Rusija neigiamai žiūri į gegužę Rygoje vyksiantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, nes šis renginys esąs akivaizdžiai antirusiškos krypties, tvirtina Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM).

„Labai neigiamai žiūrime. Mes, žinoma, seksime, kaip vyks viršūnių susitikimas Rygoje, bet jau akivaizdu, kad mūsų reakcija bus gana griežta ir principinga, nes mes matome, kur juda ši partnerystė ir kokius atspalvius ji įgyja, atsižvelgus į šios programos dalyvius, pirmiausiai iš Europos Sąjungos“, – sakė oficialusis URM atstovas Aleksandras Lukaševičius per spaudos konferenciją Maskvoje penktadienį.

„Principinga tai, kad šios partnerystės esmė yra aiškiai išreikšto antirusiško kryptingumo“, – pabrėžė jis.

Europos Sąjungai pirmininkaujanti Latvija surengs Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimą gegužės 21 ir 22 dienomis.

Maskva yra rimtai susirūpinusi dėl Estijos teisėsaugos institucijų neveiklumo, tiriant Rusijos piliečio Dmitrijaus Ganino žūties Taline 2007 metais aplinkybes, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius.

„Nežiūrint į Estijos oficialių pareigūnų pareiškimus apie jų ryžtą atlikti tyrimą iki pabaigos, deja, jis nejuda iš vietos“, – sakoma A.Lukaševičiaus pareiškime, kuris buvo išplatintas ketvirtadienį.

„Faktiškas Estijos teisėsaugos institucijų neveikimas negali nekelti rimto susirūpinimo, atsižvelgiant į tai, kad po trejų metų baigiasi senaties terminas šioje byloje. Ar tik ne to siekia Estija?“ – sakė oficialus Rusijos URM atstovas.

„Estijos užsienio reikalų ministerijai nusiuntėme dar vieną notą, kurioje reikalaujame imtis visų priemonių tyrimui pagreitinti ir asmenims, atsakingiems už Rusijos piliečio žūtį, nubausti “, – pareiškė A.Lukaševičius.

2007 metų balandžio 26-28 dienomis Estijoje kilo masinės riaušės dėl vyriausybės sprendimo perlaidoti sovietinių karių palaikus iš brolių kapo Tenismegio kalvoje ir perkelti jų garbei pastatytą kario išvaduotojo paminklą į Karių kapines.

Rusakalbiai Estijos gyventojai šiuos veiksmus suprato kaip žuvusiųjų atminimo išniekinimą. Per riaušes buvo sulaikyti apie 1 200 žmonių, 50 žmonių buvo sužeisti, peiliu nudurtas Rusijos pilietis D.Ganinas.

2013 metų kovo 28 dieną Strasbūro teismas įpareigojo Estijos valdžią išmokėti 50 tūkst. eurų sumą nukentėjusiems per šiuos neramumus.

Rusijos pareigūnai ketvirtadienį paneigė Jungtinių Valstijų pateiktą informaciją, kad Maskva pasiuntė „tūkstančius“ karių padėti rytinėje Ukrainoje kovojantiems prorusiškiems separatistams.

„Šie skaičiai, kurie yra paimti iš oro, žinoma, demoralizuoja ir dezorientuoja tarptautinę bendruomenę“, – sakė Užsienio reikalų minsiterijos atstovas Aleksandras Lukaševičius.

JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitete trečiadienį kalbėjusi valstybės sekretoriaus padėjėja Victoria Nuland (Viktorija Niuland) sakė, jog Rusija kaimyninėje Ukrainoje yra dislokavusi „tūkstančius“ savo karių, tačiau tikslaus skaičiaus nurodyti negalėjo.

Rusijos gynybos viceministras Anatolijus Antonovas taip pat paneigė šiuos kaltinimus, kaip ir JAV pajėgų vado Europoje generolo leitenanto Beno Hodgeso (Beno Hodžeso) duomenis, kad Ukrainoje yra 12 tūkstančių rusų karių.

