirai, t. y. sutuoktiniams nustatyta separacija. Pasak pašnekovo, Italijoje negalima išsiskirti iškart – iš pradžių reikia kreiptis dėl separacijos, o tik po jos – dėl santuokos nutraukimo. Taip pat šio teismo Italijoje sprendimu M. Sala buvo paskirta abiejų mažamečių poros vaikų – sūnaus ir dukros globa.
Italas neslėpė, kad žinia, jog žmona su juo nori skirtis, buvo netikėta. Nepaisant to, kad tuo metu lietuvė su vyresniuoju sūnumi vis dažniau apsistodavo Lietuvoje, palikusi vyrą Italijoje, juodu esą buvo laiminga šeima.
Skyrybų prašymą I. Sala teismui Kaune pateikė dar 2020 m. spalį. Tais pačiais metais į teismą Vilniuje kreipėsi ir M. Sala – pateikė prašymą pagal Hagos konvencijos ir reglamento „Briuselis II bis“ nuostatas dėl neteisėto vaikų išvežimo į Lietuvą ir grąžinimo į Italiją. Kaip teigė italas, šiuo metu tiek sūnus Julius, tiek dukra Agata turi ir Lietuvos, ir Italijos pilietybes. Sulaukę pilnametystės, jie turės pasirinkti vieną.
„Abiejuose teismuose susidūrėme su pagrindine problema – reikėjo įrodyti, kur buvo Ingos ir vaikų gyvenamoji vieta – Lietuvoje ar Italijoje, kai ji nusprendė negrįžti į Italiją ir pasilikti Lietuvoje. Inga bandė įrodyti, kad nuo 2018 m. su Juliumi nuolat gyveno Lietuvoje, todėl jokio neteisėto vaikų išvežimo iš Italijos nebuvo ir nėra teisinio pagrindo juos grąžinti. Šioms aplinkybėms paliudyti ji pasikvietė dvi drauges, kartu įrodinėjo, kad Inga Lietuvoje kurį laiką vykdo individualią veiklą, yra finansiškai nepriklausoma. Aš teismui pateikiau įrodymų, kad ginčo laikotarpiu Ingos ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Italijoje. Teismui buvo pateiktos Ingos mokesčių deklaracijos iš Italijos, sąskaitos faktūros iš Juliaus Italijoje lankomos ugdymo įstaigos, medicinos duomenys iš Italijos gydymo įstaigos, Ingos lėktuvų bilietai į abi puses ir kiti įrodymai“, – „Kauno dienai“ pasakojo M. Sala.
Pašnekovo teigimu, Kauno apylinkės teismas, kuriam buvo pateiktas I. Sala skyrybų prašymas, nusprendė, kad nuolatinė Ingos ir vaikų gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Italijoje, todėl sutuoktinių skyrybų procesas turi vykti Italijoje. Čia turi būti sprendžiami ir visi su vaikų globa susiję klausimai. Teisme Vilniuje, kuriame buvo sprendžiamas vaikų grąžinimo į Italiją klausimas, taip pat buvo nuspręsta, kad Ingos ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Italijoje, todėl vaikai Lietuvoje yra laikomi neteisėtai.
Tačiau, kaip sakė M. Sala, pirmosios instancijos teismas prašymą dėl repatriacijos (grąžinimo iš Lietuvos į Italiją – aut. past.) atmetė, sprendimą grįsdamas tuo, kad vaikai per kelių mėnesių laikotarpį prisitaikė prie naujos gyvenamosios aplinkos Lietuvoje. Vis dėlto, tokį sprendimą apskundus apeliacine tvarka, buvo nutarta vaikus grąžinti į Italiją, konstatavus, kad tai geriausiai atitiks abiejų vaikų interesus.
Viešojoje erdvėje sklinda įrašas, kuriame I. Sala kalba apie tai, kad patyrė savo vyro smurtą. Negana to, lietuvė taip pat yra užsiminusi, kad sutuoktinis norėjo susprogdinti jos butą Kaune dujų balionu. „Kauno dienos“ paklaustas apie tai, M. Sala viską kategoriškai paneigė ir patikino, kad niekada nesmurtavo nei prieš žmoną, nei prieš vaikus, nei prieš jokį kitą žmogų. Jis atkreipė dėmesį, kad teisme Vilniuje I. Sala apie smurtą nė nebuvo užsiminusi.
