Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Ūtos sargybos viršininką A. Barauską užpuolikai nužudė 1940 metų birželio 15 dieną. Kaip ir kasmet VSAT organizuoja šiai datai paminėti skirtus renginius.

Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje ketvirtadienį bus aukojamos šv. mišios. A. Barausko atminimas bus pagerbtas prie paminklo jo žūties vietoje Varėnos rajono Ūtos kaime.

Minėjime dalyvaus įvairių institucijų vadovai ir atstovai, VSAT vadovybė, Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras.

Anot VSAT, 2005 metais A. Barauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Jo vardu yra pavadinta viena iš sieną su Baltarusija saugančių VSAT užkardų, įsikūrusi Varėnos rajono Dubičių kaime. Vienai iš VSAT Pasieniečių mokyklos Vilniaus rajone, Medininkuose, auditorijų yra suteiktas A. Barausko vardas.

2013 metais VSAT iniciatyva buvo pagamintas atminimo medalis „Aleksandras Barauskas 1899 – 1940“. Pirmasis buvo įteiktas A. Barausko dukrai Onai Marijai Brasiūnienei. Nuo tol juo apdovanojami asmenys ir įstaigos, prisidedančios prie pasieniečio atminties puoselėjimo. 2015 metais A. Barausko vardas buvo suteiktas naujam patruliniam VSAT laivui.

2010 ir 2020 metais, minint pasieniečio žūties 70-metį bei 80-metį, A. Barauskas apdovanotas (po mirties) VSAT atminimo ženklais „Valstybės sienos apsaugai – 90“ ir „Valstybės sienos apsaugai – 100“.

Prieš pora metų, birželio 15-ąją, minint pasieniečio 81-ąsias žūties metines, Ūtoje atidengtas VSAT iniciatyva bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro lėšomis ir pastangomis pastatytas paminklas. Jis pakeitė iki tol čia stovėjusį simbolinį atminimo ženklą A. Barauskui.

Iki pirmosios sovietų okupacijos 1940 metų birželio 15 dieną Lietuvos valstybės sienos apsauga pareikalavo dešimčių aukų. Tos dienos ankstų rytą A. Barausko šeima buvo pažadinta šūvių. Kaip vėliau išaiškėjo, iš automatinių šautuvų ir kulkosvaidžio šaudė slapta perėjusi Lietuvos valstybės sieną apie 20 raudonarmiečių grupė.

Po kruvino susidorojimo su A. Barausku užpuolikai skubiai pasišalino.

Šis paminklas pakeis iki tol A. Barausko žūties vietoje stovėjusį simbolinį atminimo ženklą, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtas paminklas 1940-ųjų birželio 15-ąją nužudytam A. Barauskui pastatytas pernai, tačiau dėl epidemiologinės situacijos jo atidengimo ceremonija atidėta.

Paminklas – stilizuotas simbolinis pasienio ženklas, pasibaigiantis dvigubu kryžiumi.

„Paminklo forma atspindi jaunos valstybės veržlumą, laisvės ir nepriklausomybės troškimą. Neatsitiktinai pasirinkta ir medžiaga, iš kurios pagamintas paminklas. Granitas simbolizuoja pasieniečių tvirtumą, valstybės tvarumą“, – rašoma VSAT pranešime.

Atidengimo ceremonijoje antradienį dalyvavo A. Barausko dukra Ona Marija Brasiūnienė.

Pirmoji sovietinės okupacijos auka A. Barauskas žuvo ankstų 1940 metų birželio 15 dienos rytą prieš pat Lietuvos okupaciją, sovietų kariuomenės daliniams atakavus Ūtos sargybos postą.

Paminklo forma atspindi jaunos valstybės veržlumą, laisvės ir nepriklausomybės troškimą.

Apie 3 val. 40 min. sovietų kariuomenės kareiviai perėjo Lietuvos valstybės sieną ir atakavo Ūtos sargybos postą, maždaug dvidešimt minučių šautuvais ir kulkosvaidžiais apšaudė sargybos būstinę. Po to metė granatas, kurios sprogo prie pastato langų.

