Alzheimerio liga – dažniausiai pasitaikanti senatvinės demencijos forma, kuria gali susirgti ir 40-ečiai. Susirgus jaunesniame amžiuje, išgyvenamumas 5 – 7 metai, vyresniame 8 – 10 metų.

Deja, ši liga neišgydoma, bendromis medikų ir artimųjų pastangomis pavyksta tik pristabdyti jos progresavimą. Sergančiam Alzheimeriu ne tik prastėja atmintis, bet pasireiškia ir nuotaikų kaita, žmogus tampa apatišku, o ilgainiui pradeda kelti grėsmę sau ir aplinkiniams. Kaip atpažinti šią ligą, kaip elgtis sergančiam ir jo artimiesiems, kokių vilčių teikia šiais metais JAV registruotas vaistas nuo Alzheimerio ligos – apie tai pokalbis „Kauno dienos“ studijoje su dr. G.Pšemeneckiene ir A. Gaižauskiene.

Įvairiais skaičiavimais, hiperaktyvių vaikų yra nuo 3 iki 10 procentų. Berniukai hiperaktyviais būna 2-3 kartus dažniau, nei mergaitės. Tokie vaikai nenustygsta vietoje, jiems sunku susikaupti, dažni pykčio priepuoliai, tad tėvai pagalbos ieško pas psichologus ar net psichiatrus, sunkesniais atvejais jau reikalingas ir medikamentinis gydymas.

Tėvams dažniausiai sunku patiems suprasti, ar jų vaikas tiesiog nenuorama, ar tai jau elgesio sutrikimas. Augdami hiperaktyvūs vaikai dėl netinkamo bendravimo gali susirgti depresija, jie labiau linkę į priklausomybes, tačiau yra ir sėkmės istorijų – pavyzdžiui, JAV plaukikas, daugkartinis pasaulio ir olimpinis čempionas Michaelas Phelpsas.

Tad kaip auginti hiperaktyvų ar tiesiog aktyvų vaiką, pokalbis „Kauno dienos“ studijoje su praktinę patirtį sukaupusia A. Gaižauskiene.