„Man žinomi Viktorijos Nuland ir generolo pareiškimai apie tūkstančius Rusijos karių, neva esančių Ukrainoje. Bet kodėl gi 12 tūkstančių? Kodėl taip mažai? Kodėl nepasakė 20 tūkstančių ar, tarkime, 25 tūkstančiai?“, - A.Antonovas, kurio žodžius perdavė naujienų agentūra „RIA Novosti“, sakė spaudos konferencijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija NATO vyriausiojo karo vado JAV generolo Philipo Breedlove'o (Filipo Bridlavo) kaltinimus Rusijai politiniu spaudimu posovietinėje erdvėje laiko antirusiškos propagandos dalimi.

„Kurios vienintelis tikslas – bent kaip nors pateisinti agresyvią Šiaurės Atlanto aljanso politiką mūsų šalies atžvilgiu, pagrįsti pradėtų NATO veiksmų būtinybę bloko kariniam potencialui didinti“, – pareiškė penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas Aleksandras Lukaševičius.

„Šie pasisakymai yra tokie absurdiški ir atplėšti nuo realybės, kad net neverti kokių nors atskirų komentarų“, – pridūrė jis.

„Ir kas tikrai negali nekelti nuostabos ir nerimo – tai, kad pastaruoju metu politinius vertinimus ir programinius pareiškimus vis dažniau daro būtent karinai Aljanso funkcionieriai“. – nurodė A.Lukaševičius.

„Panašūs faktai dar kartą verčia susimąstyti, kas iš tikrųjų lemia dabartinį NATO politikos plėtros vektorių“, – pažymėjo jis.

Trečiadienį NATO pajėgų vyriausiasis vadas Ph.Breedlove'as perspėjo, kad Rusija po konflikto Ukrainoje gali atsigręžti į Moldovą, siekdama neleisti šiai šaliai „šlietis prie Vakarų“. 

Kalbėdamas per susitikimą su JAV įstatymų leidėjais Kapitolijuje, jis sakė, kad Moldova gali tapti kitu Maskvos taikiniu.

„Pirmiausiai turėtume stebėti, kur vykdoma stipri informacinė kampanija – tai ir vyksta Moldovoje bei kitose vietose“, – sakė generolas, atsakydamas į klausimą, kuri šalis po Ukrainos galėtų tapti Rusijos taikiniu.

„Rusijos pajėgos Padniestrėje turi atgrasyti Moldovą nuo šliejimosi prie Vakarų“, – sakė Ph.Breedlove'as per Ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdį apie prorusišką separatistinį regioną, esantį tarp Moldovos ir Ukrainos.

NATO pajėgų vadas taip pat nurodė, kad Rusijos ir jos palaikomų prorusiškų separatistų konfliktas su Kijevo vyriausybe gali tęstis.

„Nežinau, ar kas nors iš mūsų gali būti užtikrintas, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas pasiekė savo uždavinius Ukrainoje“, – sakė jis.

Moldova, esanti tarp Ukrainos ir NATO bei ES narės Rumunijos, turi 3,5 mln. gyventojų.

Pernai lapkritį rinkimuose į Moldovos parlamentą proeuropietiškos partijos nedidele persvara įveikė politines jėgas, pasisakančias už glaudesnius ryšius su Rusija.

Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį provokacija pavadino Lietuvos karinę paramą Ukrainai, ir pareiškė, kad ji kenkia konflikto sprendimo paieškoms.

Apkaltino noru sutrukdyti Minsko deryboms

„Rusija ryžtingai smerkia tokius provokacinius oficialios Lietuvos valdžios veiksmus, kurie kenkia daug kentėjusiai Ukrainos liaudžiai ir žlugdo svarbias Rusijos, Europos Sąjungos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovų pastangas, stengiantis taikiai išspręsti karinį konfliktą Rytų Ukrainoje“, - antradienį pareiškė oficialus Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius.

Kaip nurodo Rusijos URM oficialioje interneto svetainėje, taip A.Lukaševičius atsakė į klausimą dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus interviu Austrijos laikraščiui „Die Presse“. Jame Lietuvos ministras esą patvirtino, kad Lietuva Ukrainai suteikė ginklų, tarp jų ir mirtinų.

