– Tai ko dabar mums tikėtis? Kokių vidutiniškai spalį sąskaitų galima tikėtis ir jau kiek lapkritį brangs šildymas?

– Tai nagrinėjant tiesiog kainas didžiuosiuose miestuose ir Lietuvos bendrai vidurkį, mes tikrai gausime visi tiek spalį, tiek lapkritį mažesnes sąskaitas negu gavome pernai tokiu pačiu metu. Nes dabar skirtinguose miestuose yra skirtingos kainos, bet jeigu kalbėtume apie centralizuotą šildymą ir Lietuvos vidurkį, tai vidutiniškai mūsų sąskaitos ir šilumos kaina yra apie 48 proc. mažesnė negu pernai tuo pačiu metu. Ir netgi lapkritį, kai šiek tiek šaltėja orai ir dėl to didėja šilumos kaina, vis tiek sąskaitos išlieka mažesnės lyginant su praėjusiais metais.

– Jeigu paimtume tokį vidutinį 60 kv.m. butą, kiek už jo šildymą mokėtume senam, nerenovuotam name ir naujam arba pilnai renovuotam name?

– Tai čia nesinorėtų spekuliuoti tiksliais skaičiais, nes čia priklauso nuo daugybės dalykų ir nuo to, kur tu gyveni. Jeigu gyveni daugiabutyje ir nerenovuotame name, tai, be abejo, tavo sąskaita bus brangiausia. Ir lygiai taip pat jeigu individualiame name, jei šildaisi dujomis, tavo sąskaita bus brangesnė negu šildant malkomis. O tikslūs skaičiai tikrai priklauso nuo daugelio dalykų. Netgi nuo to, kokie yra mūsų kasdieniai įpročiai – kiek mes šildome, kiek mes taupome.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip per šiuos metus – 2021, 2022, 2023 m. – kilovatvalandės kaina centralizuoto šildymo kainuoja vidutiniškai Lietuvoje? Na, tarkim, jeigu 2021 m. buvo apie 5 centus su trupučiu, pernai jau iki 12 centų lyg ir šoktelėjo, kiek yra šiemet?

– Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose lapkričio mėnesį yra apie 7 centus vidurkis. Jeigu žiūrint bendrai Lietuvoje, tai šiek tiek didesnis – netoli 7,5 cento. Tai tikrai matom, kad mažiau nei pernai. Jeigu lyginsime didžiuosius Lietuvos miestus, tai Kaune yra 6 centai su trupučiu, Vilniuje jau 8 centai su trupučiu. Kaune yra pigiausia, Vilniuje yra šiuo metu brangiausia.

– Kodėl taip yra, kad Vilniuje mokame brangiau negu Kaune?

– Kaune didžiąją dalį šildymo sudaro atsinaujinantys ištekliai, pagrinde biokuras. Jo kainos yra mažesnės. Ir lyginant su praėjusiais metais, biokuro kaina šiuo metu irgi 48 proc. mažesnė. Todėl Kaunas turi žemas kainas. Vilniuje naudojamos ir dujos, jos kainuoja šiek tiek brangiau, dėl to ir bendra šilumos kaina yra didesnė.

– O tie, kurie namus vis dar šildosi malkomis, yra namų, kurie elektra šildosi, kaip jiems bus tos šildymo sąskaitos šiemet?

Tie, kurie šildosi malkomis, mokės pigiausiai.

– Tie, kurie šildosi malkomis, mokės pigiausiai. Tie, kas naudoja dujas, mokės brangiausiai. Na, elektra jau rikiuojasi po to. Bet tikrai dėl patogumo ir panašiai šilumos siurbliai nuolat populiarėja. Ir mūsų agentūra skiria finansavimą pakeisti seną neefektyvų biokuro katilą ar iškastinį kuro katilą efektyvesniu biokuro katilu ar šilumos siurbliu. Ir tikrai matom, kad gyventojai labai aktyviai tuo naudojasi. Praktiškai, pirmą kartą paskelbus kvietimą, neliko kiek daugiau nei 3 mln. per savaitę. Matome, kad gyventojai galvoja apie tai, kaip susimažinti savo sąskaitas.

– Kiek galima sutaupyti pakeitus katilą? Kiek sąskaita tada sumažėja?

– Na, tikslių skaičių šiuo metu neįvardinsiu, nes tą reiktų paskaičiuoti, priklausomai, vėlgi, kokio tipo name tas katilas įrengiamas – ar tas namas renovuotas, ar kartu su katilo įrengimu atnaujinamas. Tai daug parametrų lemia, bet ilgalaikėje perspektyvoje galima tikrai sutaupyti.

