Apie tai trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.

„Sieksiu, kad VTPSI būtų skaidri ir ryžtinga institucija. Vienas iš mano prioritetų bus kolektyvo sustiprinimas, pasitenkinimo savo darboviete didinimas“, – pranešime teigė A. Stanislovaitis.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, naujasis vadovas turės mažinti statybų biurokratiją, skaidrinti sistemą, greitinti procesus, juos keičiant skaitmeniniais, taip pat užtikrinti efektyvesnę statybų kontrolę bei skundų nagrinėjimą.

A. Stanislovaitis nuo praėjusių  metų pradžios dirbo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoju, prieš tai – dvi kadencijas šios institucijos vadovu. Anksčiau jis dirbo Kėdainių miškų urėdijoje, Miškų ūkio ministerijoje, Generalinėje miškų urėdijoje, nuo 1999 metų daugiau nei dešimtmetį vadovavo kelioms bendrovėms.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai su galimybe ją pratęsti dar penkeriems.

Nuo 2018 metų gegužės inspekcijai vadovavusi Eglė Kuklierienė pernai rugpjūtį paliko pareigas, o laikinai institucijai iki šiol vadovavo vyriausiasis patarėjas Saulius Puidokas.

Aplinkos ministerija planuoja Varėnos rajone statyti stumbryną, kur adaptuotųsi iš centrinės Lietuvos ir kitų rajonų atkelti stumbrai. Vėliau stumbrai būtų paleidžiami į laisvę, kur jungtųsi su stumbrais iš Baltarusijos ir Lenkijos. Pastaraisiais mėnesiais aktyviai diskutuojama ir dėl fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statymo, siekiant  pažaboti nelegalią žmonių migraciją.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis BNS pasakojo, kad stumbrų bandos didinimui neturėtų pakenkti tvoros pasienyje su Baltarusija atsiradimas. Anot jo, penktadalis ar net ketvirtadalis pasienio liktų atviras – siena čia eina per vandens telkinius ir pan.

„Stumbrynas steigiamas tokiame taške, nuo kurio netoli ir Lenkija, ir Baltarusija. Migravimas iš Baltarusijos bus, de facto jis jau yra įvykęs, mes tame regione pavienius vaikščiojančius stumbrus stebime (...). Kai mes pradėsime leisti ten lietuviškus stumbrus, tai genetinių mainų galimybė praktiškai yra šimtaprocentinė“, – teigė A. Stanislovaitis.

Anot jo, aptvaro projektas skirtas bandos adaptacijai, o dauginimasis turėtų vykti jau laisvėje.

„Aptvare liks tik vadinamieji ekspoziciniai stumbrai arba tokie, kurių dėl kokių nors kitų priežasčių negalima išleisti į laisvę. Taigi bus aptvarų dalis, skirta stumbrams, kurių neišleisime, ten bus galima lankytis, apžiūrėti, panašiai kaip dabar Panevėžio rajone, Pašilių stumbryne“, – aiškino A. Stanislovaitis.

Jo teigimu, tvora pasienyje su Baltarusija stumbrų migracijai nepakenks.

„Mūsų tikslas yra, kad formuotųsi laisva banda, kol kas su baltarusiškais, vėliau gal su lenkiškais stumbrais (...). Artimiausiu metu mes grėsmės dėl stumbrų trūkumo projektui neįžvelgiame, jau turime tikrai pakankamą skaičių imigravusių individų, mūsų žiniomis, stebima apie 15-17 stumbrų. Genetinei medžiagai pernešti nereikia šimtų individų“, – pasakojo A. Stanislovaitis.

Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pernai birželio pabaigoje pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai sustabdyti stumbryno Varėnos rajone įrengimo projektą. Viešųjų pirkimų procedūros sustabdytos po to, kai krito penki stumbrai, kuriuos buvo numatyta perkelti į planuojamą stumbryną Dainavos girioje. Dabartinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas stumbryno projektą atnaujino.

Stumbrų apsaugos projektas, kuriuo siekiama įrengti 100 hektarų ploto stumbryną Varėnos rajone, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, projekto vertė – daugiau kaip 5 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos miškuose gyvena 200-220 stumbrų, daugiausia – aplink Kėdainius ir Panevėžį.

„Išėjimas iš darbo vyko darbdavio iniciatyva – mano, kaip tarnybos vadovo, iniciatyva (...) Atleidimas yra nuobauda“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Stanislovaitis.

Jo teigimu, atleidimas susijęs su tarnybinio patikrinimo išvadomis.