„Inga pasakė, kad leis man matytis su vaikais. Teisėjui ji taip pat teigė, kad kvietė mane kraustytis į Lietuvą. Jos bute 2020-ųjų lapkritį praleidau tris dienas, o gruodį – dvi savaites. Jei aš būčiau smurtaujantis žmogus, ar Inga būtų įsileidusi mane į savo namus, praėjus kelioms dienoms, kai pateikė prašymą skirtis? Manau, apkaltinti mane smurtu Inga nusprendė siekdama susigrąžinti vaikų globą, kai nusivylė Lietuvos teismų sprendimais. Tai įvyko, kai 2021 m. balandį teismas Vilniuje įpareigojo grąžinti vaikus į tėvynę, o Leko teismas Italijoje 2021 m. birželį, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau galutiniu sprendimu 2022 m. lapkritį, taip pat nurodė, kad mūsų vaikai gyventų Italijoje ir paskyrė man visišką jų globą“, – tvirtino M. Sala.
-
Su dukra dingusios lietuvės I. Sala buvusio vyro išpažintis: nežinau, ką pasakyti sūnui 61
Ryžosi prabilti
Taip ji pasielgė nenorėdama atiduoti dukros, kurios globą per skyrybas jam priteisė teismas Italijoje.
Jau keletą mėnesių su buvusia žmona susisiekti negalintis vyras nutraukė tylą ir ryžosi atvirai išpažinčiai.
Kaip „Kauno dienai“ teigė M. Sala, teismas Italijoje 2022 m. lapkričio 15 d. priėmė nutartį, kad juodu su žmona Inga gyvens atskirai, t. y. sutuoktiniams nustatyta separacija. Pasak pašnekovo, Italijoje negalima išsiskirti iškart – iš pradžių reikia kreiptis dėl separacijos, o tik po jos – dėl santuokos nutraukimo. Taip pat šio teismo Italijoje sprendimu M. Sala buvo paskirta abiejų mažamečių poros vaikų – sūnaus ir dukros globa.
Italas neslėpė, kad žinia, jog žmona su juo nori skirtis, buvo netikėta. Nepaisant to, kad tuo metu lietuvė su vyresniuoju sūnumi vis dažniau apsistodavo Lietuvoje, palikusi vyrą Italijoje, juodu esą buvo laiminga šeima.
Skyrybų prašymą I. Sala teismui Kaune pateikė dar 2020 m. spalį. Tais pačiais metais į teismą Vilniuje kreipėsi ir M. Sala – pateikė prašymą pagal Hagos konvencijos ir reglamento „Briuselis II bis“ nuostatas dėl neteisėto vaikų išvežimo į Lietuvą ir grąžinimo į Italiją. Kaip teigė italas, šiuo metu tiek sūnus Julius, tiek dukra Agata turi ir Lietuvos, ir Italijos pilietybes. Sulaukę pilnametystės, jie turės pasirinkti vieną.
„Abiejuose teismuose susidūrėme su pagrindine problema – reikėjo įrodyti, kur buvo Ingos ir vaikų gyvenamoji vieta – Lietuvoje ar Italijoje, kai ji nusprendė negrįžti į Italiją ir pasilikti Lietuvoje. Inga bandė įrodyti, kad nuo 2018 m. su Juliumi nuolat gyveno Lietuvoje, todėl jokio neteisėto vaikų išvežimo iš Italijos nebuvo ir nėra teisinio pagrindo juos grąžinti. Šioms aplinkybėms paliudyti ji pasikvietė dvi drauges, kartu įrodinėjo, kad Inga Lietuvoje kurį laiką vykdo individualią veiklą, yra finansiškai nepriklausoma. Aš teismui pateikiau įrodymų, kad ginčo laikotarpiu Ingos ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Italijoje. Teismui buvo pateiktos Ingos mokesčių deklaracijos iš Italijos, sąskaitos faktūros iš Juliaus Italijoje lankomos ugdymo įstaigos, medicinos duomenys iš Italijos gydymo įstaigos, Ingos lėktuvų bilietai į abi puses ir kiti įrodymai“, – „Kauno dienai“ pasakojo M. Sala.
