Svarbi aplinka

Sveikatos specialistai pataria tikrintis ir stiprinti savo akis reguliariai, nes tai gali padėti išvengti rimtų susirgimų.

Gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė pasakoja, kad akių būklę lemia daugelis veiksnių, tiek mūsų įpročiai, tiek aplinka, tačiau tinkamai prižiūrėdami akis, o vaikams sudarę tikslias naudojimosi elektroniniais prietaisais taisykles, galime ir gerai matyti, ir nejausti nepatogumų.

"Visuomet atkreipkite dėmesį į aplinką, kurioje esate – šaltuoju metų laiku reikėtų pasirūpinti patalpų drėkinimu, nes akių būklę veikia ir sausas oras, bloga ventiliacija, svarbu saugotis ir akių traumų, pasirūpinti bendra organizmo sveikata. Vasarą būtina nešioti kokybiškus akinius nuo saulės ir vengti tiesioginio vėjo į akis", – sako gydytoja D.Montvilaitė.

Anot jos, akių būklę gali pabloginti ir padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetas ar aterosklerozė, ar tiesiog akims svarbių vitaminų ir mikroelementų trūkumas.

Pataria mankštinti

Akių būklę gali lemti ir nuovargis, buvimas prirūkytame ore ar paprasčiausių regos higienos taisyklių nesilaikymas. Pavyzdžiui, kompiuterio ekranas turi būti tokiame aukštyje, kad žvilgsnis būtų nukreiptas ne tiesiai, o kiek žemiau, labai svarbu užtikrinti švarų ekrano vaizdą, pasirūpinti, kad nebūtų saulės atspindžių.

Akis neigiamai veikia ir ilgas naršymas telefone ar darbas kompiuteriu, todėl būtina daryti pertraukas, atlikti pratimų.

"Neverta galvoti, kad akių nuraminimo pratimai sudėtingi. Savo pacientams rekomenduoju prisiminti taisyklę 20/20/20. Po 20 minučių darbo prie kompiuterio reiktų padaryti 20 sekundžių pertrauką ir žiūrėti į 20 metrų tolį.

Jeigu negalite to padaryti, naudinga ir kelioms sekundėms užsimerkti, pamasažuoti akies obuolius, pasukioti akis į skirtingas puses. Tokie pratimai suaktyvina kraujotaką", – dalijasi patarimais D.Montvilaitė.

Pasak gydytojos oftalmologės, tie žmonės, kurie dėvi akinius, kartą per metus turėtų pasitikrinti regėjimą pas gydytoją.

Net jei rega nesiskundžiate, nuo 35-erių reikėtų reguliariai pasitikrinti akispūdį, regą. Ilgiau išlaikyti regėjimo aštrumą akys gali ir tuomet, jeigu jos aprūpinamos visais reikalingais vitaminais ir mikroelementais.

Kuo svarbi mityba

Vaistininkė Jolita Bespalovienė antrina gydytojai, jog pavojai akims tyko kasdienėje aplinkoje – akis vargina sausas patalpų oras, regos aštrumą veikia aplinkos tarša, dulkės, ilgas ir intensyvus žiūrėjimas į ekranus.

Specialistė atkreipia dėmesį, jog norint apsaugoti akis, į savo kasdienį racioną reikėtų įtraukti daug vaisių ir daržovių, o progresuojant akių ligoms ar rudenį, kai ima stigti natūraliai gaunamų vitaminų, naudinga papildomai pastiprinti akis visiems.

"Jeigu daug dirbate su kompiuteriu ir vargina akių sausumas, reikėtų organizmą papildyti vitaminais E ir C, omega-3 rūgštimis. Šie elementai būtini gleivių gamybai, palaiko drėgmę, lėtina akių senėjimo procesus. Natūralus vitamino E šaltinis yra kviečių daigai, riešutai, avokadai, alyvuogės ir jų aliejus. Vitamino C gausite valgydami citrusinius vaisius, pomidorus, bulves, kopūstus, o omega-3 rūgščių gausu žuvyje, graikiniuose riešutuose, linų sėmenyse", – nurodo vaistininkė.

Reikia ne tik morkų

Jeigu turite genetinį polinkį regai silpti, šeimoje kas nors nešioja akinius ar jaučiate, kad akys dažnai pavargsta, pasak specialistės, naudinga į savo kasdienį racioną įtraukti morkas, lašišą, kiaušinio trynius, pomidorus, juose gausu vitamino A, kuris padeda tinklainei skirti šviesą, saugo nuo regos pablogėjimo tamsiuoju paros metu, padeda geriau skirti spalvas.

