Raudondvario dvaro parką puošia granitinis L. Striogos „Krivis“, todėl iš pradžių būta minčių skulptūras įkurdinti pilies bokšte, tačiau vėliau šios idėjos atsisakyta.

Ši jau meno galerija po atviru dangumi – antra šiais metais atidaryta Kauno rajone. Rugsėjį didelio atgarsio sulaukė kito Nacionalinės premijos laureato, fotografijos klasiko Antano Sutkaus galerijos atidarymas gimtajame Kluoniškių kaime, Zapyškio seniūnijoje.

„Galiu tik pasveikinti Kauno rajono vadovus ir visą bendruomenę su tokiais sprendimais. Esate šaunuoliai!“ – kalbėjo renginyje dalyvavęs kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

L. Strioga yra sukūręs daugiau nei 1 tūkst. įvairių darbų – nuo viešosioms erdvėms skirtų granito kompozicijų iki kamerinių skulptūrų. Menininkas mokėjo prakalbinti įvairias medžiagas: akmenį, metalą, medį. Noriai bendradarbiavo su architektais.

L. Striogos skulptūros išgrynintos formos paprastumu primena tradicinį liaudies meno stilių, tačiau menotyrininkai jose pastebi ir modernistinių tendencijų. Menininkas į pasaulį žvelgė su švelniu liūdesiu, tačiau nestokojo ir optimizmo. Labiausiai vertino sąžiningumą, meilę, atjautą.

L. Striogos darbų yra įsigiję ne tik Lietuvos, bet ir JAV, Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, kitų šalių muziejai, privatūs kolekcininkai.

Nauji akmenų drabužiai

Turbūt ne tiek daug kas žino, kad 90-metį šįmet paminėjusio skulptoriaus Leono Striogos sūnus Aidas – taip pat menininkas, skulptorius. Tai reikia parašyti iškart, nes bent Kaune nors kiek besidomintis menu žmogus tikrai žino legendinį skulptorių ir jo jautrią, subtilią kūrybą.

Taigi, rašant apie Aidą Striogą, neabejotinai iškiltų pirmas smalsaujantis klausimas, – ar jis Leono Striogos giminė? Taip, tai Leono sūnus, padedantis garsiajam savo tėvui, o daugelis skulptūrų iš metalo yra jų bendras projektas. Tėvo ir sūnaus kūriniai buvo eksponuoti 2016 m. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros sodelyje, Raudondvario muziejuje, Jadagonių "Pušyno" stovyklavietėje, 2018 m. Paveikslų galerijoje, nuo 2018-ųjų iki dabar dalis parodos eksponatų yra A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejuje Vilkijoje. Tačiau Aidas rengia ir savo personalines parodas, kuriose dominuoja kūriniai iš akmens.

A.Strioga akmenį savo kūrybai naudoja, kiek įmanoma, išlaikant jo autentiškumą, natūralų grožį, nes išties gamta yra puiki menininkė, natūralus akmuo neretai būna nuostabaus grožio formos. Subtiliai, tarsi beveik neprisiliesdamas ir nieko iš esmės nekeisdamas, Aidas iš esamų formų sukuria tarsi naujas jų interpretacijas, taip įkūnydamas savo mintis, originalius pamatymus. Savo braižu jis gana artimas puikiam menininkui, angelų kūrėjui Liudvikui Ivaškevičiui, kuris angelą iš medžio šakos ar kamieno, regis, nesukuria, o joje jį atranda.

Panašiai elgiasi ir Aidas su akmenimis: laukia, kol jie į jį prabils, kažką pasakys ar papasakos, arba atsisuks kitu veidu nei įprastai. Turbūt reikia ilgai ir gana tyliai, susikaupus aplink vaikščioti, kad akmuo, kaip koks laukinis žvėrelis nebebijos ir atvers tai, ką nuo paprasto praeivio slėpė.

Atidaus žvilgsnio maloninamas akmuo Aidui atsiveria ir juo pasitiki, žino, kad nebus darkoma jo pirminė prigimtis, jo akmeninė esmė, o turėti dar kokį kitą drabužį, matyt, ir akmeniui norisi.

Džiuginantys kūriniai

Panašiai elgiasi ir Aidas su akmenimis: laukia, kol jie į jį prabils, kažką pasakys arba atsisuks kitu veidu nei įprastai.

Kaunietis menininkas A.Strioga jau gerą laiko tarpą gyvena už miesto, miško apsuptyje, kur telpa nemažai įvairaus dydžio akmenų. Išpuoselėta jo paties sodyba tarsi diktuoja kūrybinius impulsus – puošti žmonių erdves, juolab kad menininko kūriniai – optimistiški, linksmi, žaidybiški, džiuginantys.

Akmeninė mergaitė geležinėmis pašėlusiomis kasytėmis (dukters Elenos prototipas) ar su mobiliuoju telefonu rankose akmeninis riedlentininkas arba nutrūktgalviška ragana, įvairiausi paukščiai, avinai ir avinukai, – visko jo sodyboje tiek daug ir viskas taip smagiai nuteikia, kad norėtųsi rengti ekskursijas-parodas žmonėms, kurie reikia ir gamtos, ir meno.

Beje, sodyboje yra ir keletas tėvo skulptūrų – Aidas jas itin pagarbiai eksponuoja ir saugo. Vieną, jau nuo seno buvusią, kai dar ir pats Leonas vasaras leisdavo sodyboje, per laiką labai apgadino miško skruzdėlės. Nors autorius patarė ją sudeginti, Aidas ėmėsi visų įmanomų priemonių ir skulptūrą praktiškai atgaivino. Tiesa, ji jau kiek kitokia, bet netgi savotiškai dar įdomesnė, kai restauruota taip pat menininko rankų.

Ir savo kūryboje Aidas nesigina garsiojo tėčio šešėlio, jam artima Leono pasaulėžiūra, esminiai kūrybiniai principai, tik dirba jis su akmeniniais rieduliais, mažai juos keisdamas ir jo darbuose atsiskleidžia optimistiška prigimtis. Tik jį vis paglobojusiai kaimynei, kurią vadindavo tetute, atminti, sukūrė mąslią skulptūrą. Abstrahuotas akmeninis, kiek pakumpęs siluetas rankose rūpestingai laikantis atneštą sriubos lėkštę, kuri virto žvakele: tetutės jau nėra tarp gyvųjų, bet liko jos nuoširdus rūpestis ir meilė.

Darbštus ir kūrybingas

A.Strioga yra surengęs jau nemažai savo kūrybos parodų, ypač kūrybingi buvo 2018-ieji: Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje eksponuota personalinė paroda "Metalo akmenys", tais pačiais metais surengtos personalinės parodos Juodkrantės L.Rėzos kultūros centre, Druskininkų V.K.Jonyno galerijoje.

Šiuolaikinės baltų kultūros ir alternatyvios muzikos festivalyje "Mėnuo Juodaragis" buvo eksponuota paroda "Akmens užkalbėjimas", A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejuje – "Per akmenį į geležį", taip pat "Pušyno" stovykloje Jadagonyse Kauno rajone ir Baikerių naktų metu. Nuo 2016 m. A.Strioga kasmet dalyvauja Kaune rengiamoje "Atgimimo" parodoje.

Kas? L. ir A.Striogų paroda "Dviese".

Kur? V.K.Jonyno namuose-galerijoje (Turistų g. 9, Druskininkuose).

Kada? Veikia iki liepos 10 d.