Nustebino kaltinimai
Pašnekovo teigimu, Kauno apylinkės teismas, kuriam buvo pateiktas I. Sala skyrybų prašymas, nusprendė, kad nuolatinė Ingos ir vaikų gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Italijoje, todėl sutuoktinių skyrybų procesas turi vykti Italijoje. Čia turi būti sprendžiami ir visi su vaikų globa susiję klausimai. Teisme Vilniuje, kuriame buvo sprendžiamas vaikų grąžinimo į Italiją klausimas, taip pat buvo nuspręsta, kad Ingos ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Italijoje, todėl vaikai Lietuvoje yra laikomi neteisėtai.
Tačiau, kaip sakė M. Sala, pirmosios instancijos teismas prašymą dėl repatriacijos (grąžinimo iš Lietuvos į Italiją – aut. past.) atmetė, sprendimą grįsdamas tuo, kad vaikai per kelių mėnesių laikotarpį prisitaikė prie naujos gyvenamosios aplinkos Lietuvoje. Vis dėlto, tokį sprendimą apskundus apeliacine tvarka, buvo nutarta vaikus grąžinti į Italiją, konstatavus, kad tai geriausiai atitiks abiejų vaikų interesus.
Viešojoje erdvėje slinda įrašas, kuriame I. Sala kalba apie tai, kad patyrė savo vyro smurtą. Negana to, lietuvė taip pat yra užsiminusi, kad sutuoktinis norėjo susprogdinti jos butą Kaune dujų balionu. „Kauno dienos“ paklaustas apie tai, M. Sala viską kategoriškai paneigė ir patikino, kad niekada nesmurtavo nei prieš žmoną, nei prieš vaikus, nei prieš jokį kitą žmogų. Jis atkreipė dėmesį, kad teisme Vilniuje I. Sala apie smurtą nė nebuvo užsiminusi.
„Inga pasakė, kad leis man matytis su vaikais. Teisėjui ji taip pat teigė, kad kvietė mane kraustytis į Lietuvą. Jos bute 2020-ųjų lapkritį praleidau tris dienas, o gruodį – dvi savaites. Jei aš būčiau smurtaujantis žmogus, ar Inga būtų įsileidusi mane į savo namus, praėjus kelioms dienoms, kai pateikė prašymą skirtis? Manau, apkaltinti mane smurtu Inga nusprendė siekdama susigrąžinti vaikų globą, kai nusivylė Lietuvos teismų sprendimais. Tai įvyko, kai 2021 m. balandį teismas Vilniuje įpareigojo grąžinti vaikus į tėvynę, o Leko teismas Italijoje 2021 m. birželį, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau galutiniu sprendimu 2022 m. lapkritį, taip pat nurodė, kad mūsų vaikai gyventų Italijoje ir paskyrė man visišką jų globą“, – tvirtino M. Sala.
„Buvome įsimylėję“
„Kauno dienai“ M. Sala teigė norintis išdėstyti savo poziciją apie pažintį su I. Sala, santuoką, vaikų gimimą, skyrybas, jam palankius teismų sprendimus ir buvusios žmonos dingimą.
– Kokia buvo jūsų ir Ingos pažintis?
– Su Inga susipažinau Italijoje, kai pietavome bendro draugo namuose. Ji atėjo aplankyti savo draugės, kuri buvo susižadėjusi su mano draugo broliu. Inga tuo metu dirbo Airijoje, bet po kurio laiko sugrįžo į Lietuvą. Daug kalbėdavomės telefonu, kelis kartus susitikome tiek Lietuvoje, tiek Italijoje. Po kelių mėnesių pradėjome kartu gyventi Italijoje. Netrukus susižadėjome, o po kelerių metų nusprendėme susituokti. Manau, buvome įsimylėję, gražiai sutarėme.
– Kaip klostėsi jūsų santuokinis gyvenimas?
