Ne, visa tai mes padarėme patys. Ir toliau darome. Rusija savo manevrais sugebėjo pasiekti, kad jos kandidatas Aleksandras Prokopčiukas taptų pagrindinis pretendentas užimti Interpolo prezidento postą, atsilaisvinusį, kai Kinijos tarnybos pagrobė anksčiau šias pareigas ėjusį Meng Hongwei.

Atrodo mažų mažiausiai keista, kad niekas iš Vakarų oficialiųjų veikėjų nenumatė, jog taip gali nutikti. Juk didelės, gerai valdomos Vakarų šalys neabejotinai galėjo suvienyti jėgas, kad sudarytų sąlygas šias svarbias pareigas užimti tinkamesniems kandidatams?

Nesikišimo strategija gerai veikia, kai sistema tvarkoma pagal protingas, visų pripažįstamas taisykles. Vyriausybės neturėtų kištis į baudžiamojo teisingumo sistemų detales, ir joms tikrai nederėtų skelbti arba blokuoti arešto orderių. Tai yra prokurorų ir teisėjų sritis. Tačiau kas nutiks, kai tokia šalis kaip Rusija (dabar arba Kinija – neužilgo) nuspręs naudoti šiuos įrankius aiškiai politizuotu būdu?

Šios taktikos žinomiausia auka yra Billas Browderis – buvęs finansininkas, kurio teisininkas Sergejus Magnitskis 2009 metais buvo mirtinai sumuštas viename Maskvos kalėjime. Ponas Browderis tapo įtakingas žmogaus teisių aktyvistas, tad Kremlius pamėgino prisegti jam besislapstančio nusikaltėlio etiketę.

Neseniai apsilankęs Ispanijoje jis buvo sulaikytas savo viešbučio kambaryje ispanų policijos, pateikusios lakonišką paaiškinimą: „Interpolas, Rusija.“ Laimei, ponas Browderis, palaikantis puikius ryšius su žiniasklaida ir teisininkais, buvo po kelių valandų paleistas. Browderis taip pat nurodo septynis ankstesnius atvejus, kai Rusijos valstybė siekė jo arešto ir ekstradicijos.

Vakarai į tai atsakyti nesugebėjo. Ar turėtume mėginti išmesti Rusiją ir Kiniją iš Interpolo? Ar turėtume pakeisti savo santykius su šia tarptautine organizacija? Ar turėtume įkurti naują organizaciją šalims, suprantančioms teisinės valstybės principus ir jų besilaikančioms?

Nė vienas iš šių klausimų neturi akivaizdžių arba lengvų atsakymų. Tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamojo teisingumo srityje niekada nebūna tobulas. Net ir panašiai veikiančiose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose, teisinių sistemų ir prokurorų veiksmų laisvės skirtumai gali atvesti prie nesutarimų ir aštrių politinių ginčų.

Laikas atsisakyti įsivaizdavimo, kad Rusija ir Kinija yra normalios šalys, su kuriomis turėtume palaikyti įprastus diplomatinius ryšius. Jos turėtų būti laikomos piktavalėmis valstybėmis, panašiomis į Šiaurės Korėją ar Iraną.

Taip, jos yra didesnės, turtingesnės ir turi geresnių ryšių negu šie atstumtieji režimai. Mums reikia palaikyti su jomis ekonominius ir politinius kontaktus. Tačiau mums nereikėtų apgaudinėti savęs, su kuo turime reikalų: jos yra šalys, naudojančios pagrobimus ir žudymus kaip valstybės politikos priemones (beje, tas pats tinka ir Saudo Arabijai). Jos nesuinteresuotos laikytis tarptautinės sistemos taisyklių. Joms rūpi išnaudoti ir pažeidinėti šias taisykles savo politiniams tikslams. Kai tai suvoksime, įgysime galimybę apginti save – ir savo sąjungininkus.

Interpolo vadovas bus renkamas trečiadienį.

