„Jokios aklavietės nėra“, – trečiadienį atvykęs į Briuselį susitikti su NATO užsienio reikalų ministrais kalbėjo D. Kuleba.

Ministras taip pat pareiškė, kad, nepaisant abejonių dėl JAV teikiamos paramos ir itin nedidelės pažangos ties fronto linija, Ukraina kovoje su Rusija nenusileis.

„Mes turime tęsti, turime kovoti. Ukraina nenusileis“, – sakė jis.

Jo teigimu, strateginis Ukrainos tikslas susigrąžinti visą savo teritoriją, įskaitant Krymo pusiasalį, „nesikeičia ir niekas mūsų nesustabdys“.

„Tai nėra vien Ukrainos saugumo, tai – visos Europos ir Atlanto regiono saugumo klausimas.“

Baiminamasi, kad be pakankamos pagalbos iš Vakarų, kurių dėmesys šiuo metu yra nukrypęs į Izraelio karą su „Hamas“, Kyjivas gali būti priverstas iš silpnosios šalies pozicijų siekti kompromiso su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Vakarų pareigūnai teigia neatsisakantys savo įsipareigojimų ir nedarantys Kyjivui spaudimo derėtis su Maskva, nors Ukrainos karinių pajėgų vadas ir yra pareiškęs, kad kovoje pasiekta kruvina aklavietė.

Į kompromisus nelinkę respublikonai pasipriešino JAV kongrese svarstomam 60 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketui ir dėl to iškilo klausimas, ar JAV pagalba apskritai bus teikiama toliau.

Kažkodėl visuomet lengva patarti kitiems pasiduoti ir daryti nuolaidas.

„Tikiuosi, kad JAV kongresas ras sprendimą, atspindintį Amerikos liaudies interesus padėti Izraeliui ir Ukrainai“, – pasakė D. Kuleba.

„Apginti Europą“

„Nes jūs gi žinote, kad geriausias būdas pasiekti, kad į karą nereiks siųsti savo karių, yra padėti kariauti kitai šaliai.“

Ukraina siekia tapti NATO nare ir patekti po apsauginiu JAV vadovaujamo aljanso skėčiu.

NATO pažadėjo Kyjivui, kad vieną dieną šalis bus priimta, tačiau oficialaus pakvietimo per šią vasarą įvykusį viršūnių susitikimą neįteikė, mat didžiosios valstybės – Jungtinės Valstijos ir Vokietija baiminosi, kad, Ukrainai tapus aljanso nare, jos gali būti įveltos į karą su Maskva.

Ukraina ir NATO trečiadienį turėjo susitarti dėl įvairių karinių ir politinių reformų, padėsiančių Ukrainai pasiruošti galiausiai įstoti į aljansą.

D. Kuleba sakė, kad dėl didelio masto pagalbos iš Vakarų Ukraina jau tampa „faktine NATO kariuomene, turint omenyje mūsų techninius pajėgumus, valdymo metodus ir principus“.

„Apginti Europą be Ukrainos – bergždžias darbas“, – pasakė jis.

„Jums tai nepavyktų dėl vienos paprastos priežasties – mūsų kariuomenė šiuo metu yra stipriausia ir labiausia kovų užgrūdinta Europoje.“

D. Kuleba atmetė bet kokius siūlymus, kad jo šalis turėtų atsisakyti kokių nors Maskvos okupuotų teritorijų NATO narystei gauti.

„Kažkodėl visuomet lengva patarti kitiems pasiduoti ir daryti nuolaidas“, – kalbėjo D. Kuleba.

D. Kuleba taip pat dar kartą pakvietė NATO narius „gerokai padidinti ginklų, šaudmenų ir kitokios karinės įrangos gamybos apimtis“ Ukrainai padėti.

„Ne, jis nepasiekė aklavietės, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Rusija nuolat vykdo specialiąją karinę operaciją. Visi užsibrėžti tikslai turėtų būti įvykdyti.“

Ši jau tris dienas trunkanti aklavietė, kuri paralyžiavo žemųjų Kongeso rūmų darbą, regis, dar nežada baigtis.