„Tai yra tarnybinio patikrinimo dirbusios komisijos pateiktų išvadų ir pasiūlymų rezultatas“, – teigė tarnybos vadovas.

Tarnybinį patikrinimą Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovui A. Stanislovaičiui rekomenduota atlikti rugsėjo viduryje po tarnybos ilgalaikio turto valdymo vidaus audito, kurį atliko Aplinkos ministerija.

Audito dokumente rašoma, kad tarnybinį patikrinimą siūloma atlikti dėl Žuvinto biosferos rezervato patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės plotų perdavimo neatlygintinai naudotis fiziniams asmenims teisėtumo.

Taip pat dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo, deklaravimo ir tinkamos privačių interesų deklaravimo kontrolės užtikrinimo bei piktnaudžiavimo rizikos, kad rezervato technika, jos padargai ir kuras galėjo būti naudojami fizinių asmenų sklypų tvarkymui.

A. Stanislovaitis, paklaustas, ar Žuvinto rezervato direktoriaus atleidimas susijęs su šių sklypų perdavimu privatiems asmenims, teigė, kad tai susiję su tam tikromis sutartimis, tačiau konkrečiai jų neįvardino.

„Tai yra susiję su tam tikrų teisinių dokumentų, vykdytų procesų teisėtumu ir yra išvada – tam tikrų sutarčių peržiūrėjimu. Yra susiję su teisinių sutarčių pasirašymais“, – kalbėjo A. Stanislovaitis.

Jis teigė, kad į teisėsaugą dėl šių aplinkybių kol kas nesikreipta.

„Kol kas į teisėsaugą dėl šito mes nesikreipėme“, – sakė tarnybos direktorius.

Jo teigimu, konkursą į naujo rezervato vadovo pareigas ketinama skelbti kitais metais.

„Šiais metais tikrai ne, nes dar yra apskundimo laikotarpis, paprastai kita pusė tokius dalykus gali apskųsti per mėnesį (...) Matyt, kitais metais ir spręsim“, – teigė A. Stanislovaitis.

Žuvinto biosferos rezervato direktorius A. Pranaitis BNS trečiadienį teigė, kad „išeina iš darbo“ ir ketina dirbti rezervato ekologu.

Jis teigė, kad „kažkiek“ tai susiję ir su atliktu auditu.

A. Pranaitis Žuvinto rezervatui vadovauja nuo 2002-ųjų, kai žuvo tuometinis jo vadovas, žinomas gamtininkas Vytautas Nedzinskas.

Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje penktadienį planuoja lankytis prezidentas Gitanas Nausėda.

„Studijos rezultatai parodė, kad „Natura 2000“ saugomų teritorijų ekologinio tinklo teikiama nauda visuomenei daugiau nei dvigubai viršija tiesiogines sąnaudas, kurias sudaro žemės savininkų prarandamos pajamos dėl galiojančių veiklos apribojimų ir išlaidos paties tinklo priežiūrai bei monitoringui“, – pranešime cituojamas VSTT vadovas Albertas Stanislovaitis.

Remiantis studijos duomenimis, vien „Natura 2000“ tinkle esančių saugomų teritorijų lankytojų vartojamoji vertė viršija 30 mln. eurų. Šis rodiklis apibrėžia, kokias kelionės išlaidas patiria nacionalinių parkų lankytojai ir kiek jie būtų pasiryžę sumokėti, jei apsilankymas taptų mokamas.

Taip pat skaičiuojama, kad tinklui priklausančiuose miškuose užaugančių grybų ir uogų vertė rinkoje sudaro daugiau nei 7,6 mln. eurų per metus. Be to, skaičiuojama, kad šiose teritorijose vykdomi verslai kasmet sukuria produktų ir paslaugų už daugiau nei 6 mln. eurų. Tai, pavyzdžiui, bičių produktų, arbatos ir prieskonių, tautodailės produktų, duonos, žuvies, pieno ir kitų žemės ūkio produktų gamintojai bei laisvalaikio paslaugų teikėjai.

Vis dėlto skaičiuojama, kad didžiausią naudą teikia netiesioginė gamtinių teritorijų vertė – geriamojo vandens ištekliai, apsauga nuo potvynių, žalingo klimato kaitos poveikio mažinimas, gamtos vertybių išsaugojimas ateities kartoms.

Bendra „Natura 2000“ tinklo socioekonominė nauda kasmet siekia 193,7 mln. eurų, o tiesioginės metinės tinklo palaikymo sąnaudos sudaro 10,1 mln. eurų, žemės ir miško naudmenų savininkų dėl „Natura 2000“ teritorijose galiojančių apribojimų prarastos pajamos per metus siekia 78,5 mln. eurų.