„Atvirai militaristinis Vilniaus kursas dėl Ukrainos vidaus konflikto niekam nėra paslaptis. Dabar Lietuvos vadovybė atvirai pripažino faktą, kad tiekia ginkluotą paramą „karo partijai“ Kijeve, o tai, žinoma, kelia didelį nerimą“, - sakė A.Lukaševičius.

Rusijos diplomatas tikino, kad L.Linkevičius neatsitiktinai apie karinę paramą prabilo prieš Minsko derybas, kur tartasi dėl paliaubų. Iš tiesų Lietuva apie karinę paramą Ukrainai oficialiai pranešė dar sausio pradžioje.

„Tai labai panašu į norą sutrukdyti deryboms, kurioms rengtasi ir kurios vyko ne taip jau paprastai“, - tvirtino Rusijos URM atstovas.

Lietuva kol kas vienintelė iš NATO šalių viešai yra pranešusi apie ginkluotės elementų teikimą Ukrainai, kuri šalies rytuose kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Krašto apsaugos ministerija sausio pradžioje oficialiai informavo, kad Ukrainai perdavė „karinės ginkluotės elementus“, jų nedetalizuodama.

Ministerija atsikirto Maskvai

Didžiausią grėsmę taikai Ukrainoje kelia Rusijos tiekiami ginklai, o ne Lietuvos raginimai leisti Ukrainai gintis, antradienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).

Taip ministerija atsikirto į Maskvos priekaištus Lietuvai dėl karinės paramos Ukrainai.

„Lietuvos, kaip ir Europos Sąjungos, pozicija išlieka nuosekli - Rusija turi deeskaluoti situaciją bei paraginti jos įtakoje esančias separatistų grupuotes nutraukti atakas, pareikalavusias tūkstančius žmonių gyvybių. Deja, išorės agresija prieš Ukrainą tęsiasi, o Rusija, laužydama tarptautinę teisę ir ankstesnius susitarimus bei apginkluodama nelegalias ir nieko neatstovaujančias grupuotes, gilina karo žaizdas“, - BNS sakė URM atstovas spaudai Kęstutis Vaškelevičius.

„Jau tą pačią naktį, kai šalių lyderiai Normandijos formate derėjosi dėl taikos Ukrainoje, dešimtys rusų tankų buvo permesti į Ukrainą. Didžiausia grėsmė taikai Ukrainoje kyla ne iš Lietuvos raginimų leisti Ukrainai gintis, bet iš tų Rusijos tiekiamų ginklų, kuriais šiuo metu apšaudomas Debalcevės miestas ir nuo kurių jau daugelį mėnesių žūsta Ukrainos kariai ir civiliai gyventojai, - pridūrė diplomatas.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendros brigados įkūrimas kelia susirūpinimą, sako Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius.

„Šis sprendimas sukelia nevienareikšmią reakciją, greičiau, aš sakyčiau, susirūpinimą“, - ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė A.Lukaševičius, jį cituoja agentūra „Interfax“.

Jis tikino, kad Ukrainos Aukščiausiosios Rados sprendimas ratifikuoti sutartį dėl bendros brigados steigimo „kelia tik apgailestavimą“. Anot URM atstovo, šis sprendimas „neskatina taikos proceso dinamikos“.

Ukrainos Aukščiausioji Rada sutartį dėl brigados steigimo ratifikavo trečiadienį. Praėjus kelioms valandoms po šio sprendimo Lietuvos Vyriausybė kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši pateiktų minėtą sutartį ratifikuoti Seimui.

Lietuva, Lenkija ir Ukraina steigti bendrą karinę brigadą galutinai sutarė praėjusių metų rudenį - derybos dėl jos prasidėjo dar 2007 metais. Planuojama, kad brigadai priskirti kariai dalyvaus bendrose mokymuose ir pratybose. Prireikus brigada ar atskiri jos elementai galės būti siunčiami į tarptautines operacijas, kurioms suteiktas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mandatas. Sprendimą dėl brigados panaudojimo tarptautinėse operacijose turėtų priimti brigadoje dalyvaujančios šalys bendru sutarimu.