K. McCarthy, mėgstamas savo partijos vadovybės, tačiau neturintis kraštutinių dešiniųjų palaikymo, padarė didelių nuolaidų, kad numalšintų maždaug 20-ies griežtosios linijos šalininkų maištą, blokuojantį jo siekį tapti vyriausiuoju šalies įstatymų leidėju.

Tačiau jo pastangos liko neišgirstos ir jam nepavyko įtikinti nė vieno persimetėlio respublikono per penkis balsavimo turus, surengtus ketvirtadienį, kol Atstovų Rūmai sutiko padaryti pertrauką iki penktadienio vidurdienio, 19 val. Lietuvos laiku.

Tikiuosi, kad šiandien Atstovų Rūmų respublikonai nutrauks kivirčus, sustabdys šmeižtą ir išdavystes, kad galėtume paremti Amerikos žmones.

Paskutinis balsavimo etapas buvo iš viso 11-as per šią savaitę, Atstovų Rūmams pradėjus naują kadenciją su nedidele respublikonų dauguma. Nuo pilietinio karo laikų nė vienas pirmininko rinkimų turas nebuvo ilgesnis nei devyni balsavimai.

K. McCarthy buvo pažemintas dar prieš ketvirtadienio pralaimėjimus, nes per chaotiškas dvi paras nesugebėjo užsitikrinti posto, kiekvieną kartą pralaimėdamas demokratui Hakeemui Jeffriesui (Hakimui Džefrisui).

„Tikiuosi, kad šiandien Atstovų Rūmų respublikonai nutrauks kivirčus, sustabdys šmeižtą ir išdavystes, kad galėtume paremti Amerikos žmones“, – žurnalistams sakė H. Jeffriesas, kuriam taip pat trūksta balsų iki reikiamos daugumos.

Vis labiau į neviltį puolantis K. McCarthy naktį peržengė vieną iš savo raudonų linijų – jis sutiko pasiūlyti taisyklių pakeitimą, kuris leistų tik vienam nariui inicijuoti balsavimą dėl pirmininko atstatydinimo, ir taip pakenkė savo paties galimybėms ilgai eiti pareigas.

57-erių politikas taip pat pasiūlė savo oponentams iš dešiniojo sparno daugiau galių, susijusių su balsavimo eiga, balsavimą dėl kadencijų apribojimų ir įsipareigojimą nustoti remti nuosaikiuosius prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatus pirminiuose rinkimuose saugiose respublikonų vietose.

Būgštavimai dėl nacionalinio saugumo

Atstovų Rūmų darbas negali vykti be pirmininko, o tai reiškia, kad išrinktieji įstatymų leidėjai turi tęsti balsavimą, kol kas nors laimės daugumą.

Jie taip pat gali apsvarstyti galimybes pakeisti taisykles, pagal kurias laimėtų daugiausiai balsų, o ne absoliučią daugumą surinkęs kandidatas, bet tai yra rizikinga strategija, atsižvelgiant į tai, kad demokratų lyderis iki šiol laimėjo visus turus, o respublikonų balsai pasiskirstė tarp kelių kandidatų.

Kol nepaaiškės nugalėtojas, rūmai negalės prisaikdinti naujų narių, steigti komitetų, priimti teisės aktų ir pradėti tyrimų, kuriuos respublikonai žadėjo atlikti dėl prezidento Joe Bideno (Džo Baideno).

Trys respublikonų įstatymų leidėjai, turintys vadovauti nacionalinio saugumo komitetams, ketvirtadienį atvirame laiške taip pat įspėjo, kad šiuo metu Atstovų Rūmai negali vykdyti Pentagono ar žvalgybos bendruomenės priežiūros.

„Negalime leisti, kad asmeninė politika keltų pavojų Jungtinių Valstijų saugumui ir apsaugai“, – sakė jie.