Remiantis studijoje pateiktais skaičiavimais, ekologinio tinklo „Natura 2000“  socioekonominė nauda yra 2,2 karto didesnė nei patiriamos sąnaudos.

„Žinome, jog, pavyzdžiui, miškai sugeria perteklinį anglies dioksido kiekį, taip mažindami klimato kaitos padarinius. Tačiau pastarosios naudos yra sunkiau įvertinamos ir išreiškiamos skaičiais, dėl ko dažnai esame linkę į jas neatsižvelgti. Todėl rengiant studiją mūsų tyrimų komandos tikslas buvo įvertinti kuo platesnį „Natura 2000“ tinklą Lietuvoje sudarančių teritorijų teikiamų naudų spektrą ir jų vertę įvardinti konkrečiais finansiniais dydžiais“, – aiškina studiją parengusios įmonės „BGI Consulting” tyrimų vadovė Austėja Švedkauskienė.

„Natura 2000“ tinklo socioekonominės naudos vertinimo studija atlikta įgyvendinant Europos Sąjungos programos LIFE finansuojamą projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“. Studijos kaina – 47,2 tūkst. eurų.

Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ yra skirtas saugoti natūralias gamtos buveines Europos Sąjungoje. Jis įkurtas 1992 metais.

Šiose teritorijose galioja įvairūs ūkinės, komercinės veiklos ribojimai.

Bendras pagal ES direktyvas nustatytų Natura 2000 teritorijų plotas Lietuvoje sudaro 9 651 kvadratinių kilometrų arba apie 13 proc. šalies teritorijos (neįtraukiant jūrinių teritorijų).

Apie tai BNS informavo ministro atstovas spaudai Justas Jaskonis.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kovo mėnesį nusprendė, kad A. Stanislovaitis privačių interesų deklaracijoje laiku nenurodė narystės medžiotojų klube „Girios“, taip pat sutuoktinės darbovietės bei sudarytų deklaruotinų sandorių.

Saugomų teritorijų tarnybai A. Stanislovaitis vadovauja nuo 2015 metų. 

Griežčiausia tarnybinė nuobauda yra atleidimas iš pareigų. Tokia nuobauda gali būti skirta už šiurkštų nusižengimą arba už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojas nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo gavęs griežtą papeikimą.

Etikos sargai aiškinsis, ar valdininkai tinkamai ir laiku deklaravo narystę šiame klube.

VTEK taip pat vertins Aplinkos ministerijos Miškininkystės ir miškotvarkos skyriaus vedėjo Zbignevo Glazko, Zarasų savivaldybės administracijos direktoriaus Benjamino Sakalausko, Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vedėjo Mariaus Ivanausko, Ukmergės regioninio padalinio girininko pavaduotojo Arūno Dzedzevičiaus, Jurbarko regioninio padalinio girininko Antano Kamaičio ir girininko pavaduotojo Mariaus Gerulaičio, Panevėžio regioninio padalinio Miško apsaugos inžinieriaus Kornelijaus Aleknos, Kauno padalinio specialisto Šarūno Bėčiaus elgesį.

Tyrimai pradėti naujienų portale delfi.lt pasirodžiusios informacijos pagrindu.

Portalas skelbė, kad šiam uždaram medžiotojų klubui priklauso esami bei buvę Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojai: čia medžioja dabartiniai ir jau darbą baigę Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento, Valstybinės miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojai. Taip pat – verslo atstovai, kai kurie asmenys susiję su privačių miškų pramone, įtakingi teisininkai ir gydytojai.

Praėjusią savaitę VTEK pradėjo tyrimus dėl septynių medžiotojų klubo „Girios” narių elgesio.

Gruodžio pradžioje komisija sudarė darbo grupę, kuri analizuoja, kaip interesų derinimo reikalavimų laikosi medžiotojų klubo „Girios“ veikloje dalyvaujantys valstybinėje tarnyboje dirbantys arba anksčiau dirbę asmenys.

Tikrinami šių asmenų privačių interesų deklaracijų duomenys, vertinama, ar tinkamai atskleisti ryšiai su asociacijomis ir kitais juridiniais asmenimis.

Pirminiai analizės duomenys teikiami svarstyti VTEK. Galutinius rezultatus VTEK planuoja pateikti 2019 metų vasarį.

Jis sakė pasigendantis kai kurių institucijų noro išspręsti šį klausimą.

„Nederinimų turi Kultūros paveldo departamentas, Neringos savivaldybė. Labiau gal principinės ambicijos rodomos, nėra bandoma praktiškai išspręsti konfliktą“, – BNS sakė A.Stanislovaitis.