– Iš pradžių viskas buvo gerai – jau buvome įpratę gyventi kartu. Tačiau 2015 m., gimus sūnui Juliui, mums abiem tapo sudėtingiau: nebeliko laisvo laiko, nes vaikas reikalavo labai daug dėmesio, mažai miegodavo. Manau, tuo metu Ingai galėjo pasireikšti pogimdyminė depresija. Ji būdavo pavargusi, nes Juliumi norėjo rūpintis pati. Sumažėjęs miego valandų skaičius ir laisvo laiko sau stoka tapo problema. Kai sūnui buvo maždaug dveji metai, primygtinai reikalavau, kad jis keturias valandas per dieną lankytų darželį. Inga pradėjo sveikti, bet viskas jau nebebuvo kaip anksčiau. Ji dažnai vykdavo į Lietuvą – ypač 2018–2019 m. Kiekvieną mėnesį po savaitę lankydavosi pas močiutę, kuri turėjo sveikatos problemų. Keliauti kartu aš negalėjau, nes turėjau dirbti.
2019 m. rugsėjį gavau laišką iš advokatės – Inga pagrasino skyrybomis, nes nesutikau, kad mūsų dukrą Agatą ji gimdytų Lietuvoje. Nebūčiau galėjęs kelis mėnesius nedirbti, kad jai padėčiau. Tačiau skirtis nenorėjau, todėl sutikau, kad dukra gimtų ligoninėje Kaune. Tačiau viskas vyko ne taip, kaip buvome susitarę: Inga gimdė namuose ir medikų nekvietė. Dukra Agata gimė 2020 m. vasarį. Po savaitės kartu su sūnumi iš Italijos atvykau į Lietuvą pamatyti mažylės. Tų pačių metų kovo pabaigoje Inga su Agata turėjo atvykti į Italiją, tačiau dėl COVID-19 ribojimų tai įvyko gegužę.
„Ingos neskriaudžiau“
– Kodėl jūsų žmona nusprendė skirtis?
– Nežinau. Iš pradžių, kai iš Lietuvos sulaukiau skyrybų dokumentų, ji man liepė kraustytis į Lietuvą, sakydama, kad tada viskas bus gerai. Spėju, kad Ingai atsibodo gyventi Italijoje ir ji tiesiog norėjo likti Lietuvoje – kartu ar atskirai.
– Papasakokite plačiau apie žmonos kaltinimus smurtu, incidentą su dujų balionu.
– Prieš pat Agatos gimimą, per Kalėdų atostogas, kai visi kartu buvome Lietuvoje, Ingos namuose pasibaigė dujos balione. Važiavome jų pirkti. Paskui dujų balioną aš sumontavau virtuvėje. Maždaug po valandos išgirdome triukšmą ir pradėjome užuosti dujų kvapą. Labai išsigandome. Inga atidarė langus, o aš bandžiau uždaryti dujų baliono vožtuvą, bet jis sugedo. Todėl balioną išnešiau į balkoną ir laukiau, kol jis ištuštės. Spėjome, kad vožtuvas sugedo dėl lauko ir kambario temperatūrų skirtumo. Paskui, kai buvau apklaustas Kauno policijoje, sužinojau, kad Inga pareiškė, jog jai trenkiau ir grasinau, kad panaudodamas dujų balioną susprogdinsiu jos namus. Kalbėti apie patirtą smurtą Inga pradėjo tada, kai teismai Kaune ir Vilniuje nepatikėjo versija, kad ji gyvena ir dirba Lietuvoje nuo 2018-ųjų. Byla buvo nutraukta, nes nieko nusikalstamo neįvyko. Šiuo metu, mano žiniomis, jokie teisiniai veiksmai dėl tariamo mano smurto prieš Ingą nevyksta nei Lietuvoje, nei Italijoje.
Niekada Ingos neskriaudžiau, o ji nusprendė pasitelkti asociacijas, kurios padeda smurtą patyrusioms mamoms. Daug kas piktinasi, kad teisėjai nenagrinėjo Ingos skundų, bet ji nebuvo skriaudžiama. Prieš priimdami sprendimą, teisėjai iš socialinių tarnybų Italijoje rinko informaciją apie mane, mano namus ir kitas svarbias aplinkybes.
– Galbūt viena iš skyrybų priežasčių galėjo būti kitas vyras Ingos gyvenime?
– Kiek žinau, prasidėjus skyrybų procesui ji neturėjo kito vyro. Kaip yra dabar, nežinau, nes pastaruoju metu kalbėdavome tik apie dalykus, susijusius su vaikais. Tiesą sakant, būčiau laimingas, jei Ingos gyvenime būtų dar vienas vyras, kuris jai padėtų. Inga visai nedirba arba dirba tik puse etato.