Šeši rusų kareiviai įsiveržę į vidų ir ištempė sargybos viršininką į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus jam kirto kardu, o jam nugriuvus, kitas užpuolikas šovė į galvą. Šį įvykį matė aštuoni liudininkai. Po egzekucijos sovietų kareiviai skubiai pasitraukė į Baltarusijos teritoriją.

Sunkiai sužeistą savo viršininką pasieniečiai vežė į ligoninę, tačiau kelyje A. Barauskas mirė. Velionį palaidojo Noškūnuose, vėliau A. Barauskas perlaidotas Perlojos bažnyčios šventoriuje, šalia varpinės.

A. Barauskas po mirties yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, jam suteiktas kario savanorio statusas, skirtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos atminimo ženklas „Valstybės sienos apsaugai – 90“.

Nuo 2006 metų birželio 15 dienos A. Barausko vardas suteiktas VSAT Varėnos rinktinės Dubičių užkardai, 2015 metais – patruliniam Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivui.

Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtą paminklą 1940-ųjų birželio 15 dieną nužudytam A. Barauskui pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) savo lėšomis.

Pirmoji sovietinės okupacijos auka A. Barauskas žuvo ankstų 1940 metų birželio 15 dienos rytą prieš pat Lietuvos okupaciją, sovietų kariuomenės daliniams atakavus Ūtos sargybos postą.

A. Barauskas gimė 1899 metų liepos 15 dieną Butrimonių kaime Panevėžio apskrityje mažažemių ūkininkų šeimoje. 1920–1923 metais tarnavo Lietuvos kariuomenėje, tarnybą baigė turėdamas viršilos laipsnį.

Nuo 1929 metų liepos tarnavo Alytaus apskrities pasienio policijoje, pradžioje eiliniu policininku, vėliau – sargybos viršininku. Kaip pasienio policijos pareigūnas tarnavo Perlojoje, Varėnoje ir Ūtoje.

1939 metais atgavus sostinę Vilnių ir dalį Vilniaus krašto bei perkėlus Lietuvos valstybės sieną į Rytus, buvo pergrupuotas ir perdislokuotas Pasienio policijos Alytaus baras. 2-osios sargybos vyrams, vadovaujamiems sargybos viršininko A. Barausko, buvo patikėta saugoti naujai demarkuotą valstybės sienos atkarpą.

1940 metų birželio 15-osios naktį apie 3 val. 40 min. sovietų kariuomenės kareiviai perėjo Lietuvos valstybės sieną ir atakavo Ūtos sargybos postą, maždaug dvidešimt minučių šautuvais ir kulkosvaidžiais apšaudė sargybos būstinę. Po to metė granatas, kurios sprogo prie pastato langų.

Šeši rusų kareiviai įsiveržę į vidų ir ištempė sargybos viršininką į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus jam kirto kardu, o jam nugriuvus, kitas užpuolikas šovė į galvą. Šį įvykį matė aštuoni liudininkai.Po egzekucijos sovietų kareiviai skubiai pasitraukė į Baltarusijos teritoriją.

Sunkiai sužeistą savo viršininką pasieniečiai vežė į ligoninę, tačiau kelyje A. Barauskas mirė. Velionį palaidojo Noškūnuose, vėliau A. Barauskas perlaidotas Perlojos bažnyčios šventoriuje, šalia varpinės.

A. Barauskas po mirties yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, jam suteiktas kario savanorio statusas, skirtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos atminimo ženklas „Valstybės sienos apsaugai – 90“.

Nuo 2006 metų birželio 15 dienos A. Barausko vardas suteiktas VSAT Varėnos rinktinės Dubičių užkardai, 2015 metais – patruliniam Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivui.

Kaip ir kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) organizuoja šiai datai paminėti skirtus renginius.

Rytą A. Barausko atminimas bus pagerbtas prie paminklinio ženklo jo žūties vietoje Varėnos rajono Ūtos kaime. Minėjime dalyvaus Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, įvairių institucijų vadovai ir atstovai, A. Barausko dukra Ona Marija Brasiūnienė, kiti svečiai, VSAT vadovybė.

Minėjimo metu VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas A. Barauską apdovanos (po mirties) VSAT atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 100“. Šiemet įkūrimo šimtmetį mininčios Lietuvos sienos apsaugos sistemos vadovas ženklą įteiks A. Barausko dukrai O. M. Brasiūnienei.

Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už A. Barauską bus aukojamos Šv. Mišios. Vidurdienį visuose VSAT padaliniuose pasieniečio A. Barausko atminimas bus pagerbtas tylos minute.

VSAT atstovai gėlių padės ir žuvusio pasieniečio atminimą pagerbs ir Varėnos rajono Perlojos miestelio kapinėse, kur A. Barauskas yra palaidotas.

2005 m. A. Barauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Jo vardu yra pavadinta viena iš sieną su Baltarusija saugančių VSAT užkardų, įsikūrusi Varėnos rajono Dubičių kaime.

2010 m., minint A. Barausko žūties 70-ąsias metines, pasienietis po mirties apdovanotas VSAT atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 90“, o vienai iš VSAT Pasieniečių mokyklos Medininkuose (Vilniaus r.) auditorijų suteiktas Aleksandro Barausko vardas. Joje būsimieji pasieniečiai mokomi valstybės sienos apsaugos taktikos.

2013 m. VSAT iniciatyva buvo pagamintas atminimo medalis „Aleksandras Barauskas 1899 – 1940“. Pirmas toks medalis buvo įteiktas A. Barausko dukrai O. M. Brasiūnienei. Nuo tol juo apdovanojami asmenys ir įstaigos, prisidedančios prie pasieniečio atminties puoselėjimo.

Naujausiam VSAT patruliniam laivui irgi yra suteiktas Aleksandro Barausko vardas.

Iki pirmosios sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos valstybės sienos apsauga pareikalavo dešimčių aukų, primenama VSAT pranešime.

Paskutinė nepriklausomos Lietuvos valstybės sienos apsaugos auka buvo Pasienio policijos Alytaus baro VI rajono 2 (Ūtos) sargybos viršininkas vyresn. policininkas A. Barauskas.

Dar 1932-aisiais jo tarnybos atestacijos lape buvo pateiktas apibūdinimas apie A. Barauską: „Politiškai patikimas, doras, kartais truputį per griežtas. Tarnyboje paslaptingas, drausmingas. Vertas paaukštinimo“. Apibūdinime pavartotas terminas „paslaptingas“ dabar suprantamas kaip mokantis saugoti tarnybines paslaptis.

A. Barauskas buvo labai rūpestingas ir geras tėvas bei vyras. Jis turėjo didelį autoritetą tarp sargybos vyrų, įvedė gražias sargybos tradicijas. Kalėdos visada buvo švenčiamos pas Barauskus, kur susirinkdavo visi iki vieno laisvi nuo sargybos vyrai su žmonomis ir vaikais. Taip pat visi kartu sutikdavo Naujuosius metus, švęsdavo Velykas. A. Barauskas mokėjo gerai groti armonika, buvo visų bendrų pobūvių siela.

1939-aisiais sargybos viršininkui A. Barauskui buvo pavaldūs, įskaitant jį patį, 12 vyrų: du vyresnieji ir 10 eilinių policininkų. Kadangi Ūtos kaimas atsidūrė maždaug Pasienio policijos sargybos saugomos valstybės sienos ruožo viduryje, tai jame ir buvo įkurta 2-os sargybos būstinė. Kaimo pakraštyje, vienoje iš vieno aukšto trobų, A. Barauskas nusisamdė butą, kuriame kartu buvo ir pasienio sargybos būstinė.

1940 m. birželio 15-osios ankstų rytą, apie 3.40 val., A. Barausko šeima buvo pažadinta šūvių papliūpos. Iškart pabiro lango, išeinančio į miško pusę, stiklai. Kaip vėliau išaiškėjo, iš automatinių šautuvų ir kulkosvaidžio šaudė slapta perėjusi Lietuvos valstybės sieną apie 20 raudonarmiečių grupė.

Po kruvino susidorojimo su A. Barausku užpuolikai skubiai pasišalino. Kieme liko mirtinai sužeistas sargybos viršininkas ir du dideli kraujo klanai.

Tuo tarpu 2-os pasienio sargybos pasieniečiai, suradę paprastą vežimą, paguldė į jį dar rodantį gyvybės ženklus savo viršininką ir vežė pas gydytoją, tačiau kelyje A. Barauskas mirė.

Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininko A.Barausko gyvybę užpuolikai nutraukė 1940 metų birželio 15-ąją.

Ankstų rytą vyr. policininkas A.Barauskas, naktį patikrinęs pasienio sargybos postus, su šeima ilsėjosi name, kuris kartu buvo ir pasienio sargybos būstinė. Valstybės siena su Baltarusija ėjo upeliu apie 100 metrų nuo pasienio būstinės.

Sovietų kariai 3 val. 40 min. perėjo Lietuvos valstybės sieną ir atakavo Ūtos sargybos postą. Apie 20 minučių jie šaudė iš šautuvų ir kulkosvaidžių. Po to jie metė dvi granatas. Viena jų sprogo prie namo langų. Įsiveržę į pastatą šešetas užpuolikų išsitempė sargybos viršininką A.Barauską į kiemą. Čia pat prie prieangio kirto kardu. Pasieniečiui nugriuvus, iššovė į galvą. Po įvykdytos Lietuvos pareigūno egzekucijos sovietų kariai pasitraukė į savo pozicijas.

Kaip ir kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) organizuoja šiai datai paminėti skirtus renginius – už A.Barauską bus aukojamos Šv. Mišios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, paskui pasieniečio atminimas iškilmingos ceremonijos metu bus pagerbtas prie paminklinio ženklo jo žūties vietoje Varėnos rajono Ūtos kaime.

Kaip pranešė VSAT, prieš pat minėjimą Ūtoje finišuos tradicinio bėgimo nuo sienos su Baltarusija dalyviai. Minėjimo metu bus prisimintas A.Barausko likimas, tapęs tragiško visos Lietuvos istorijos etapo pradžia. Prie paminklinio ženklo A.Barauskui bus dedamos gėlės nuo aukščiausių šalies vadovų, taip pat bus paskatinti tarnyboje pasižymėję pasieniečiai, skambės Varėnos rajono Kaniavos folkloro ansamblio atliekami kūriniai.

Po minėjimo ten pat Ūtoje Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras surengs koncertą, o Varėnos pasieniečiai visus svečius pavaišins koše.

VSAT Pasieniečių mokykla praėjusį šeštadienį organizavo jau penktą pėsčiųjų žygį „Pasieniečių keliais“. Jo tikslas – atminti ir pagerbti Laisvės gynimo ir didžiąsias netektis bei pasieniečio A.Barausko 77-ąsias žūties metines, prisiminti kitus tarnyboje žuvusius pasieniečius. Iš viso pasienyje su Baltarusija vykusiame žygyje dalyvavo apie 800 entuziastų. Jie įveikė 15 ir 25 kilometrų maršrutus.

2005 m. A.Barauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Jo vardu yra pavadinta viena iš sieną su Baltarusija saugančių VSAT užkardų. 2010 m., minint A.Barausko žūties 70-ąsias metines, pasienietis po mirties apdovanotas VSAT atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 90“. Vienai iš Pasieniečių mokyklos Medininkuose auditorijų suteiktas Aleksandro Barausko vardas. Joje būsimieji pasieniečiai mokomi valstybės sienos apsaugos taktikos.

2013 m. VSAT iniciatyva buvo pagamintas atminimo medalis „Aleksandras Barauskas 1899–1940“. Pirmas toks medalis buvo įteiktas A.Barausko dukrai Onai Brasiūnienei. Nuo tol juo apdovanojami asmenys ir įstaigos, prisidedančios prie pasieniečio atminties puoselėjimo.

Kaip ir kasmet VSAT organizavo šiai datai paminėti skirtus renginius. Šv. Mišios už A. Barauską ir kitas okupacijos aukas buvo aukojamos Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje.

A. Barausko atminimas iškilmingos ceremonijos metu taip buvo pagerbtas ir prie paminklinio ženklo jo žūties vietoje Varėnos rajono Ūtos kaime. Minėjime dalyvavo Seimo narys Gediminas Jakavonis, VR viceministras Julius Morkūnas, Varėnos rajono meras Algis Kašėta, VSAT vadas Renatas Požėla ir jo pavaduotojas Antanas Montvydas, tarnybos rinktinių ir užkardų vadai, Pasieniečių klubo prezidentas Vaclovas Zabarauskas, įvairių organizacijų atstovai ir kiti svečiai.