„Prieš metus daugelis ekspertų minėjo, kad mes kažkaip susitelkę iškęsime 2022 metų žiemą, bet 2023 metų prognozės buvo gana pesimistinės“, – žurnalistams penktadienį sakė Agnė Bagočiutė.

„Mes matome, kad tas pesimizmas nepasiteisino. Mes tikrai labai ramiai Lietuvoje laukiame ateinančio šildymo sezono. Nepaisant to, kad dabar visų išteklių kainos nežymiai kyla, bet tas kilimas atitinka daugiametes tendencijas“, – pridūrė ji.

A. Bagočiutės teigimu, pagal LEA prognozes centralizuotai tiekiama šiluma šį šildymo sezoną turėtų kainuoti 6–8 centus už kilovatvalandę (kWh). 

Pasak A. Bagočiutės, paskutiniam šių metų ketvirčiui šilumos gamintojai turi 56 proc. jiems reikalingo biokuro, kitų metų pirmajam ketvirčiui – daugiau nei 44 procentus.  

LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis sako, kad šiuo metu Lietuvoje biokuras kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse.

Mes tikrai labai ramiai Lietuvoje laukiame ateinančio šildymo sezono.

 

Jo teigimu, remiantis ateities sandoriais, paskutinį šių metų ketvirtį bei pirmąjį kitų metų ketvirtį formuojasi maždaug 28 eurų už MWh kainos vidurkis – 31 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.

„Matome, kad (praėjusį šildymo sezoną – BNS) beveik ketvirtadalį daugiausia iš Baltarusijos importuoto kuro sėkmingai pakeitė lietuviška žaliava“, – teigė A. Budraitis.

„Pagrinde tai padidėjo medienos pramonės atliekos ir kirtimo liekanos – žemiausios kategorijos biokuro gamybai naudojama žaliava“, – pridūrė jis.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje praėjusį šildymo sezoną siekė 7,17–10,29 cento (be PVM) už kWh. Tuo metu 2021–2022 metais ji buvo 5,16–8,04 cento (be PVM).

Energetikos ministerija taip pat teigia, kad didesnė konkurencija, atpigusios gamtinės dujos ir biokuras lems, kad šių metų pabaigoje gyventojai už šildymą mokės vidutiniškai 20 proc. mažiau nei pernai. Anto jos, šildymas lapkritį–gruodį pigs ir dėl išaugusios biokuro dalies gamyboje.

Biokuro kaina šiemet yra 30 proc. mažesnė nei pernai – energijos išteklių biržoje „Baltpool“ biržoje trumpalaikių sandorių kaina siekia 19,68 euro už megavatvalandę, kai prieš metus ji buvo 49 eurai. Ateities sandorių dujų kainos šių metų ketvirtajam ketvirčiui ir 2024-ųjų pirmajam ketvirčiui siekia 50-55 eurus, kai prieš metus ji buvo dukart didesnė – 111 eurų.

Ministro Dainiaus Kreivio teigimu, iš miško kirtimo atliekų pagaminto biokuro kaina yra 15-20 proc. mažesnė nei geresnės kokybės biokuro, „Baltpool“ duomenimis, šios atliekos dabar sudaro 38 proc. kuro bendrame balanse, kai 2019 metais ši dalis buvo 13 proc.

Iš biokuro pagaminama apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos.

Dujų saugykla užpildyta beveik 90 proc.

LEA duomenų analitikas Dovydas Balčiūnas remdamasis ankstesnių šildymo sezonų duomenimis teigė, kad kitų metų balandį gamtinių dujų užpildymas Latvijos Inčukalnio saugykloje turėtų viršyti daugiametes normas.

„Šią žiemą Baltijos šalys dujų rinkoje turėtų jaustis saugiai“, – teigė D. Balčiūnas.

LEA duomenimis, šiuo metu saugyklos užpildymas siekia 89,7 proc. ir netrukus turėtų pasiekti Europos Sąjungos (ES) tikslą – 90 proc. užpildymą iki lapkričio 1 dienos. 

Pernai šilumos gamybai mazutą naudojusių ir šiemet jo atsisakiusių Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas ketvirtadienį sakė, kad naujas šildymo sezonas gyventojams turėtų kainuoti panašiai, kaip ir praėjęs, arba bus kiek pigesnis.

Šią žiemą Baltijos šalys dujų rinkoje turėtų jaustis saugiai.

 

Kogeneracinė jėgainė dar neveiks visu pajėgumu

A. Bagočiūtės teigimu, artėjantį šildymo sezoną turintis pradėti veikti „Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas dar nedirbs visu pajėgumu.

