Apsirengęs mėlynais treningais ir juoda kepure su snapeliu jis visai nepriminė agresyvaus Bokserio iš „Viktorijos“ (Victoria, 2015) ar Les Enfants Terrible Pjero iš Michaelio Haneke‘s filmo „Laiminga pabaiga“ (Happy End, 2017). Tylus, nedaugžodžiaujantis ir nuolat atsiprašantis už neišgirstus klausimus (jis prastai girdi viena ausimi), vaikinas gūžčiojo dėl jį užklupusios sėkmės ir niekada nesitikėjo, kad jam teks vaidinti savo mėgstamiausių režisierių filmuose.

Nuo šokėjo iki kino aktoriaus

Užaugęs daktaro ir akušerės šeimoje mažame universiteto mieste Tubingene, F.Rogowskis nuo mažens jautėsi nepritampantis jį supančioje aplinkoje. Mokykloje jis patirdavo patyčias dėl savo kiškio lūpos, o ir pati institucija, jo nuomone, nesuteikė jam reikalingų žinių, todėl 16 metų nusprendė mesti mokslus, kol jo paties neišmetė. Metus pasimokęs klounų mokykloje Šveicarijoje, jis persikraustė gyventi į Berlyną, kurį vadina savo miestu.

Kai vaikštau, sėdžiu ar krentu ant žemės – tai tarsi šokio judesiai. Dabar aš esu kalbantis šokėjas.

Prieš pradėdamas vaidinti vokiškuose filmuose ir teatre F.Rogowskis buvo šokėjas. Jis visada save laikė kūnišku vaikinu, mokėsi teatro ir šokio mokyklose. O vėliau pasinėrė į kūno kalbą ir šiuolaikinį šokį. Net ir vaidyba jam yra šokis. „Kai vaikštau, sėdžiu ar krentu ant žemės – tai tarsi šokio judesiai. Dabar aš esu kalbantis šokėjas. Kartais smagu tiesiog pasakyti: „Labas, kaip tau sekasi?“ Nors kaip jis pats pripažįsta, muzika tiek šokyje, tiek filme yra labai svarbus elementas, jam prie širdies labiau tyla, kurioje jis ir kuria savo veikėjus. Galbūt dėl tylos pomėgio  ir aistros šokiui jo veikėjai dažnai yra nekalbūs, o emocijos labiau išreiškiamos judesiais.

F.Rogowskis pradėjo aktoriaus karjerą mažai už Vokietijos ribų žinomo režisieriaus Jakobo Lasso filmuose „Frontalwatte“ (2011) ir „Love Steaks“ (2013). Pastarasis filmas Miuncheno kino festivalyje laimėjo penkis apdovanojimus, tarp kurių – geriausio aktoriaus įvertinimas F.Rogowskiui už jo sukurtą Klemenso vaidmenį. Prabangiame viešbutyje masažuotoju dirbantis nekalbus Klemensas aktoriui iki šiol išlieka labai artimas. Save  laikantį švelniu vaikinu aktorių, jo nuomone, patraukė Klemenso jautrumas ir gerumas kitiems.