Pradėjo slapstytis
– Lietuvai nurodžius, kad skyrybų procesas turėtų vykti Italijoje, šios šalies teismas priteisė mažamečių vaikų globą jums. Kokie motyvai?
– Manau, kad Leko teismo Italijoje 2021 m. birželį priimtas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vėliau, 2022 m. lapkritį, galutinai priimtas sprendimas buvo būtent toks, nes Inga ignoravo tų pačių metų balandį teisme Vilniuje priimtą sprendimą dėl vaikų repatriacijos į Italiją. Ji be mano sutikimo su vaikais išsikraustė į Lietuvą ir neleido man dalyvauti priimant atitinkamus sprendimus, susijusius su vaikais. Ėmė riboti mano ir vaikų bendravimą, man atvykus pasimatyti su vaikais, dingdavo be žinios.
– Ar jūsų buvusi žmona bandė šį teismo sprendimą ginčyti?
– Inga bandė prieštarauti Italijos teismo 2021 m. birželį priimtoms skubioms priemonėms, pradėdama teismo procesą Milane 2022 m. vasarį. Tačiau skundas buvo atmestas.
– 2021 m. Lietuvoje jums buvo perduotas vyresnysis sūnus Julius. Kodėl kartu su juo tada nebuvo perduota ir dukra Agata?
– Į Lietuvą pasimatyti su vaikais ir susitarti su Inga dėl jų repatriacijos atvykau 2021 m. rugpjūtį. Tačiau ji su vaikais pradėjo slapstytis. Beveik po mėnesio, kurį praleidau Lietuvoje, padedant antstoliams ir policijos pareigūnams rugpjūčio 27 d. Inga buvo rasta, bet vaikų kartu su ja nebuvo. Inga policijai pasakė, kad Julius ir Agata bus atvežti į viešbutį Kaune, kuriame buvau apsistojęs. Tačiau atvyko tik sūnus. Dukra Agata vis dar yra su Inga, nes ji visą laiką, kai atvykdavau į Lietuvą, slapstėsi. Ji niekada paskui Italijoje neaplankė ir sūnaus Juliaus, nors siūliau apmokėti kelionės išlaidas.
Žinoma, Inga būtų turėjusi prašyti teismo leidimo atvykti į Italiją, nes byloje dėl teismo sprendimo nevykdymo ji buvo įpareigota neišvykti iš Lietuvos. Tai įvyko, kai ji pagrasino išvykti į šalį, kurioje nėra ekstradicijos sutarčių su Lietuva ir Italija. Tačiau antstolis būtų leidęs jai atvykti pas sūnų ir, pavyzdžiui, dalyvauti teismo posėdžiuose Italijoje.
Nežinau, ką turėčiau pasakyti sūnui: ar kad jo motina jį paliko, ar kad jo motina ir sesuo mirė.
Inga su Juliumi kasdien kalbėdavosi tik telefonu, tačiau 2023 m. balandžio 21 d. ji dingo. Skambinau policijai, Ingos mamai, bendriems draugams, Ingos advokatams ir teiravausi, ar jie ką nors iš jos girdėjo, bet sulaukiau neigiamo atsakymo. Šiuo metu vis dar nežinau, ar mano dukra ir buvusi žmona yra gyvos. Nežinau, ką turėčiau pasakyti sūnui: ar kad jo motina jį paliko, ar kad jo motina ir sesuo mirė?
– Jei jos abi atsirastų, kaip elgtumėtės?
– Teismų sprendimu, man ir Ingai yra nustatyti įsipareigojimai dėl vaikų globos. Tai, dėl ko galėtume susitarti, yra susitikimų datos ir trukmė. Nenoriu atskirti vaikų nuo mamos. Norėčiau, kad Julius ir Agata kuo daugiau matytų savo mamą. Žinoma, būtų labai neramu, kad Inga kitą kartą nepabėgtų su abiem mūsų vaikais, bet, manau, galėtume rasti sprendimą.
Broliui trūksta sesers
– Jūsų sūnus kalba itališkai ir šiek tiek lietuviškai. Dukra, kadangi didžiąją laiko dalį augo su mama Lietuvoje, itališkai nekalba. Kaip adaptuotumėte Agatą Italijoje, jei ji atsiras?