„Pirmaisiais metais, Lietuva nėra išskirtinė, nė viena kogeneracinė jėgainė neveikia 100 procentų, ji dažniausiai pasiekia 50–80 procentų pajėgumą – tai yra įprasta tokių jėgainių paleidimo praktika“, – sakė laikinoji LEA vadovė.

VKJ biokuro bloką statančios „Ignitis grupės“ atstovas Artūras Ketlerius anksčiau BNS taip pat teigė, kad pirmą sezoną šilumą gaminančios jėgainės ne visada pasiekia vadinamąjį „gamybos maksimumą“ – tai, pasak jo, aptarta ir su VŠT.

VŠT duomenimis, vidutinė 2022–2023 metų šildymo sezono kaina vilniečiams siekė 8,01 cento už kilovatvalandę (be PVM).

„Esame parengę, suderinę ir esame baigiamojoje stadijoje prieš pateikiant Vyriausybei tvirtinti pataisas, kuriomis atskirai ketiname išskirti šį atvejį ir numatyti kontrolės procedūras ir baudas. Dabar tik bendrieji atvejai apibrėžti“, – BNS tvirtino ministerijos atstovė.  

Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siūloma pardavėjams ir prekybos įmonių vadovams už lengvųjų plastiko maišelių nemokamą dalijimą skirti baudas nuo 10 iki 200 eurų.

A. Bagočiutės teigimu, ministerija kol kas yra gavusi tik vieną pretenziją dėl maišelių dalijimo. Tačiau patikrinus nustatyta, kad pažeidimo nebuvo.

Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė BNS nurodė, kad be šio vienintelio balandį gauto gyventojo pranešimo daugiau jų negauta.

Seimo dar 2016 metais priimtos pataisos nuo šių metų leido prekybininkams nemokamai dalinti tik labai plonus (plonesnius kaip 15 mikronų) plastiko maišelius. 15–50 mikronų storio maišelių, kurie dažniausia yra su prekybininkų ar prekių ženklų logotipu, negalima dalinti veltui.  

Tokie maišeliai sunkiai atskiriami nuo kitų atliekų ir tik maža jų dalis perdirbama, o gamtoje jie ilgai nesuyra.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, pastaraisiais metais labai lengvų ir lengvų maišelių sunaudojimas šalyje mažėja. 2017 metais vienam gyventojui teko 226 labai lengvi ir 34 lengvi maišeliai, o 2014 metais – atitinkamai 260 ir 39.

Tai BNS patvirtino ministro atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Pasak jos, A. Bagočiutė išėjo iš darbo, nes įgyvendinant struktūrinius pokyčius ministerijoje, buvo panaikinta jos pareigybė.

Pasak R. Stanaitytės-Česnulienės, A. Bagočiutė turi teisę likti valstybės tarnautojų rezerve, tačiau ar kreipėsi su tokiu prašymu, ji sakė nežinanti. Su A. Bagočiute BNS susisiekti nepavyko.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra apklaususi A. Bagočiutę kaip liudytoją ikiteisminiame tyrime dėl galimo piktnaudžiavimo, atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją apie vieną iš kandidatų į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą. Be jos, buvo apklausti ir visi „Lietuvos energijos“ valdybos nariai bei buvęs grupės vadovas Dalius Misiūnas, kuris netrukus po to atsistatydino.

BNS žiniomis, atrankos į stebėtojų tarybą metu teisėsaugos „filtro“ nepraėjo buvęs tarybos pirmininkas verslininkas Šarūnas Kliokys.

STT atstovė spaudai Renata Endružytė BNS pranešė, jog tyrimas nėra baigtas, kol kas niekam įtarimai nepareikšti.

A. Bagočiutė pernai rugsėjo 8 dieną pasitraukė iš „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos. Finansų viceministre ji buvo paskirta 2016 metų gegužę, o ministru paskyrus Vilių Šapoką, tapo vyriausiąja patarėja.

Ministerijoje A. Bagočiutė dirbo nuo 2004 metų, iki tol ji dirbo Lietuvos geografijos institute, Vidaus reikalų ministerijoje.

A.Vitkauskas pradėjo dirbti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko direktorių valdybos pakaitiniu direktoriumi, atstovaujančiu Danijai, Lietuvai, Airijai, Kosovui.

Ekonominės geografijos išsilavinimą turinti A.Bagočiutė kuruos Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų ir kitos tarptautinės finansinės paramos bei valstybės turto valdymo sritis, Turto banką, Centrinę projektų valdymo agentūrą, Viešųjų investicijų plėtros agentūrą bei „Lietuvos energiją“.

Ministerijoje A.Bagočiutė dirba nuo 2004 metų, iki tol ji dirbo Lietuvos geografijos institute, Vidaus reikalų ministerijoje.