Didžiausia uosto rekonstrukcija

Taip atsitiko ir rekonstruojant Klaipėdos uosto šiaurinį bangolaužį.

Pagal jungtinę veiklos sutartį Vokietijos "Depenbrock Ingenieurwasserbau" ir Belgijos "Herbosch - Kiere NV" kompanijos turėjo rekonstruoti pietinį ir šiaurinį bangolaužius, sutvirtinti dalį Kuršių nerijos šlaito.

Pagal konkursą, buvo numatyta, kad tai kainuos 46,22 mln. eurų, neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio.

Pagal apimtį tai buvo vieni iš didžiausių pastarojo meto uosto rekonstravimo darbų. Šis projektas iš dalies remiamas ES lėšomis.

Aiškėja, kad jam nebuvo tinkamai pasirengta arba netiksliai buvo atlikti planavimo darbai su geologiniais tyrimais prie šiaurinio bangolaužio galvutės.

Atsirado papildomų kliūčių

Vykstant darbams kaip tik dėl geologijos tyrimų buvo susidurta su rimta problema.

Dar šiemet kovą paaiškėjo, kad prie šiaurinio bangolaužio, kur rengtasi kalti jo galvutę sustiprinančius įlaidus, yra didelių akmenų laukas, į kuriuos įsiremia kalami įlaidai.

Akmenų šalinimas arba papildomi nenumatyti darbai prie šiaurinio molo gerokai sukėlė jo rekonstrukcijos vertę.

Uosto direkcijos atstovams teko sukti galvą, ką daryti, kaip įforminti naujus su akmenų šalinimu susijusius darbus.

Išeitis buvo rasta. Tam, kad nebūtų stabdomas bendras pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstrukcijos projektas, kovo 29 d. pasirašytas aktas dėl atsiradusių kliūčių nevykdyti darbų prie šiaurinio molo. Tai apėmė 17 vamzdinių polių ir 19 tarpinių įlaidų įrengimą.

Pradžioje įlaidų kalimo darbai ties šiauriniu molu buvo "išimti" iš bendros bangolaužių rekonstrukcijos sutarties. Ji sumažėjo 4,2 mln. eurų – iki 41,99 mln. eurų.

Su PVM sumažėjimas siekė per 5 mln. eurų.

Projektas: šiemet Klaipėdos uoste vyksta pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstrukcijos darbai. V. Matučio nuotr.

Žymus darbų branginimas

Po to su tais pačiais rangovais sekė derybos, kad jie pagal papildomą susitarimą išimtų grunte esančius akmenis ir kaltų įlaidus prie šiaurinio molo.

Šiuo atveju skelbti naują konkursą nebuvo prasmės dėl ekonominių ir techninių priežasčių. Jis būtų apėmęs objektą, kuriame anksčiau pasirinktas rangovas jau buvo pradėjęs darbus.

Akmenų šalinimas arba papildomi nenumatyti darbai prie šiaurinio molo gerokai sukėlė jo rekonstrukcijos vertę.

Akmenų šalinimas, o po to šiaurinio bangolaužio įlaidų kalimas nuo 4,2 mln. eurų vertės, kuri buvo "išimta" iš bendro projekto, virto 8,84 mln. eurų suma. Iškrapštyti didelius riedulius iš moreninio molio sluoksnio nėra taip paprasta.

Bendra projekto vertė nuo 46,22 mln. eurų išaugo iki 50,83 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Apie tokį pakeitimą viešai pranešta šių metų spalio 27 d.

Atlikus sveikatos būklės tyrimus, Gabijai diagnozuota tulžies latakų akmenligė. Kaip rašoma Kauno klinikų pranešime, dėl akmenų dydžio jų pašalinti nebuvo galima įprastais gydymo metodais, todėl jai atlikta unikali procedūra – cholangioskopija su akmenų skaldymu lazeriu (akmenų litotripsija).

Pasak Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriaus vadovo doc. Daliaus Petrausko, cholangioskopija – tai nauja gydymo metodika, skirta tulžies ir kasos latakų diagnostikai ir gydymui. „Lanksčiu endoskopu apžiūrimi latakai, įvertinami patologiniai pakitimai ir nusprendžiama, ar galima atlikti diagnostines ir gydomąsias procedūras, – aiškina docentas. – Šia metodika diagnozuojami ir gydomi tulžies ir kasos latakų susirgimai: augliai, latakų susiaurėjimai, akmenligė ir įvairios komplikacijos po operacijų, kepenų transplantacijų.“

Jis priduria, kad kitais endoskopiniais metodais tiesioginės tulžies ir kasos latakų apžiūros ir gydomųjų procedūrų neįmanoma atlikti. „Taikant cholangioskopijos metodiką per endoskopą įvedamas specialus kateteris su vaizdo kamera gale, kuriuo vizualizuojami latakai, įvertinami pakitimai. Šios procedūros metu galima paimti audinio mėginius histologiniam ištyrimui, suskaldyti ir šalinti akmenis ar įvesti endoprotezus“, – aiškina medikas. 

Pacientei Gabijai, taikant šią procedūrą, į tulžies lataką įvestas cholangioskopas ir akmenys susmulkinti lazeriu. „Suskaldžius akmenis, juos galėjome pašalinti iš tulžies latako. Pritaikius modernius gydymo metodus (cholangioskopiją ir lazerinę litotripsiją), pacientei akmenys tulžies latakuose pašalinti be chirurginių intervencijų. Tokiu būdu išvengta didesnės komplikacijų rizikos ir sunkesnio pooperacinio laikotarpio“, – pažymi doc. D. Petrauskas.

Šiuo metu moteris jaučiasi gerai, tolesnis gydymas jai nereikalingas. „Žinau, kad dabar esu sveikesnė. Už tai dėkoju Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojams, slaugytojams ir jų komandai“, – džiaugiasi ji.