Epizodinis D. Trumpo pasirodymas

Vienintelis reikšmingas pokytis per 11 balsavimo turų buvo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), kuris siekia grįžti į Baltuosius rūmus ir neturi ambicijų užimti pirmininko postą, pasirodymas (bent jau jo dvasia).

Floridos respublikonas Mattas Gaetzas (Matas Geitsas) anksčiau ketvirtadienį balsavo už buvusią televizijos realybės šou žvaigždę ir netgi iškėlė jo kandidatūrą, ir balsavo už jį galutiniame balsavime.

76-erių buvęs prezidentas akivaizdžiai džiaugėsi tokiu dėmesiu, ir paskelbė nepagarbią nuotrauką, kurioje jis, sėdėdamas pirmininko kėdėje, per metinį kreipimąsi į tautą rodo liežuvį J. Bidenui.

Negalime leisti, kad asmeninė politika keltų pavojų Jungtinių Valstijų saugumui ir apsaugai.

Tačiau du M. Gaetzo balsai buvo vienintelė D. Trumpo sulaukta parama, o Atstovų Rūmų pirmininko rinkimus apėmusi krizė laikoma dar vienu jo įtakos mažėjimo ženklu, nes trečiadienį jo K. McCarthy išsakyta parama visiškai neišjudino situacijos.

K. McCarthy sąjungininkai vis dar tikėjosi, kad jam pavyks užsitikrinti postą, o tai rodo, kad artimiausiomis valandomis gali būti sudarytas susitarimas, pagal kurį nepalaikantieji K. McCarthy grįžtų į komandą.

Tačiau ženklai nebuvo džiuginantys, nes 21 iš 221 K. McCarthy kolegų respublikonų pasisakė prieš jį per kiekvieną ketvirtadienio balsavimą – tiek pat, kiek ir per visus tris trečiadienio balsavimus, o jis gali sau leisti netekti tik keturių balsų.

Daugeliu atveju K. McCarthy kritikai neturi konkrečių priekaištų jo vykdomai politikai, bet teigia, kad jis yra nepatikimas, neturintis politinės filosofijos ir motyvuotas tik valdžios troškimo.

Tuo tarpu jo sąjungininkai baiminasi, kad rizikinga strategija nusileisti kraštutiniam partijos sparnui galiausiai papiktins nuosaikiuosius. 

E. Macrono centristinė koalicija „Kartu“ (Ensemble) sekmadienio rinkimuose užsitikrino daugiausiai mandatų – 245, tačiau jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus parlamente turėtą absoliučią daugumą, didelių laimėjimų pasiekus naujam kairiojo sparno aljansui ir kraštutiniams dešiniesiems.

Susiklosčiusi padėtis kelia klausimų, ar balandį antrai kadencijai perrinktam E. Macronui pavyks įgyvendinti savo reformų planus, įskaitant pažadą pakelti pensinio amžiaus kartelę nuo 62 iki 65 metų, taip pat ir gali pakenkti prezidento tarptautinei reputacijai.

Ieškodamas išeities iš susidariusios politinės aklavietės, antradienį E. Macronas Eliziejaus rūmuose surengė retas derybas su opozicijos lyderiais, įskaitant kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) vadovę Marine Le Pen (Marin Le Pen).

Trečiadienį prezidentas tęsia susitikimų su partijų lyderiais maratoną. Tačiau kairiojo sparno aljanso NUPES lyderis, kraštutinių kairiųjų pažiūrų Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas), siekdamas įgelti E. Macronui, nusprendė į derybas prezidentūroje nusiųsti 32 metų parlamentarą Adrieną Quatennens'ą (Adrianą Katenaną).

Panašu, kad susitikimuose kol kas jokio proveržio nepasiekta. Antradienį prezidentas taip pat atsisakė patenkinti kritikuojamos ministrės pirmininkės Elisabeth Borne (Elizabet Born) atsistatydinimo prašymą.