Numatoma, kad brigadą sudarys tarptautinis štabas, trys batalionai ir specializuoti padaliniai Brigados štabas įsikurs Lenkijoje, Liubline. Lietuva į štabą planuoja deleguoti iki penkių nuolatinių karių ir skirti papildomai karių brigados mokymų ir pratybų metu.

Brigados batalionai bus dislokuoti juos priskyrusių šalių teritorijose, o priėmus sprendimą aktyvuoti brigadą arba jos dalį – į užduoties vietą vyks junginio sudėtyje. Lietuvos brigadai skiriamas batalionas bus suformuotas iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių.

Maskva piktinasi, kad Vašingtone vėl reiškiami nepagrįsti kaltinimai Rusijai ir grasinama naujomis sankcijomis.

„Abiejų Amerikos Kongreso rūmų pritartas be svarstymo ir tinkamo balsavimo įstatymas „Ukrainos laisvės palaikymo aktas“ („Ukraine Freedom Support Act“) negali nesukelti didelio apgailestavimo savo atvirai konfrontuojančiu pobūdžiu, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) oficialusis atstovas Aleksandras Lukaševičius. – Eilinį kartą Vašingtone prieš Rusiją reiškiami nesąmoningi nepagrįsti kaltinimai ir grasinama mums naujomis sankcijomis“.

„Be to, į vieną krūvą suvelia Ukrainos ir Sirijos konfliktus, prie kurių išpūtimo prikišo nagus JAV, ir net sutartį dėl IMF Vidutinio ir mažo nuotolio raketų likvidavimo, kurios vykdymas Vašingtone, švelniai kalbant, kelia klausimų“, – komentuoja A.Lukaševičius.

Tuo pačiu metu, anot jo, JAV „žada Kijevui ginklų jėgos operacijai tęsti Donbase ir atvirai pareiškia apie ketinimus panaudoti nevyriausybines organizacijas vidaus procesams mūsų šalyje paveikti“.

„Rimti iššūkiai tarptautiniam saugumui, regis, reikalauja Rusijos ir JAV pastangų suvienijimo. Tuo tarpu Amerikos įstatymų leidėjai, sekdami B.Obamos administracija, stengiasi sugriauti bendradarbiavimo griaučius, – pareiškė A.Lukaševičius. – Po dvišaliais santykiais dedama galinga mina, palyginama su liūdnai pagarsėjusia Jacksono-Vaniko (Džeksono-Veniko) pataisa“.

„Susidaro nuomonė, kad Vašingtone, kur niekaip negali atsisakyti užsisenėjusių fobijų, sumanyta apsukti laiką atgal“, – pažymima pranešime, kuris penktadienį vakare paskelbtas Rusijos URM tinklalapyje.

„Šantažui mes nenusileisime, nacionalinių interesų neatsisakysime, kišimosi į mūsų vidaus reikalus neleisime“, – pabrėžė A.Lukaševičius.

Vadinamasis 2014-ųjų Ukrainos laisvės palaikymo aktas, pateiktas senatoriaus Bobo Corkerio (Bobo Korkerio), per balsavimą JAV Kongrese buvo priimtas vienbalsiai.

Rusija deda visas pastangas, kad naujas Ukrainos taikos derybų etapas prasidėtų kiek įmanoma greičiau, ketvirtadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius.

Tose derybose dalyvautų Maskvos, Kijevo, rytų Ukrainoje veikiančių prorusiškų separatistų bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai. Per ankstesnes derybas Minske buvo susitarta dėl paliaubų, bet jos buvo nuolat pažeidinėjamos.

„Rusija dės didžiausias pastangas kas šios grupės susitikimas būtų organizuotas kiek įmanoma greičiau ir duotų teigiamų rezultatų tolesniems žingsniams, siekiant įgyvendinti Minsko susitarimus“, – A.Lukaševičius sakė per spaudos konferenciją.

Ukraina neteko pirmųjų trijų karių nuo atnaujintų paliaubų pradžios

Rytų Ukrainoje trys vyriausybės kariai žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti per pastarąją parą, ketvirtadienį pranešė kariuomenės atstovas, informuodamas apie pirmąsias aukas nuo atnaujintų paliaubų pradžios anksčiau šią savaitę.