Regos aštrumo palaikymui svarbus ir vitaminas D, kuris gaminasi būnant saulėje.

Nusprendus pastiprinti akis papildomais preparatais, visų pirma reikėtų žiūrėti į jų sudėtį. Gerai kasdienei akių būklei palaikyti, maisto papildų sudėtyje turėtų tam tikras kiekis svarbiausių medžiagų.

J.Bespalovienė išskiria, jog preparatuose akims reikėtų ieškoti šių medžiagų: liuteino – 15-25 mg, seleno – 100 mcg, vario – 1000 mcg, vitamino C – 250mg, vitamino E – 200mg, vitamino A – 800mcg, cinko – 25mg, kalcio – 500 mg, folio rūgšties – 800mcg, tiamino – 2mg, omega-3 riebalų rūgčių – 2000-3000mg, zeaksantino – 3-4 mg.

Vaistininkas Robertas Medutis sako, kad šaltuoju metų sezonu retas žino, kaip teisingai rūpintis akimis, todėl žmonės itin dažnai skundžiasi dviem didžiausiomis problemomis – varginančiu ašarojimu ir akių sausėjimu.

„Žiemą vėjas ir šaltis džiovina akies paviršių, o organizmas, norėdamas apsiginti, pradeda drėkinti akį ir ima riedėti ašaros. Ašarojimas yra sveika apsauginė reakcija, tačiau daugeliui tai sukelia rimtą diskomfortą“, – sako vaistininkas.

O štai sausų akių sindromui didelį poveikį turi patalpų šildymas: kuo intensyviau šildoma, tuo stipriau oras paveikia akis dengiančią natūralią ašarų plėvelę, akys išsausėja, tampa jautresnės, gali atsirasti deginimo jausmas, dilgčiojimas. Pasak R. Medučio, akių sausumas dar stipriau pasireiškia tiems, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų, diskomfortą gali sukelti ir ryškus dirbtinis apšvietimas.

Pagrindinė problema, kad žmogus, dirbantis su kompiuteriu, susitelkia tik į ekraną, įsitempia, nuo intensyvaus žvilgsnio mirksėjimo dažnis retėja ir akys sudrėkinamos nepakankamai.

Skundžiasi vis jaunesni

Sausų akių sutrikimais paprastai dažniausiai skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės. Organizmui senstant, lėtėja reikalingų medžiagų gamyba, pritrūksta ašarų liaukų ir drėgmės gaunama mažiau. Vis dėlto, pasak R. Medučio, akių sausumu vis dažniau skundžiasi ir jauni žmonės, o tokia tendencija jau neramina.

„Jaunų žmonių, kurių žvilgsnis didžiąją dienos dalį nukreiptas į kompiuterių ar kitų išmanių prietaisų ekranus, akių būklė kelia nerimą, Pagrindinė problema, kad žmogus, dirbantis su kompiuteriu, susitelkia tik į ekraną, įsitempia, nuo intensyvaus žvilgsnio mirksėjimo dažnis retėja ir akys sudrėkinamos nepakankamai“, – sako vaistininkas.

Akių sausumas ne vienintelė tokių įpročių pasekmė. Besaikis ir intensyvus žiūrėjimas į prietaisų ekranus gali sukelti ir regėjimo sutrikimus, palaipsniui vystosi trumparegystė.

5 minučių terapija

Pasak „Eurovaistinės“ vaistininko, nuolat dirginamos akys sparčiau sensta, tad jas reikėtų nuolat stiprinti, prižiūrėti. Akims svarbus vitaminas A, žuvų taukai, liuteinas. Šių medžiagų ir vitaminų galima gauti ir su maistu – ypač akims naudingos morkos ir mėlynės. Tačiau bene svarbiausia taisyklė, kuri gali padėti apsaugoti akis nuo perštėjimo ir sausėjimo, yra kasdienis akių drėkinimas.

„Pajutę diskomfortą akyse, kai kurie bando jas drėkinti vandeniu, tačiau tai labai laikina pagalba. Norint palaikyti nuolatinę drėgmę, reikėtų pasitelkti dirbtines ašaras ar akių lašus, kurie ir drėkina, ir panaikina deginimo, karščio pojūtį“, – pažymi R. Medutis ir pataria dėl tinkamiausių preparatų ir gydymo pasitarti su vaistininkais ar gydytojais.