„Viktorijos“ sėkmė

F.Rogowskis tarptautinei publikai tapo labiau žinomas po didelio pasisekimo tiek gimtojoje Vokietijoje, tiek už jos ribų sulaukusiame Sebastiano Schipperio filme „Viktorija“ suvaidindamas iš kalėjimo paleistą Bokserį. Pasak aktoriaus, kurdamas vaidmenis „visada turi atrasti ką nors savo viduje, kas tave sieja su šiuo veikėju. Turi jam pasakyti „taip“. Todėl būtent šiam vaidmeniui savyje jis ieškojo užslėpto pykčio, taip bandydamas susitapatinti su veikėju. Dvylikos lapų scenarijus, dešimt dienų repeticijoms ir trys savaitgaliai filmavimui. Apie penkis Berlyne gyvenančius jaunuolius vienu kadru nufilmuotas filmas iki šiol išlieka vienu įsimintiniausių pastarųjų metų Vokietijos filmų, Berlyno kino festivalyje įvertintu už geriausią kinematografiją. Prisimindamas filmavimą, F.Rogowskis pasakojo: „Pirmasis bandymas buvo neblogas, antrasis – košmaras ir trečiasis pavirto kūriniu. Filmuodami turėjome daug vietos improvizuoti, ir tai kartais gali būti labai rizikinga, ypač filmuojant vieno kadro filmą.“ Šiuolaikinės klasikinės muzikos kompozitoriaus Nilso Frahmo sukurtas filmo garso takelis, pasak aktoriaus, tapo filmo montažu. „Muzika filme kuria nuotaiką ir visą atmosferą. Ji vietomis pakeičia mūsų balsus ir pati tampa filmo pasakotoja. Jeigu „Viktorijoje“ reikėtų ieškoti montažo, tai tikrai būtų garso takelis.“ Paklausus, ar kada nors vėl ryžtųsi tokiai avantiūrai, iš aktoriaus lūpų iškart pasigirsta tvirtas „žinoma“: „Viskas priklauso nuo laiko, scenarijaus ir vaidmens.“

M.Haneke's ir T.Malicko kino mokykloje

Po didelio „Viktorijos“ populiarumo, ypač tarp jaunesnės auditorijos, F.Rogowskis patraukė užsienio režisierių ir prodiuserių dėmesį. 2017 m. jis suvaidino Isabelle's Huppert sūnų Pjerą Michaelio Haneke's filme „Laiminga pabaiga“. Iki šiol kino kritikai žavisi karaokės scena bare, kurioje prisigėręs vaikinas pagal Sios dainą „Chandelier“ išlieja savyje susikaupusį pyktį ir neviltį.  Kalbėdamas apie darbą su M.Haneke, aktorius negalėjo patikėti, kad kada nors jam teks dirbti su režisieriumi, kurio filmus pats žiūrėdavo didžiajame ekrane: „Jis turi labai aiškią kūrinio viziją, todėl neleidžia tau improvizuoti. Ruošdamasis vaidmeniui tiesiog stengiesi suprasti, ko jis iš tavęs reikalauja.“ Galbūt dėl šios režisieriaus savybės paties aktoriaus sukurta karaokės scenos choreografija buvo pakeista likus 30 min. iki filmavimo.

Šiais metais turėtų pasirodyti naujausias Terrenco Malicko filmas „Radegund“, kuriame šalia vieno žymiausio šveicarų aktoriaus Bruno Ganzo vaidins ir F.Rogowskis. Kol kas tiksliai dar neaiškus filmo siužetas, tačiau žinoma, kad istorija suksis aplink austrą Franzą Jägerstätterą, Antrojo pasaulinio karo metais nesutikusį kovoti už Trečiąjį reichą. Kaip teigia F.Rogowskis, jau po 15 min., praleistų su režisieriumi, jis jautėsi lyg būtų šeimoje: „Terrencas tapo mano tėvu. Jis mane pažįsta, myli ir saugo. Vienas aktorius man pasakė: „Yra laikas prieš Terrencą ir po jo.“ Dabar aš suprantu, ką jis norėjo tuo pasakyti.“ T.Malickas žymiai atviresnis aktorių improvizacijai, tačiau, kaip pastebi F.Rogowskis: „M.Haneke savo filmus gali sumontuoti per 1–2 savaites, o T.Malickas prie vieno filmo montažo užtrunka metus ar net dvejus.“

