Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai nuo penktadienio lankosi pas gyventojus, šildymui naudojančius kietąjį kurą.

Jie siekia atkreipti gyventojų dėmesį į tinkamą šildymo įrenginių priežiūrą bei naudojimą. Gyventojams bus dalijamos šildymo įrenginių, naudojančių kietąjį kurą, saugaus eksploatavimo atmintinės, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Šių akcijų tikslas – mažinti per šildymo sezoną gyvenamajame sektoriuje kylančių gaisrų skaičių bei šviesti gyventojus gaisrinės saugos klausimais, atkreipti jų dėmesį į  šildymo įrenginių (krosnių, katilų, naudojančių kietąjį kurą) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimus.

Prevencinės akcijos vyks iki gruodžio 17 dienos, per jas numatoma aplankyti apie 100 gyventojų būstų.

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, per devynis metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose vidutiniškai kyla 1683 gaisrai, arba 19,6 proc. visų gaisrų, per juos žūsta 52 žmonės.

Šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose užgesinti 1888 gaisrai, arba 28,7 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 49 gyventojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia padaugėjo 17 procentų.

Šiemet daugiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (kilo 133 gaisrai, arba 23,2 proc. daugiau nei pernai). Šiemet suodžiai individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose dažniausiai degė Kauno (kilo 114 gaisrų), Vilniaus (109) ir Panevėžio (87) apskrityse, o mažiausiai – Utenos (41) ir Tauragės (35) apskrityse.

Oro taršą mieste sukelia ne tik transportas, bet ir iš individualių kaminų rūkstantys juodi dūmai.

Specialistai aiškinsis, ar fiziniai ir juridiniai asmenys nedegina atliekų ir netinkamo kuro, taip pakenkdami oro kokybei. Už tokio pobūdžio pažeidimus gresia administracinė atsakomybė.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas informavo, kad akcija, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, prasidės vasario 1-ąją ir tęsis iki pat kovo pabaigos.

Pareigūnai visoje apskrityje jau nebe pirmus metus aiškinsis, kaip gyventojai ir gamybinės įmonės laikosi atliekų deginimo taisyklių reikalavimų, kaip eksploatuojamos krosnys pramoniniuose ir gyvenamuosiuose kvartaluose, autoservisuose, remonto dirbtuvėse, autotransporto techninę priežiūrą ir panašią veiklą vykdančiose įmonėse, garažuose.

Pasak A.Šepšto, svarbu ne nubausti, bet atlikti prevencinį darbą, susitikti su žmonėmis ir išaiškinti, kas gresia neatsakingai elgiantis su aplinka.

Patikrinimai šiemet vyks dviem etapais: ne tik žiemą, bet ir rudenį – nuo spalio 1-osios iki lapkričio 30-osios.

Už atliekų deginimą gresia įspėjimas ar bauda nuo 300 iki 858 eurų. Pirmą kartą pažeidėjams teks susimokėti pusę numatytos minimalios baudos. Atskirai skaičiuojama ir žala gamtai – minimali suma, kurią tenka pakloti pažeidėjams, yra apie 50 eurų.

Aplinkosaugininkai gyventojams primena, kad, krosnyje degant atliekoms ar netinkamam kurui, į aplinką išsiskiria žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos, kietosios dalelės, kurios kuo smulkesnės ir mažiau matomos, tuo pavojingesnės sveikatai.

Įtarus apie pažeidimus reikėtų informuoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą arba paskambinti visą parą veikiančiu bendruoju pagalbos centro telefonu 112.

Nuo vasario 1-osios aplinkosaugininkai taip pat vykdys akciją "Lydeka", kurios tikslas – besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų bei kitų žuvų efektyvesnė apsauga.

Miesteliai – paskendę dūmuose

Tokios akcijos rengiamos ne pirmus metus, joms pasirenkamas tik kūrenimo sezonas. Šiais metais akcija vyko itin šaltu laikotarpiu, kai gyventojai ir įmonės visu pajėgumu kūreno krosnis.

„Tikrinome, kaip eksploatuojamos krosnys ne tik pramoniniuose, bet ir gyvenamuosiuose rajonuose. Situacija gerėja, tačiau pažeidimų vis dar pasitaiko“, – tikino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Al-fredas Šepštas.

