Per tris mėnesius trukusią akciją „Lydeka“ Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai surengė 782 reidus ir patikrino 7991 žvejį. Per šį laikotarpį nustatyti 499 mėgėjų žvejybos pažeidimai ir vienas verslinės žvejybos pažeidimas, iš jų šiurkštūs – 122. Taip pat buvo išaiškinti 123 kito pobūdžio pažeidimai.

Per akciją aplinkosaugininkai iš pažeidėjų paėmė 491 įrankį: 146 mėgėjų žvejybos, 330 ne mėgėjų žvejybos ir penkiolika kitų įrankių.

Vienas pagrindinių akcijos „Lydeka“ tikslų buvo pažeidimų prevencija ir siekis išsaugoti kuo daugiau reproduktorių, kad lydekų ištekliai nesumažėtų. Tačiau akcijos metu aplinkosaugininkai nustatė ir neteisėtų lydekų žvejybos atvejų, kai lydekos buvo sugautos arba buvo naudojami draudžiami šiuo laikotarpiu naudoti žvejybos įrankiai. Per akcijos laikotarpį padaryta žala aplinkai – 57 857,75 euro.

„Daugiausia nustatytų pažeidimų buvo naudojant tinklus. Taip pat nemažai neteisėtų įrankių buvo aptikta ir asmenų sodybose. Kiek mažiau buvo žvejojama skrituliais, vėliavėlėmis ar masalui naudojant žuveles“, – sakė Gamtos išteklių skyriaus vyr. specialistas Darius Komka.

Pasak D. Komkos, svarbu ir tai, kad šiais metais draudimas gaudyti lydekas buvo pailgintas dešimt dienų ir truko nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d.

„Kadangi akcijos metu orai buvo permainingi, tiek pavasario tirpsmas, tiek lydekų nerštas prasidėjo vėliau. Taigi lydekos turėjo pakankamai laiko saugiai išneršti“, – teigė aplinkosaugininkas.

„Pažeidėjo sodyba įsikūrusi prie Galsto, todėl gali būti, kad draudžiami žvejybos įrankiai buvo naudojami arba būtų buvę naudojami šiame ežere. Šiuo laikotarpiu, kai neršia daugybė žuvų, tarp kurių ir lydekos, ypač svarbu užkirsti kelią tokiems pažeidėjams“, – pabrėžė Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Saulius Kudžma.

Pasak aplinkosaugininko, džiugu, kad šie įrankiai nebebus panaudoti. O sodybos šeimininkas už jų laikymą patrauktas atsakomybėn: jam gresia bauda iki 200 eurų ir neteisėtų įrankių konfiskacija.

„Nors lydekos – vieni didžiausių Lietuvos vandenų plėšrūnų, jos labai trapios ir lengvai sužeidžiamos kabliuku, sunkiai išgyvena per ilgai išbuvusios sausumoje, todėl itin svarbu šiuo laikotarpiu jas apsaugoti ir laikytis galiojančių draudimų“, – teigia Gamtos išteklių apsaugos skyriaus patarėjas Saulius Tuska.

Svarbu ir tai, kad lydekos neatsiejamos nuo vandens telkinių ekosistemos – jos savotiškos vandens telkinių „sanitarės“, kurios misdamos smulkiomis ir menkavertėmis žuvimis sudaro palankias sąlygas daugintis ir vystytis vertingesnių rūšių žuvims.

Priklausomai nuo oro sąlygų, lydekų neršto laikotarpis prasideda kovą ir trunka iki balandžio. Šių žuvų populiacijos žvejybos draudimas (vasario 1–balandžio 30 d.) galioja visuose Lietuvos Respublikos vandens telkiniuose ir taikomas tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams, pranešime pažymi Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

„Atkreipiame visų žvejų dėmesį, kad 2021 m. lydekų gaudymo draudimas galiojo iki balandžio 20 d., o šiais metais net dešimt dienų ilgiau t. y. iki balandžio 30 d., siekiant apsaugoti lydekų išteklių būklę“, – sako S. Tuska.

Pasak aplinkosaugininko, galima suskirstyti „Lydekos 2022“ kontrolę į kelis etapus – žvejų kontrolė žiemą ant ledo ir per pavasarinį nerštą ištirpus ledui. „Jei išsilaikytų šaltesni orai ir ledas neištirptų, lydekos vis vien išnerštų, tik šiuo atveju po ledu ar artimiausiuose aptirpusiuose vandens telkinių pakraščiuose. Taigi lydekas apsaugoti šiuo laikotarpiu itin svarbu, kad išlaikytume jų populiaciją“, – sako S. Tuska.

Norint apsaugoti lydekas neršto metu, bus organizuojami reidai, vyks reguliari verslinės, mėgėjų ir specialiosios žvejybos kontrolė. Pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiuoju paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones.

Už draudžiamu metu sugautą lydeką pažeidėjams gresia administracinės baudos nuo 120 iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taip pat už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. O lydeką sugavus gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, žala skaičiuojama taikant trigubą žalos apskaičiavimo įkainį, perspėja aplinkosaugininkai.

Aplinkosaugininkai vykdė reidus Kauno mariose, Kaišiadorių, Kauno rajono ir Kauno miesto teritorijoje. Iš nustatytų penkiolikos mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimų, dešimt asmenų žvejojo neturėdami žvejo mėgėjo leidimo, trys asmenys nebuvo susitvarkę žvejybos vietos, vienas asmuo žvejojo ant ledo neturėdamas smaigų, vienas asmuo žvejojo naudodamas per didelį mėgėjų žvejybos įrankių skaičių.

Taip pat Kauno aplinkosaugininkai nustatė trylika pažeidimų, kai Kauno marių regioninio parko teritorijoje transporto priemonės buvo pastatytos netinkamai.

„Iki šio reido Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, vykdydama akciją „Lydeka“, išaiškino 42 mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimus, iš kurių trys buvo šiurkštūs. Vienas asmuo neteisėtai sugavo lydeką, kitas laikė ne mėgėjų žvejybos įrankius ir dar vienas pažeidėjas, neturėdamas teisės, prekiavo ne mėgėjų žvejybos įrankiais“, – teigia Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.

D. Jurevičius pabrėžia, kad atsakomybės pažeidėjams išvengti nepavyko, visiems surašyti administraciniai nusižengimai, gresia baudos ir žalos gamtai atlyginimas už pagautą lydeką.

Aplinkosaugininkai primena, kad nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę, o nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. galioja draudimas gaudyti lydekas.

Už neteisėtą lydekų žvejybą asmenims gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų su nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, taip pat tektų atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – 240 eurus už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką.

Norint apsaugoti lydekas, bus organizuojami reidai, vyks reguliari verslinės, mėgėjų ir specialiosios žvejybos kontrolė, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime.

Aplinkosaugininkai stabdys ir tikrins, ypač tamsiu paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones. Prireikus bus pasitelkta ir kitų institucijų pagalba.

Šių vertingų žuvų populiacijos žvejybos draudimas vasario 1-balandžio 20 d. galioja visuose Lietuvos Respublikos vandens telkiniuose ir taikomas tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams.

Už draudžiamu metu sugautą lydeką pažeidėjams gresia administracinės baudos nuo 120 iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taip pat už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. O lydeką sugavus gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, žala skaičiuojama taikant trigubą žalos apskaičiavimo įkainį.

Visuomenei bus reguliariai pranešama apie rezultatus, taip pat bus teikiama aplinkosauginė informacija vietiniams gyventojams ir per reidus tikrinamiems asmenims.