Naujas Berlyno kino festivalio veidas

Tarptautinei publikai labiau žinomas dėl sukurtų energingų, nenuoramų veikėjų F.Rogowskis savo aktorinį diapazoną praeitais metais atskleidė Berlyno kino festivalio konkursinių programų filmuose – C.Petzoldo pagal Annos Seghers romaną sukurtame „Tranzite“ ir T.Stuberio filme „Krautuvų valsas“. „Tranzite“ aktorius įkūnijo iš koncentracijos stovyklos pabėgusį Georgą, ieškantį prieglobsčio paskutinėje Europos stotelėje – Marselyje. C.Petzoldas Antrąjį pasaulinį karą perkėlė į šių dienų Prancūziją, sukurdamas alegoriją į dabartinę politinę situaciją. F.Rogowskis negailėjo gerų žodžių režisieriui, išskirdamas jo ypatingą meilę savo veikėjams. „Jis rūpinasi savo aktoriais ir duoda jiems labai daug patarimų.“ Prisimindamas patį pasiruošimą filmavimui, F.Rogowskis pasakojo: „Mes gyvenome Marselyje du mėnesius. Filmavimo aikštelė buvo arti mūsų gyvenamosios vietos. Rytais prigriebdavome kavą ir eidavome dirbti. Iš pradžių repetavome be operatoriaus, ir tik vėliau kinematografijos skyrius atvyko į miestą. Kūrinį nufilmavome per kelis kartus. Viskas vyko ramiai, tarsi besiruošiant spektakliui nuostabiame mieste.“

Prieš Kalėdas Lietuvoje parodytame „Krautuvų valse“, F.Rogowskis suvaidino didelio prekybos centro darbuotoją Kristijaną, pamažu pamilstantį desertų skyriuje dirbančią Marioną. Šiame filme aktorius sugrįžta prie jam artimesnių švelnesnių ir jautrių veikėjų, savo jausmus išreiškiančių per kūno kalbą.  Atrodo, kad po sėkmingo pasirodymo praėjusių metų Berlyno kino festivalyje F.Rogowskis taps vis dažnesniu veidu festivalyje. Šiais metais jis pasirodys režisierės Angelos Schanelec filme „Ich war zuhause, aber“ (2019), kuris festivalyje varžysis dėl pagrindinio „Auksinio lokio“ apdovanojimo.

Tarp kino ir teatro

Nors F.Rogowskis šiuo metu labiau žinomas kaip kylanti kino žvaigždė, jis daugiau nei trejus metus vaidina Miuncheno Kammerspiele teatre, kuris garsėja savo eksperimentiniais spektakliais. Pačiam aktoriui teatras iki šiol išlieka labai svarbus. „Deja, dėl filmavimų negaliu jame vaidinti tiek, kiek norėčiau.“ Franzui patinka ilgas spektaklio kūrybinis procesas, pasiruošimas vaidmenims, kuris leidžia geriau suprasti savo veikėjus. Būtent pasiruošimas „Viktorijai“ jam priminė teatro repeticijas, o pats filmavimas – spektaklį, kuriame niekada negali palikti vaidmens. Po Berlinalės F.Rogowskis kaip tik išvyko į Miuncheną dirbti su lenkų režisieriumi. Tuo metu jis tik užsiminė, kad spektaklyje jam teks judėti keistais judesiais, lyg būtų koks padaras: „To niekada nedariau kine, bet teatre tai galiu.“

Spontaniškas vaikinas

Kodėl aktoriui taip pasisekė gauti visus šiuos vaidmenis? „Aš – labai spontaniškas vaikinas. Galiu nustebinti žmones“, – taip mano pats aktorius. Tačiau jis nepuola sutikti su visais vaidmenimis: „Stengiuosi būti kuo sąžiningesnis su savo veikėjais ir scenarijumi. Jeigu tai nepavyksta, kartais turiu atsisakyti vaidmens, net jei ir režisierius yra nuostabus.“ F.Rogowskio taip pat netraukia gyvenimas už Atlanto, kur savo karjeras kuria kai kurie žinomi vokiečių aktoriai: „Man patinka Berlynas. Nemanau, kad norėčiau gyventi kur nors kitur.“