Taikos sutartys, pagal kurias pakoreguoti statiniai galėtų likti stovėti, derinamos nuo pavasario.

„Mūsų siūlymai rasti galimybę išsaugoti statinius galioja, tačiau dėl kai kurių institucijų principinių nuostatų, nenoro derinti visas tas procesas kol kas šlubuoja. Aš dar tikiuosi, kad bent jau per spalio mėnesį pavyks kaip nors suderinti pozicijas. Jeigu nepavyks suderinti, nežinau, ką tada reikės daryti, gal palikti politikams spręsti?“ – svarstė VSTT vadovas.

Anot jo, yra keletas objektų, dėl kurių derybos vyksta sklandžiau, tačiau tarp jų nėra, pavyzdžiui, Nidos „Seklyčios“ komplekso, namų Preiloje.

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis savo ruožtu BNS teigė, kad, pavyzdiui, dėl „Seklyčios“ departamentas taikos sutarčiai nepritartų, nes nemano, kad šį pastatą reikia koreguoti.

„Mes pareiškėme nuomonę, kad nepritariame taikos sutarčių sudarymui tais atvejais, kai numatoma pertvarkyti statinius, kurie yra paveldo vietovės vertingoji savybė (...). Tiems teisminiams atvejais, kurie yra paveldo vietovėje, paveldosauginių reikalavimų griauti nėra, pagal mūsų planą jokių griovimų nėra, nes kai kurie tie pastatai jau įtraukti į saugomą išklotinę“, – aiškino A.Degutis.

Vis dėlto KPD užsakymu rengti Nidos, Juodkrantės, Pervalkos ir Preilos kultūros paveldo vietovių specialieji planai, kuriais savo nepritarimą grindžia KPD, dar nėra patvirtinti.

„Mūsų manymu, turi būti nestabdomas mūsų planas, jūs ten derėkitės, bet turite negriauti kultūros paveldo vietovės vertingąsias savybes atitinkančių statinių. VSTT nori sumažinti, griauti, su savininku susėdę derasi (...), bet pastatai Lotmiškių g. 1 turi vertingųjų savybių“, – aiškino A.Degutis.

Taikos sutartys su nelegalių statinių savininkais derinamos norint pakoreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pasirašius tokias sutartis gali likti stovėti namai, kuriuos teismai jau nurodė griauti ar dėl kurių dar bylinėjimasi.

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų rengimą inicijavo premjero sudaryta darbo grupė, jai vadovavo ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė.

2012 metų birželį centro dešinės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius).

Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Teismų vertinimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai, todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas atlyginti verslininkams žalą.

„Pasirašytomis sutartimis, deja, pasigirti negaliu. Prie vienos artėjama labai intensyviai, kur savininkai geranoriški, Juodkrantėje, L.Rėzos g. 26 ir 26A. Visur kitur – keičiamės nuomonėmis, gana sunkios derybos vyksta“, – BNS sakė A.Stanislovaitis.

Taikos sutartys su nelegalių statinių savininkais derinamos koreguojant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pasirašius tokias sutartis gali likti stovėti namai, kuriuos teismai jau nurodė griauti ar dėl kurių dar bylinėjimasi.

Plano korekcijas rengė valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, šiuo metu fondo atstovai su VSTT derina sprendinius su savininkais.

„Sprendinių projektus birželio pirmomis dienomis pristatysime viešai Neringos savivaldybėje visuomenei“, – sakė A.Stanislovaitis.

Jo teigimu, suderinti su savininkais, kaip jie turi pakoreguoti esamus pastatus, kad šie galėtų likti stovėti, yra laiko iki rugpjūčio.

„Rezultatą pagal planavimo schemą turėsime tiktai rugpjūčio mėnesį pateikti Vyriausybei, būtent planuotojai kartu su mumis ir vykdo derinimus, derybas, įrodinėjimus, ekspertų kvietimus, pozicijų tikrinimus, nes negalima priimti sprendimų vienašališkų vienai ar kitai pusei (...). Taikos sutartis bus galima pasirašyti, kai tuos sprendinius patvirtins visos pusės ir Vyriausybė. Net jeigu su savininkais suderinsime viską, tai bus tik preliminarus susitarimas. Šiaip turime visokių bėdų – ir bankroto procedūros, ir savininkų nenoras, ir šiaip situacijos sudėtingumas. Sunkiai vyksta“, – aiškino VSTT vadovas.

Vis dėlto jis vylėsi, kad pastatų griūties, kurią numato teismų sprendimai, pavyks išvengti, kaip ir kompensacijų už nugriautus pastatus mokėjimo iš valstybės kišenės.