– Pasitelkdamas meilę ir kantrybę. Kreipsiuosi į psichologus – prašysiu jų pagalbos. Jei prireiks, samdysiu lietuviškai kalbančią auklę. Nemoku taisyklingai kalbėti lietuviškai – žinau tik kelis žodžius, bet jei reikės, išmoksiu daugiau. Juliui taip pat trūksta sesers. Manau, augdami vaikai turi matyti ir mamą. Tai, kas nutiko tarp manęs ir Ingos, nesvarbu, ji – Agatos ir Juliaus mama, o aš jų tėvas.
Situacija: vaiko grąžinimo, arba vadinamosios Hagos konvencijos, bylos neviešos, teismų sprendimai, net ir nuasmeninti, viešai neskelbiami. I. Filimonovo asociatyvi nuotr.
2021 m. balandį teismui Vilniuje nusprendus dėl repatriacijos, dar prieš prasidedant skyrybų procesui Italijoje, pasiūliau Ingai likti mano bute Italijoje su abiem vaikais. Būčiau apmokėjęs sąskaitas, o pats išsikraustęs į savo tėvų namus. Tada ji man pasakė, kad jai reikia kelių papildomų savaičių butui Lietuvoje sutvarkyti ir išnuomoti. Tačiau vėliau sužinojau, kad Inga išvyko į Palangą ir Lietuvoje pradėjo naują teisminę bylą, bandydama melagingai įtikinti Lietuvos teismus, kad mūsų vaikai gyveno ne Italijoje.
– Ar turite fizinių ir finansinių galimybių auginti savo vaikus? Kuo užsiimate?
– Esu inžinierius, dirbu nedidelėje įmonėje, kuri gamina elektros jungiklius pramoniniam naudojimui. Jau dvejus metus auginu ir rūpinuosi Juliumi – vežu į mokyklą, futbolo treniruotes, tvarkau namus, gaminu maistą, skalbiu drabužius, padedu sūnui ruošti namų darbus. Kad galėčiau rūpintis Juliumi ir suteikčiau jam geras gyvenimo sąlygas, suderinau savo darbo valandas. Sūnus lankosi pas psichologą, o aš, vadovaudamasis socialinių tarnybų patarimais, darau tą patį. Inga niekada nemokėjo nei teismo nustatyto išlaikymo vaikams, nei padengė man priteistas teisines išlaidas už pralaimėtus teismus.
– Ar buvusi jūsų žmona turėtų galimybių auginti vaikus Lietuvoje?
– Mano žiniomis, šiuo metu Inga nedirba, o kai dirbo, uždirbdavo nedaug. Netikiu, kad ji galėtų išlaikyti mūsų vaikus, nebent gautų pašalpas ir finansinę paramą iš manęs.
Inga, prašau, paskambink Juliui ir pasakyk, kad tau su Agata viskas gerai, – jis labai nerimauja. Juk už kelis eurus gali nusipirkti naują SIM kortelę, paskambinti ir ją išmesti. Mes abu labai nerimaujame.
– Jeigu jūsų buvusi žmona skaitys šį tekstą, ką norėtumėte jai pasakyti?
– Inga, prašau, paskambink Juliui ir pasakyk, kad tau su Agata viskas gerai – jis labai nerimauja. Juk už kelis eurus gali nusipirkti naują SIM kortelę, paskambinti ir ją išmesti. Mes abu labai nerimaujame.
Paskelbta paieška
Vietinė ir tarptautinė dingusiųjų – pastaruoju metu Kaune, Dainavos mikrorajone, gyvenusios I. Sala (gim. 1985 m.) ir mažametės jos dukros A. Sala (gim. 2020 m.) paieška buvo paskelbta liepos pradžioje.
Asmenis, žinančius mergaitės ir mamos buvimo vietą, jas mačiusius ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašom paskambinti ikiteisminį tyrimą dėl jų dingimo atliekančio Kauno Dainavos policijos komisariato tel. 8 700 60 600, 8 700 64 800 arba 112. Galima susisiekti ir e. paštu raminta.dickiene@policija.lt arba vilma.savickaite@policija.lt.