Prieš minėjimą Ūtoje finišavo estafetinio bėgimo, kurio trasa driekėsi nuo sienos su Baltarusija, dalyviai. Nugalėtojais kaip ir pernai tapo Vilniaus rinktinės pasieniečiai.

Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininko A. Barausko gyvybę užpuolikai nutraukė 1940 m. birželio 15 d.

Kaip ir kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) organizuoja šiai datai paminėti skirtus renginius.

11 val. už A. Barauską bus aukojamos Šv. Mišios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (Laisvės g. 21).

12 val. 30 min. A. Barausko atminimas iškilmingos ceremonijos metu bus pagerbtas prie paminklinio ženklo jo žūties vietoje Varėnos rajono Ūtos kaime. Į minėjimą pakviesti įvairių Lietuvos institucijų vadovai, A. Barausko artimieji, VSAT vadovybė, tarnybos rinktinių ir užkardų vadai, kiti svečiai.

Prieš pat minėjimą Ūtoje finišuos tradicinio bėgimo nuo sienos su Baltarusija dalyviai. Minėjimo metu bus prisimintas A. Barausko likimas, tapęs tragiško visos Lietuvos istorijos etapo pradžia. Prie paminklinio ženklo A. Barauskui bus dedamos gėlės nuo aukščiausių šalies vadovų, taip pat bus paskatinti tarnyboje pasižymėję pasieniečiai, skambės Varėnos rajono Panočių etnografinio ansamblio atliekami kūriniai.

Po minėjimo ten pat Ūtoje Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras surengs koncertą, o Varėnos pasieniečiai visus svečius pavaišins koše.

Be to, VSAT Pasieniečių mokykla praėjusį šeštadienį organizavo jau penktą pėsčiųjų žygį „Pasieniečių keliais“. Jo tikslas - atminti ir pagerbti Laisvės gynimo ir didžiąsias netektis bei pasieniečio A. Barausko 76-ąsias žūties metines, prisiminti kitus tarnyboje žuvusius pasieniečius. Iš viso pasienyje su Baltarusija vykusiame žygyje dalyvavo daugiau kaip pusė tūkstančio entuziastų. Jie įveikė 15 ir 25 kilometrų maršrutus.

2005 m. A. Barauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Jo vardu yra pavadinta viena iš sieną su Baltarusija saugančių VSAT užkardų.

2010 m., minint A. Barausko žūties 70-ąsias metines, pasienietis po mirties apdovanotas VSAT atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 90“, o vienai iš VSAT Pasieniečių mokyklos Medininkuose (Vilniaus raj.) auditorijų suteiktas Aleksandro Barausko vardas. Joje būsimieji pasieniečiai mokomi valstybės sienos apsaugos taktikos.

2013 m. VSAT iniciatyva buvo pagamintas atminimo medalis „Aleksandras Barauskas 1899 – 1940“. Pirmas toks medalis buvo įteiktas A. Barausko dukrai Onai Brasiūnienei.

Pirmadienį Varėnos rajone vyks pirmosios sovietų okupacijos aukos – pasieniečio, Šaulių sąjungos nario Aleksandro Barausko – 75-erių metų žūties minėjimas.

Iš pradžių Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už A.Barauską bus aukojamos šv. Mišios. Popiet minėjimas vyks pareigūno žūties vietoje Ūtos kaime.

Prieš minėjimą Ūtoje finišuos tradicinio bėgimo nuo sienos su Baltarusija dalyviai.

Renginyje dalyvaus A.Barausko duktė Ona Marija Brasiūnienė.

Ūtoje Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reprezentacinis pučiamųjų orkestras ta proga surengs koncertą, o Varėnos pasieniečiai visus svečius pavaišins koše, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

1940 metų birželio 15-osios ankstų rytą vyr. policininkas A.Barauskas, naktį patikrinęs pasienio sargybos postus, su šeima ilsėjosi name, kuris kartu buvo ir pasienio sargybos būstinė. Valstybės siena su Baltarusija ėjo upeliu apie 100 metrų nuo pasienio būstinės.