Pareigūnai vyko į tas vietoves, kuriose gali būti fiksuoti padidinti taršą skleidžiantys šaltiniai.

„Klaipėdos mieste situacija dėl oro užterštumo dar nėra tokia sudėtinga, o mažuose miesteliuose, kuriuose kone kiekvienas namas šildomas kietojo kuro katilais, dažnokai žiemą net nėra kuo kvėpuoti. Gargžduose, Priekulėje ar upės slėnyje įsikūrusioje Kartenoje ypač vakarais galima užuosti nosį riečiantį degėsių kvapą. Taip yra dėl to, kad žmonės nelabai atsirenka, ką galima kūrenti krosnyse, o ko tikrai negalima į jas dėti“, – pasakojo A.Šepštas.

Surengė 34 reidus

Akcijos tikslas – ne patikrinimų metu nubausti kuo daugiau pažeidėjų, bet atlikti prevencinį darbą, susitikti su žmonėmis ir išaiškinti, kuo gresia beatodairiškas elgesys su aplinka.

Akcijos metu Klaipėdos regione atlikti 34 reidai, per kuriuos patikrinti 248 fiziniai ir juridiniai asmenys.

Du pažeidimai nustatyti Klaipėdos mieste, vienas – Klaipėdos rajone.

„Mūsų tikslas buvo pasižvalgyti po smulkius autoservisus, remonto dirbtuves, baldų gamintojų įmones“, – pasakojo A.Šepštas.

Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas tikino, jog uostamiestyje buvo patikrinta dešimtys garažų kooperatyvų.

„Garažų masyvuose nesunkiai galima aptikti kaminukus, iš kurių pastebi rūkstančius dūmelius. O žmonės degina viską – baldų plokštes, atliekas, dažytus, impregnuotus langų rėmus, duris, staktas, laminuotus baldus, panaudotus rūbus, avalynę, plastikinius indus ar net labai kenksmingą automobilių variklių alyvą. Prieš keletą metų buvome aptikę uostamiesčio pašonėje visą cechą, kuriame buvo kūrenami panaudoti variklio tepalai. Nemenka tuomet bauda buvo skirta, pateiktas ieškinys dėl aplinkai padarytos žalos“, – prisiminė R.Dužinas.

Sulaukia skundų

Pramoniniuose uostamiesčio rajonuose aplinkosaugininkams kur kas paprasčiau pasibelsti į bet kurios įmonės duris, o į privačias valdas ne dažnas įsileidžia tikrintojus.

„Visaip pasitaiko. Buvo atvejų, kai žmonės tvarkingai viską darė, o pas kitus, patikrinę pakurą, krosnyje išvydome ir tai, ko neturėjo būti. Vienoje įmonėje, kurioje apdirbama mediena, išvydome, jog krosnyje deginamos plokštės, kurių deginti negalima“, – pastebėjo R.Dužinas.

Antroji baudų sulaukusi įmonė teikė autoserviso paslaugas. Meistrai į krosnį sviedė net automobilio oro filtrą.

„Net ir pasibaigus akcijai sulaukėme skundo. Rimkų gyventojai skundėsi garažų masyve jaučiantys dūmų smarvę. Nuvažiavome ir radome pilietį, kuris degino įvairias šiukšles“, – patikino R.Dužinas.

Į aplinkosaugininkų akiratį patenka tik galingesnių nei 0,12 megavato (MW) galingumo kietojo kuro krosnių turėtojai.

„Europoje aplinkos užterštumo problemos sprendžiamos kitaip. Pavyzdžiui, Vokietija nustatė laikotarpį, iki kurio individualūs vartotojai privalėjo įsigyti sertifikuotus šildymo katilus, kurių gamintojai gali garantuoti, jog į aplinką nepateks didesni nei nustatyta kiekiai teršalų“, – aiškino A.Šepštas.

Lietuvoje aplinkosaugininkai dažniau būstuose ar įmonėse aptinka primityvias, kone savadarbes krosnis.

Gresia baudos

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai apskrityje nustatė 3 pažeidimus ir surašė protokolus. Paskirta baudų už 330 eurų.

Pažeidėjų padaroma žala vertinama pagal įstatymo nustatytą tvarką. Už atliekų deginimą gresia įspėjimas ar bauda nuo 300 iki 858 eurų. Pirmą kartą tenka susimokėti pusę numatytos minimalios baudos.