M. Sala advokatė: tarptautinės šeimos bylos yra labai sudėtingos
M. Sala nuo teisminių procesų Lietuvoje pradžios atstovaujanti ILAW LEXTAL advokatė Simona Ambroziūnaitė teigė, kad ši I. ir M. Sala byla jai nėra kažkuo išskirtinė. „Su tokiais atvejais susiduriu beveik kiekvieną dieną. Turėjau ne vieną bylą, kurioje esu atstovavusi tiek vienam iš tėvų, kuris siekia paneigti neteisėtą vaiko išvežimo faktą, tiek ir kitam iš tėvų, kuris siekia vaiko grąžinimo“, – akcentavo ji.
Situacija: advokatė S. Ambroziūnaitė teigė, kad tarptautinės šeimos bylos yra labai jautrios ir emociškai sunkios. ILAW LEXTAL archyvo nuotr.
Pasak advokatės, kadangi vaiko gražinimo arba vadinamosios Hagos konvencijos bylos neviešos, teismų sprendimai net ir nuasmeninti nėra viešai skelbiami – čia galioja griežta duomenų apsauga, todėl tokioms byloms patekus į viešumą automatiškai kyla nemažai klausimų dėl teismo sprendimų pagrįstumo. Situaciją dar esą paaštrina tai, kad vaiko nenorintis grąžinti tėvas ar motina imasi visų įmanomų priemonių, kad to daryti nereikėtų.
„Viena iš mano specializacijų yra tarptautinės šeimos bylos, todėl turiu tikrai daug bylų, kur viena iš šalių yra užsienio pilietis. Tarptautinės šeimos bylos yra labai sudėtingos. Dažnai santuokos nutraukimo, vaikų globos klausimus tenka spręsti per kelias valstybes, rinkti įrodymus kitoje užsienio valstybėje, versti dokumentus, taikyti tarptautinę ir net kitos užsienio valstybės teisę ir t. t. Tokiose bylose būtina išmanyti ne tik nacionalinę, bet ir tarptautinę, o kartais net ir kitos užsienio valstybės teisę“, – aiškino S. Ambroziūnaitė.
Paklausta, su kokiais iššūkiais tenka susidurti atstovaujant bylose, kuriose klientas – užsienio pilietis, pašnekovė pabrėžė – pagrindinis iššūkis – specialistų kompetencijos trūkumas. Būtent dėl to tokios bylos užsitęsia. „Kitas aspektas – šios bylos yra labai jautrios ir emociškai sunkios. Todėl turi turėti tikrai tvirtą stuburą, kad galėtum dirbti su tokiomis bylomis. Deja, bet praktikoje matau, kad nemažai kolegų būtent dėl šios priežasties vengia šeimos bylų ir prie jų nedirba“, – vardijo M. Sala advokatė.
„Nuo ko priklauso tokių bylų sėkmė ar nesėkmė?“ – pasiteiravome. „Teismo sprendimas tokiose bylose 90 proc. priklauso nuo konkrečios kliento situacijos, pasirinkto advokato patirties, pasirinktos bylos strategijos, kliento turimų įrodymų ir teisinės argumentacijos“, – sakė S. Ambroziūnaitė.
Kalbėdama apie tai, ar teismo sprendimą dėl vaikų perdavimo tėvui, šiuo metu su dukra dingusi I. Sala dar gali kur nors ginčyti, advokatė teigė, kad dėl vaikų globos lietuvė turėtų kreiptis į Italijos teismus ir ten spręsti visus klausimus, susijusius su vaikais.
-
Kol kas teisinę dvikovą su buvusiu sutuoktiniu nuo jo dukrą slepianti I. Sala beviltiškai pralaimi 46
Skirtas areštas už akių
Minėtoje Kauno apylinkės teisme po I. Salos dingimo įstrigusioje byloje, pasak šio teismo atstovės, paskutinis posėdis įvyko šiemet kovo 9-ąją, kuomet buvo pradėta kaltinamosios apklausa. Tačiau tada ji nebaigta.
Kitas posėdis buvo suplanuotas balandžio pabaigoje, kuriame turėjo būti tęsiama I. Salos apklausa, po ko jau turėjo būti sakomos baigiamosios kalbos ir teismas turėjo išeiti priimti sprendimo.