„Per pastarąją parą netekome trijų karių, o dar aštuoni buvo sužeisti“, – sakė atstovas Andrijus Lysenka.

Kaip anksčiau buvo pranešta, abi konflikto pusės stengėsi laikytis atnaujintų paliaubų tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių rytų Ukrainoje, įsigaliojusių anksčiau šią savaitę.

Kratos Lietuvos rusakalbėse mokyklose primena Šaltojo karo laikų raganų medžioklę, pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas Aleksandras Lukaševičius.

„Akivaizdu, kad dabartinis priešų ieškojimas rusakalbėse mokyklose yra politinė kampanija ir apskritai tokie veiksmai sunkiai gali būti paaiškinti kitaip nei Šaltojo karo laikų raganų medžiokle“, - trečiadienį naujienų agentūra „Interfax“ citavo A.Lukaševičių.

Jo teigimu, mokyklose vykdytos kratos yra „bjaurios“.

„Tai vaizdinga pamoka apie laisvę ir demokratiją jauniems rusiškai kalbantiems lietuviams, kurie „išdrįso“ aplankyti Rusiją ir kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis tam, kad dalyvautų tarptautinėse jaunimo programose“, - teigė A.Lukaševičius.

Šiuo metu teisėsauga atlieka tyrimą aiškinantis Sofijos Kovalevskajos mokyklos bei Vasilijaus Kačalovo gimnazijos moksleivių vežimo į Rusijos organizuotas sukarintas stovyklas aplinkybes. Praėjusią savaitę abiejose ugdymo įstaigose atliktos kratos.

Generalinės prokuratūros atstovai informavo, kad kratos atliktos ir fizinių asmenų gyvenamosiose vietose.

Kaip skelbta, Generalinė prokuratūra spalį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. Pagal Lietuvos įstatymus, ši veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, už tai gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų. Tuomet teigta, kad tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti Vilniaus miesto tautinių mažumų mokyklos moksleivių dalyvavimo Rusijoje rengiamose sukarintose stovyklose „Sojuz“ aplinkybes.

Tyrimas pradėtas susipažinus su viešojoje erdvėje skelbta informacija, išnagrinėjus Seimo nario Manto Adomėno prašymą, įvertinus jame pateiktus faktus ir gavus papildomus duomenis.

Naujienų portalas 15min.lt paskelbė, kad Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklos ir Vasilijaus Kačalovo gimnazijos moksleiviai nuolat vežami į rusų organizuotas sukarintas stovyklas.

Savivaldybė, vertindama šią informaciją, atliko tyrimą, tačiau nustatė, kad abiejų mokyklų vadovės nėra atsakingos už moksleivių išvykas į Rusijos organizuojamas stovyklas, nes jų ten nedelegavo - moksleiviai vyko atostogų metu.

Rusija neketina neatsakyti į Nacionalinio energetikos saugumo fondo direktoriaus Konstantino Simonovo išsiuntimą iš Latvijos.

„Garsaus Rusijos politologo, atvykusio į Latvijos sostinę tarptautinio žiniasklaidos klubo „Format A3“ kvietimu, išsiuntimo iš Latvijos spektaklis, dar kartą patvirtina oficialiosios Rygos, kuri save pateikia kaip demokratišką (šalį), kurioje visi gali laisvai reikšti savo nuomonę, dviveidiškumą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius.

„Toks incidentas negali nekelti pasipiktinimo ir, neabejotinai, neliks be mūsų reakcijos“, – pareiškė jis.

Rusų politologas K.Simonovas buvo išprašytas iš Latvijos lapkričio 14 dieną Latvijos vidaus reikalų ministro Rihardo Kozlovksio nurodymu.

Pasak Latvijos žiniasklaidos, K.Simonovą sulaikė Valstybinės sienos apsaugos imigracijos tarnybos pareigūnai viename Rygos restoranų. Imigracijos tarnybos pranešė, kad sprendimas dėl jo suėmimo buvo priimtas jam kirtus šalies sieną.