Emmanuelis Macronas bando susigrąžinti iniciatyvą, tačiau konsensusas nerandamas.

„Kompromisas, kurio neįmanoma surasti? Emmanuelis Macronas bando susigrąžinti iniciatyvą, tačiau konsensusas nerandamas“, – skelbė dešiniosios pakraipos dienraštis „Le Figaro“.

Nacionalinės vienybės vyriausybė?

Apžvalgininkų teigimu, realiausias sprendinys būtų E. Macrono centristų aljanso ir populiarumą prarandančios  dešiniosios Respublikonų partijos (LR) partijos, laimėjusios 61 vietą parlamente, aljansas.

Tačiau antradienį po derybų su E. Macronu LR lyderis Christianas Jacobas (Kristianas Žakobas) atmetė bet kokio „pakto“ su E. Macrono aljansu „Kartu“ galimybę.

Buvęs ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas), kurio partija „Horizontai“ priklauso E. Macrono aljansui, vėlai antradienį televizijai BFM sakė, kad dabar turėtų būti suformuota „didžioji koalicija“.

„Mes turime išgirsti, ką sako rinkėjai, ir rimtai į juos žiūrėti“, – sakė jis.

E. Macronas kol kas viešai nekalbėjo apie tai, ką komentatoriai laiko viena didžiausių nesėkmių per visą jo politinę karjerą.

Eliziejaus rūmai pranešė, kad E. Macronas trečiadienį 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku padarys pirmą viešą pareiškimą per televiziją po rinkimų.

Prezidentas pareiškimą paskelbs po susitikimų su daugumos Prancūzijos politinių partijų lyderiais, įskaitant itin gerai rinkimuose pasirodžiusias kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų grupių vadovus.

NUPES aljansui priklausančios Komunistų partijos vadovas Fabienas Rousselis (Fabianas Ruselis), kuris antradienį buvo susitikęs su E. Macronu, po susitikimo sakė, kad prezidentas paminėjo „nacionalinės vienybės vyriausybę“ kaip išeitį.

Pristatydama naujus parlamento narius trečiadienį M. Le Pen parlamente sakė, kad prezidentas jai iškėlė tą pačią idėją.

Parlamento reikalų ministras Olivier Veranas (Olivjė Veranas) trečiadienį televizijai BFM sakė, kad svarstomos „visos galimybės“. Tačiau jis atmetė galimybę bendradarbiauti su M. Le Pen vadovaujama RN arba J.-L. Melenchono kraštutinių kairiųjų judėjimu „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI).

Pasak O. Verano, tai gali būti pasiekta suformuojant aljansą arba vyriausybei ieškant kairiųjų ar dešiniųjų paramos atskirai kiekvienam svarstomam teisės akto projektui.

Žaliųjų partijos EELV, kuri priklauso NUPES, lyderis Julienas Bayou (Žiuljenas Baju) po trečiadienio derybų su E. Macronu sakė, kad jo partija bus opozicijoje. Tačiau ji balsuos „atsižvelgdama į nacionalinius interesus“ ir teiks savo teisės aktus dėl klimato kaitos.

J.-L. Melenchonas pagrasino kitą mėnesį pareikšti nepasitikėjimą E. Borne, tačiau kiti opozicijos lyderiai ne tokie ryžtingi pradėti šį procesą.

Kiek daugiau nei mėnesį vyriausybei vadovaujanti patyrusi technokratė E. Borne, turinti mažai patirties rinkimų kampanijų organizavime, sulaukė daug kritikos dėl savo pasirodymo per rinkimus.

Nors E. Macronas atsisakė patenkinti jos atsistatydinimo prašymą, jos ateitis lieka neaiški.

E. Macrono sąjungininkas Francois Bayrou (Fransua Bairu), jo koalicijai priklausančio centristinio judėjimo „MoDem“ lyderis, trečiadienį padidino spaudimą E. Borne.

Prancūzijai reikia „politinio“ premjero, pareiškė jis.