Tačiau teisiamajai šiame posėdyje nepasirodžius, minėti planai perkelti į liepos 20-ąją. O I. Salai nepasirodžius ir šiame posėdyje, bylą nagrinėjanti teisėja Sigita Meškauskienė priėmė nutartį skirti teisiamajai 20-ies parų areštą už teisėtų teismo nurodymų nevykdymą ir trukdymą operatyviai išnagrinėti bylą bei paskelbė jos paiešką.
Taigi, I. Salą suradus, ji pirmiausiai turėtų atlikti minėtą arešto bausmę.
Ieškoma ne pirmą kartą
Vietinė bei tarptautinė I. Salos bei jos dukters paieškos yra paskelbtos ir liepos pradžioje Kauno teisėsaugininkų pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl judviejų dingimo.
Kaip jau rašyta, į Kauno teisėsaugininkus dėl to kreipėsi buvęs I. Salos sutuoktinis, su kuriuo Italijos teismas juos išskyrė pernai rudenį, bei mažametės tėvas. Šio teigimu, judviejų aštuonerių metų sūnus, gyventis su juo Italijoje, paskutinį kartą bendravo su mama vaizdo skambučiu šiemet balandį.
Anot I. Salos bei mažametės paiešką pradėjusių teisėsaugininkų, jų artimieji tikina nežinantys, kur jos gali būti.
Sūnų tėvui pavyko susigrąžinti 2021-ųjų rugpjūtį. Tada I. Sala taip pat buvo pasislėpusi nuo jo ir su abiem vaikais. Tačiau tada ją radus bendromis policijos, antstolių ir advokatų pastangomis, į Kauno viešbutį, kuriame tėvas buvo apsistojęs, šiam buvo atvežtas tik sūnus. Nors tada turėjo būti perduota ir dukra, to neįvyko.
Kur tada pavyko rasti I. Salą, Kauno teisėsaugininkai komentuoti nelinkę. Motyvuojama nenoru pakenkti naujai šios moters paieškai.
Laukia ne viena bausmė?
Italijos teismas priėmė sprendimą, kad vaikai turi gyventi su tėvu jų šalyje, tą patį 2021-ųjų rugpjūtį.
I. Salai nevykdant šio sprendimo, antstolė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl leidimo prievarta paimti mergaitę vykdant minėtą nutartį dėl jos perdavimo tėvui. Ir toks leidimas, pasak Kauno apylinkės atstovės, šiemet balandžio 18-ąją buvo išduotas.
Tačiau tai – ne vieninteliai teisiniai nemalonumai, gresiantys Lietuvos bei Italijos teismų sprendimų nevykdančiai I. Salai. Už jau minėtą teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą, kas yra traktuojama ne kaip nusikaltimas, o kaip baudžiamasis nusižengimas, gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Be to, mūsų teisėsaugininkai turi duomenų, kad baudžiamasis procesas už sprendimo perduoti abu vaikus tėvui nevykdymą yra pradėtas ir Italijoje. Tačiau negalėta patikslinti, kaip, pagal Italijos įstatymus, tai teisiškai vertinama.
Policija nusikaltimo neįžvelgė
Būtent su minėtomis teisinėmis problemomis siejami ir staiga atsiradę I. Salos parodymai teismui – jau minėtoje byloje dėl teismo nurodymo nevykdymo dėl buvusio sutuoktinio smurtavimo prieš ją ir sūnų. Pasak kaltinimą šioje byloje palaikančio prokuroro, ikiteisminio tyrimo metu apie tai I. Sala net neužsiminė.
Kauno policijos atstovės teigimu, I. Sala pernai birželį buvo kreipųsis į juos dėl sutuoktinio smurto. Buvo dėl to pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, tačiau jis vėliau nutrauktas, nenustačius jokių nusikalstamos veikos požymių.
Kaip jau rašyta, asmenis, žinančius I. Salos ir jos slepiamos mažametės buvimo vietą, jas mačiusius ar galinčius suteikti bet kokios kitos reikšmingos informacijos, prašoma paskambinti ikiteisminį tyrimą dėl jų dingimo atliekančio Kauno Dainavos policijos komisariato telefonais 8 700 606 00, 8 700 648 00 arba 112. Galima susisiekti ir elektroniniu paštu raminta.dickiene@policija.lt arba vilma.savickaite@policija.lt.