Sovietų kariai 3 val. 40 min. perėjo Lietuvos valstybės sieną ir atakavo Ūtos sargybos postą. Apie 20 minučių jie šaudė iš šautuvų ir kulkosvaidžių. Po to jie metė dvi granatas. Viena jų sprogo prie namo langų. Įsiveržę į pastatą šešetas užpuolikų išsitempė sargybos viršininką A.Barauską į kiemą. Čia pat prie prieangio kirto kardu. Pasieniečiui nugriuvus, iššovė į galvą. Po įvykdytos Lietuvos pareigūno egzekucijos sovietų kariai pasitraukė į savo pozicijas.

2005 metais A.Barauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Jo vardu yra pavadinta viena iš sieną su Baltarusija saugančių VSAT užkardų.

2013 metais VSAT iniciatyva pagamintas atminimo medalis „Aleksandras Barauskas 1899 – 1940“. Pirmas toks medalis buvo įteiktas A.Barausko dukrai O.Brasiūnienei.

Baigiamam statyti patruliniam Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) laivui nuspręsta suteikti 1940-ųjų sovietų invazijos pirmosios aukos pasieniečio Aleksandro Barausko vardą.

Pakrančių patrulinį laivą „Aleksandras Barauskas“ birželį baigs statyti ir Lietuvos pasieniečiams perduos atvirą konkursą laimėjusi Estijos bendrovė „Baltic Workboats“.

VSAT pareigūnai bei darbuotojai iš viso pasiūlė daugiau kaip 80 naujo laivo pavadinimų. Tinkamiausiu pripažintas “Aleksandras Barauskas”. Taip bus įprasmintas 1940 m. birželio 15 d. nužudyto anuometinės Pasienio policijos Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininko A. Barausko atminimas. Jis tapo pirmąja auka, 1940-aisiais sovietams įsiveržus į Lietuvą. Šiemet birželio 15-ąją kaip tik sukanka 75-eri metai nuo pasieniečio žūties ir visos Lietuvos istoriją pakeitusios dienos.

Laivo statybos sandorio su „Baltic Workboats“ vertė – beveik 3,4 mln. eurų. ES lėšomis bus padengta 60 proc. šios sumos, kita dalis finansuojama Lietuvos biudžeto.

„Aleksandro Barausko“ paskirtis - valstybės sienos ir pasienio teisinio režimo kontrolė teritorinėje jūroje. Čia juo pasieniečiai galės stebėti, atpažinti ir tikrinti plaukiojimo priemones. Pagrindinės laivo funkcijos bus patruliuoti, reaguoti į pažeidimus, persekioti ir sulaikyti pažeidėjų plaukiojimo priemones. Laivu taip pat bus galima vykdyti žmonių paiešką ir gelbėjimą, teikti pagalbą teršimo incidentų lokalizavimo ir likvidavimo operacijose užtikrinant užteršto rajono apsaugą, gabenant specializuotą įrangą bei personalą.

Naujo VSAT laivo ilgis yra 26,5 m, korpuso plotis – 6,2 m, maksimali grimzlė – 1,6 m. Trijų „Volvo“ variklių, kurių bendras galingumas sieks 2400 AG, varomas patrulinis laivas galės išvystyti 31,5 mazgo greitį. Laivo integruota variklių, vairavimo ir sraigtų mechanizmų sistema pasižymės eksploatacijos ekonomiškumu ir užtikrins puikų manevringumą.

Pasieniečių laive bus naujausia navigacinė bei ryšio įranga, du radarai ir kita moderni technika. Papildoma infraraudonųjų spindulių naktinio matymo sistema leis patruliavimą palei sieną bei gelbėjimo darbus atlikti ir tamsiu paros metu.

Pastačiusi plaukiojimo priemonę bendrovė „Baltic Workboats“ surengs specialius mokymo kursus dešimčiai pasieniečių, kurie sudarys pamainomis dirbsiančias „Aleksandro Barausko“ įgulas.

„Baltic Workboats“ pastatytus tokio tipo patrulinius laivus sėkmingai naudoja Estijos, Latvijos, Lenkijos ir kai kurių kitų Europos šalių sienos apsaugos tarnybos. Pavyzdžiui, Švedijos pakrančių apsaugos laivyne yra penkios tokios plaukiojimo priemonės.