Atskirai skaičiuojama ir žala gamtai – minimali suma, kurią už tai tenka pakloti pažeidėjams, yra 51,07 euro.

Aplinkosaugininkai gyventojams primena, kad krosnyje degant atliekoms ar netinkamam kurui, į aplinką išsiskiria žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos, kietosios dalelės, kurios kuo smulkesnės ir mažiau matomos, tuo pavojingesnės sveikatai.

Specialistai primena, jog apie galimus aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų pažeidimus galima informuoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą arba tiesiog paskambinti ištisą parą veikiančiu bendruoju pagalbos centro telefonu 112.

„Svarbu, kad žmonės būtų neabejingi. Aplinka yra visų mūsų, todėl turime visi ja rūpintis“, – tikino R.Dužinas.

Nuo šių metų sausio Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) pareigūnai vykdė akciją „Kaminukas“. Jos tikslas – aplinkos oro taršos prevencija, neteisėto atliekų deginimo kontrolė.

Akcijos metu aplinkosaugininkai įvairiuose regionuose atliko 377 patikrinimus – tai dvigubai daugiau nei pernai (145). Ženkliai išaugusį patikrinimų skaičių lėmė ir visuomenės nenoras likti abejingais matant teršiamą gamtą. Akcijos metu buvo patikrinti 858 ūkio subjektai (įmonės, garažų bendrijos, sodų bendrijos ir kt.) ir 494 fiziniai asmenys. Patikrinimų metu nustatyta 190 pažeidimų, pažeidėjams skirtos baudos. Bendra už pažeidimus skirtų baudų suma siekia beveik 4,5 tūkst. eurų. Daugiausiai pažeidimų išaiškino Vilniaus ir Šiaulių RAAD pareigūnai.

Primename, kad neteisėtai deginant atliekas ne tik skiriamos baudos, tačiau taip pat gali būti paskaičiuota žala aplinkai. Deginant gumos atliekas (naudotas padangas, transporterių juostas, gumines žarnas ir kt.) į aplinką išsiskiria itin kenksmingi teršalai ir daroma žala aplinkos orui. Žalos dydis priklauso nuo sudegusio gumos atliekų kiekio ir vietovės, kurioje pažeidimas padarytas (mieste, kurorte, rekreacinėje zonoje ar kitur). Sudeginus toną gumos atliekų žala aplinkai siekia nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.

Nors akcija „Kaminukas“ ir pasibaigė, raginame visus ir toliau nelikti abejingais ir apie daromus pažeidimus nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Uostamiesčio gyventojai ir verslininkai, į savo krosnis kišantys, kas papuola, gali sulaukti baudų. Klaipėdoje įsibėgėjo akcija „Kaminukas“, jos metu tikrinama, ar klaipėdiečiai namų bei įmonių patalpas šildo tinkamu kuru.

Krosnių kūrenimo sezonu uostamiestyje tradiciškai vykdoma akcija „Kaminukas“.

Jos metu aplinkosaugininkai tikrina, ar gyventojai ir verslininkai į krosnis meta tik leidžiamą kurą. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas paaiškino, kad kūrenti leidžiama tik gerai išdžiūvusias malkas bei kietą sertifikuotą kurą – briketus.

Anot R.Dužino, pasitaiko, kad gyventojai į krosnis verčia įvairias atliekas – dažytą ar lakuotą medieną, plastiką, drabužius, įvairias pakuotes, plokštes.

To daryti negalima, o už draudimo nepaisymą gresia baudos. Piliečiams – nuo 28 iki 57 eurų, o pareigūnams – nuo 57 iki 115 eurų.

Be to, kaip teigiama, skaičiuojama gamtai padaryta žala, kuri priklauso nuo sudegintų atliekų kiekio. Minimali žala – 100 eurų.

Klaipėdos aplinkosaugininkai nuo sausio pradžios, kai startavo akcija „Kaminukas“, surengė tris reidus.

Patikrinimai organizuojami tiek pagal iš anksto sudarytus planus, tiek pagal gyventojų pranešimus apie verslininkų ar kitų gyventojų, įtariama, naudojamą netinkamą kurą.

Netrukus baudos sulauks viena iš buvusios prekybos bazės teritorijoje veikiančių įmonių. Paaiškėjo, kad verslininkai patalpas šildė kūrendami dažytus langų rėmus. Apie šį atvejį aplinkosaugininkams pranešė gyventojai.