Drėkinti svarbu ne tik akis, bet ir patalpas. Pasak R. Medučio, sausas patalpų oras bus mažiau kenksmingas, jei namus ar darbo kabinetą reguliariai vėdinsite.

Ne ką mažiau svarbu leisti akims pailsėti nuo ekranų, o tam padės labai paprastas pratimas. Kartą per valandą darykite maždaug 5 min. pertrauką, atsipalaiduokite, pramankštinkite akis žiūrėdami į tolį, pasukiokite akių obuolius visomis kryptis. Toks pratimas – svarbus poilsis ir jums, ir akims.

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus gydytoja oftalmologė Lina Dapkevičienė teigia, jog rudens ir žiemos periodui būdingi šalti, vėjuoti orai dažniausiai lemia akių sudirgimus, o silpnėjantis imunitetas gali neigiamai atsiliepti ir akių sveikatai.

„Šiuo laiku, didėjant žmonių sergamumui, dažniau pasitaiko ūmių uždegiminių virusinės, bakterinės kilmės ligų, paliečiančių ir mūsų regėjimą, - apie sezono įtaką akims kalba gyd. L. Dapkevičienė. – Dėl nusilpusio imuniteto gali paūmėti ir lėtinės akių ligos“.

Vėlyvą rudenį, žiemą padidėja sausų akių sindromo, akių nuovargio rizika. „Prasidėjus šaltesniam orui, stipresniam vėjui, nereikėtų užmiršti akių apsaugos. Patarčiau naudoti drėkinamuosius akių lašus, kadangi akys būna linkusios daugiau ašaroti, tačiau tos ašaros ne tokios kokybiškos, tad didėja uždegimų rizika.

Lašinant vaistus, akys tampa ramesnės ir atsparesnės šalčiui. Tai aktualu ir vairuotojams: dažnas ar ilgalaikis kondicionieriaus naudojimas sausina akis, – perspėja gydytoja. - Tam, kad mažintume vėjo patekimą į akis, galime naudoti apsauginius akinius – akys bus mažiau dirginamos. Žinoma, akiniai turėtų būti šviesesnio stiklo, nei vasarą“.

Gydytoja pabrėžia, jog patys žmonės dažnai yra atsakingi už savo akių sveikatą. Profilaktinė akių priežiūra ir tinkamas elgesys mažina tam tikras akių problemas, gali padėti jų išvengti. „Dirbantiems kompiuteriu reikėtų daryti pertraukas atsitraukiant nuo tiesioginio darbo, pakeičiant veiklą, ir taip pailsinant akis. Taip pat rekomenduojama kartą per dieną atlikti akių mankštą, - pataria gydytoja. - Tam tikrų akių sveikatos sutrikimų galima išvengti, jei porą kartų per metus, kada silpsta imunitetas (vasarį, kovą), vartojami vitaminai. Vyresniems žmonėms reikėtų vartoti papildus su liuteinu, jaunesniems – su B grupės vitaminais“.

„Akių regėjimą ypač stiprina žalialapės ar kitos žalios spalvos daržovės. Brokoliai, špinatai, salotos, žirneliai, šparaginės pupelės – puikus antioksidanto liuteino šaltinis. Vitaminų A ir E, reikalingų regėjimui, gausu augalinės kilmės aliejuose“, – sako gydytoja L. Dapkevičienė. 

Šiuo metų laiku, kada naudojame daug dirbtinos šviesos, svarbu parinkti tinkamą apšvietimą. „Yra akių ligų (pvz., glaukoma), kurių pasireiškimą skatina akies vyzdžio pokyčiai. Kadangi vyzdys reaguoja į šviesos kiekį, patalpose turėtų būti vienodas ne itin ryškus apšvietimas. Skaitant knygą ar dirbant kompiuteriu, į žiūrėjimo objektą reikėtų nukreipti papildomą šviesos šaltinį“, – pasakoja gydytoja ir pabrėžia, jog tai ypač aktualu vyresniems žmonėms.

Svarbu žinoti

Labiausiai regėjimui kenkia ilgalaikis darbas kompiuteriu, ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas, netinkamas apšvietimas.

Išmanieji telefonai dėl smulkaus teksto ekrane ir mažo atstumo į jį žiūrint yra labai pavojingi akių sveikatai, ypač vaikams.