„Mes siekiame, kad šito nebūtų, bet didžiąja dalimi visa tai priklausys nuo savininkų pozicijos“, – aiškino jis.

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų rengimą inicijavo premjero sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė.

2012 metų birželį centro dešinės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius).

Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Teismų vertinimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai, todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas atlyginti verslininkams žalą.

Koreguojant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, su nelegalių statinių savininkais derinamos taikos sutartys. Jas pasirašius, gali likti stovėti namai, kuriuos teismai jau nurodė griauti.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis BNS sakė, kad pirminį pakoreguoto plano variantą valstybės įmonė Valstybės žemės fondas turi parengti iki kovo pabaigos, o jį suderinti su pastatų savininkais ir įvairiomis institucijomis bus bandoma iki spalio. Anot jo, būtent Valstybės žemės fondas apibrėš galimų susitarimų rėmus.

„Valstybės žemės fondas sukvietė į komandą teisininkus, kultūros paveldo ekspertus, išnagrinėjo situaciją, tiek juridinę, tiek istorinę medžiagą kelia, vertina, kokios yra galimybės - kiek ir kur galima keisti planą, kad nepažeistume Kuršių nerijos išskirtinės vertės (...). Savininkai iš savo pusės turi pateikti savo lūkesčius ir poziciją, kiek jie maksimaliai gali griauti, pertvarkyti“, - BNS aiškino A.Stanislovaitis.

Jis sakė, kad šiame etape vienodai vertinami tiek pastatai, dėl kurių jau priimti galutiniai teismų sprendimai, tiek tie, dėl kurių tebesibylinėjama.

„Mes kol kas neskirstome - buvo teismų sprendimai, vyksta teisminiai procesai ar jie pristabdyti. Mes norime ieškoti sprendimų su visais, su kuriais yra konfliktinė situacija“, - sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius.

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų rengimą inicijavo premjero sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė.

„Mes kalbame apie galimybę sutarti, kad tiek valstybės interesas būtų apgintas, UNESCO reikalavimai išlaikyti, išskirtinė vertė, ir maksimaliai išsaugoti žmonių interesai. Tai yra pakankamai sudėtingas uždavinys, kurio galimas rezultatas - taikos sutartys. Kol kas turėjome susitikimus tik su dviejų patalpų atstovais, kol kas nuteikia visa tai optimistiškai“, - aiškino A.Stanislovaitis.

Prie derybų stalo - ir komplekso „Nidos seklyčia“ savininkai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sausį neskundžiama nutartimi paskelbė, kad šį kompleksą valdanti bendrovė „Robala“ per metus turi nugriauti svečių namų, konferencijų centro pastatus ir pastogę.

„Jeigu savininkai sutiks su tam tikra rekonstrukcija, aš manau, ten tam tikri susitarimai yra galimi. Pirmas susitikimas su jais yra įvykęs, savininkai pripažįsta, kad reikia kažką daryti“, - pasakojo A.Stanislovaitis.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė Asta Junevičienė praėjusią savaitę premjerui, aplinkos ir kultūros ministrams, Neringos ir Klaipėdos merams bei kitoms institucijoms išsiuntė raštą su raginimu užtikrinti, kad koreguojant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą „būtų nepažeistos išskirtinės vietovės vertės ir sustiprinti jų apsaugos reikalavimai“.

Paklausta, kas paskatino tokį raštą rengti, A.Junevičienė BNS sakė esanti šiek tiek susirūpinusi dėl to, kaip rengiamos plano korekcijos.

„Mes susirūpinę šiek tiek, tikiuosi, kad be reikalo. Labai norėtume, kad nebūtų pamiršta, jog neteisėtos statybos neturėtų būti įteisintos. UNESCO nepasisako prieš taikos susitarimus, jeigu taikos susitarimas yra pasiekiamas abiem pusėms sutarus. Bet jeigu būtų tiesiog neteisėtos statybos, dėl kurių jau priimti teismo sprendimai, kažkokiu būdu įteisintos, čia būtų labai blogai, labai didelis nusižengimas“, - aiškino ji.

A.Junevičienė taip pat sakė, kad taikos sutartis tektų apginti prieš UNESCO.

„Lietuva turės pasiaiškinti UNESCO dėl taikos sutarčių - kad jos nepažeidžia kriterijų, o tai turės pasiekti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba“, - teigė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė A.Junevičienė.

2012 metų birželį centro kairės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius).

Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas - Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Teismų vertinimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai, todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas atlyginti verslininkams žalą.