Klaipėdiečiai skundžia ne tik verslininkus. Tikrintojus pasiekė ir miestiečių pranešimas, kuriame teigiama, kad vieno Melnragės namo gyventojai į krosnį veikiausiai pila atliekas.

„Tačiau šią informaciją dar reikės patikrinti. Prašysime ir policijos pagalbos, nes į privačią teritoriją mes šiaip ateiti negalime“, – teigė R.Dužinas.

Organizuojant reidus, kurie vykdomi pagal gyventojų skundus, patikrinamos ir aplinkinės teritorijos. Itin atidžiai stebimos garažų bendrijos.

Sausį aplinkosaugininkai apžiūrėjo garažus greta Kaštonų gatvės, Jūrininkų prospekte bei Šilutės plente, tikrintojai užsuko ir į Uosių bei Ąžuolų gatves, kur stebėta, kaip kūrenami privatūs namai.

„Akcija dar tik prasidėjo, bet mes jau turime vieną pažeidėją. Praėjusiais metais tokių atvejų buvo penki“, – teigė agentūros vedėjas. Akcija „Kaminukas“ bus vykdoma iki kovo 20 d.

Gerokai atšalus orams ir padidėjus oro taršai, rengiama akcija „Kaminukas“, per kurią bus tikrinama, kaip veikia katilinės ir koks kuras jose deginamas.

Bus tikrinama tik įmonių veikla, tačiau privačių namų savininkai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į naudojamą kurą. Pasak aplinkosaugininkų, didelę įtaką padidėjusiai oro taršai turi privačių namų kūrenamas kietasis kuras.

Specialistų teigimu, gyventojai prie taršos mažinimo gali prisidėti pereidami prie kūrenimo dujomis ir atsisakydami anglies, malkų ar durpių. Privačių namų savininkai raginami reguliariai tikrinti kaminų būklę ir juos valyti.

Svarstoma, kad oro taršą mažinti padėtų kitų šalių patirtis, kur prieš šildymo sezoną savininkai privalo gauti pažymą, patvirtinančią, kad jo kaminas yra išvalytas ir patikrintas.

Termometro stulpeliui nukritus žemiau 10 laipsnių šalčio padalos ir jau įsibėgėjus šildymo sezonui, visoje Lietuvoje ne pirmus metus startuoja akcija „Kaminukas“. Jos metu bus tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas.  Pasirinktinai bus tikrinamos ir transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės, individualių namų rajonai, ar juose nedeginamos atliekos.

Akciją šią savaitę pradeda Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD). Kiti regionų departamentai prie akcijos prisijungs netrukus. Akcija truks iki kovo 20 dienos.

„Akcijos tikslas nėra vien išaiškinti daromus pažeidimus. Skatiname, kad tikrinimus atliekantys pareigūnai įmonių atstovams patartų, kaip tinkamai tvarkyti atliekas, kokie reikalingi dokumentai. Vykdant tokias akcijas siekiama, kad kuo mažiau būtų teršiamas oras, o atliekos būtų tinkamai tvarkomos ir rūšiuojamos“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Su intensyviu šildymu susijęs oro taršos padidėjimas ypač juntamas miesto individualių namų rajonuose, kur patalpos šildomos naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas. Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą.

Šiandien, gruodžio 6 d. rytą oro užterštumo lygis aukštas ir labai aukštas buvo užfiksuotas didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje – taip pat Kėdainiuose ir Jonavoje. Didelė tikimybė, kad šiandien ir rytoj, t.y. sausio 6 – 7 d., daugelyje šalies miestų bus viršyta paros ribinė vertė.

Aplinkosaugininkai primena, kad ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Privačių namų kvartaluose, deginant nekokybišką kurą ar atliekas, į aplinkos orą patenka didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos (sieros, azoto junginiai, anglies monoksidas ir pan.).

Siekdami užkirsti kelią pažeidimams, aplinkosaugininkai primena, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis draudžia krosnyse deginti atliekas. Baudos dydis priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pažeidėjo statuso gali siekti nuo 28 iki 868 eurų. Esant įtarimams, kad pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai, kviečiame kreiptis į Aplinkos ministerijos Regioninį aplinkos apsaugos departamentus arba bendruoju pagalbos telefonu 112.