Pasak vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno, dabartiniam organizacijos viceprezidentui A. Prokopčiukui laimėjus rinkimus „Interpolas taptų politizuotu režimo susidorojimo įrankiu“.

„Matome, kad ir anksčiau Rusija turėjo užmačių pasinaudoti tarptautiniais arešto orderiais ir Interpolo galimybėmis siekdama susidoroti su Rusijos demokratine bei pilietinės visuomenės aktyvistais, tiek su Lietuvos pareigūnais“, – pranešime cituojamas ministras.

„Financial Times“ duomenimis, A. Prokopčiukas yra tarp dviejų kandidatų į organizacijos vadovo postą.

Be jo į šias pareigas kandidatuoja organizacijos prezidento pareigas einantis Kim Jong-yangas (Kim Čongjangas) iš Pietų Korėjos, jis anksčiau užėmė vyresniojo viceprezidento postą.

Vidaus reikalų ministras dar liepą laišku buvo kreipęsis į Interpolo generalinį sekretorių, informuodamas apie galimas provokacijas iš Rusijos, teigia ministerija.

Rusija tuomet buvo paskelbusi, kad ketina pradėti ikiteisminius tyrimus dėl Lietuvos prokurorų ir teisėjų, nagrinėjusių Sausio 13-osios bylą.

E. Misiūnas laišku tada informavo, kad Rusija gali bandyti per Interpolą gauti tarptautinius arešto orderius Lietuvos pareigūnams suimti.

Lietuva svarstys trauktis iš organizacijos

Jeigu Interpolo vadu būtų išrinktas Rusijos atstovas A. Prokopčiukas, Lietuva turėtų svarstyti galimybę pasitraukti iš šios organizacijos, antradienį pareiškė Seimas.

„Jei A. Prokopčiukas būtų išrinktas Interpolo vadovu, Lietuva drauge su kitomis demokratinėmis valstybėmis turėtų neatidėliojant svarstyti galimybę pasitraukti iš šios organizacijos“, – teigiama antradienį Seimo priimtoje rezoliucijoje.

Už ją balsavo 88 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė septyni.

„Interpolo vadovu išrinkus A. Prokopčiuką, t. y. kandidatą valstybės narės, kuri sistemingai piktnaudžiauja Interpolo sistema ir naudojasi ja kaip politinio spaudimo bei persekiojimo, o ne teisiniu instrumentu, ir pareigūną, kuris pats prisidėjo prie manipuliavimo Interpolo sistema, būtų suduotas milžiniškas ir sunkiai atitaisomas smūgis šios organizacijos reputacijai bei pasitikėjimui organizacijos teisiniu neutralumu“, – teigiama Seimo rezoliucijoje.

Pristatydamas dokumentą Seime antradienį konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, kad Rusija itin dažnai naudojasi teise prašyti, kad kitose Interpolui priklausančiose valstybėse būtų sulaikyti jos ieškomi asmenys. Dažniausiai tai taikoma Kremliaus kritikams.

„Kai kurios valstybės, kaip Ispanija, yra apsigavusios ir sulaikiusios žmones be jokios pateisinamos priežasties vien besivadovaudamos Kremliaus nurodymu“, – teigė G. Landsbergis.

Jo teigimu, jeigu A. Prokopčiukas būtų išrinktas Interpolo vadu, ši organizacija būtų diskredituota kaip institucija, nes būtent „A. Prokopčiukas buvo tas žmogus, kuris išduodavo tuos raudonuosius pranešimus, prašydamas suimti režimų kritikus kitose valstybėse“.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdarbietis Juozas Bernatonis pareiškė, kad rezoliucija parengta blogai, nes joje esą kaltinamas Interpolas, o ne nedemokratinės valstybės, kurios naudojasi organizacijos procedūromis.

„Aš nežinau, kaip Lietuva dabar dirbs su Interpolu“, – sakė jis.

„Financial Times“ duomenimis, A. Prokopčiukas yra tarp dviejų kandidatų į organizacijos vadovo postą.

Be jo, į šias pareigas kandidatuoja organizacijos prezidento pareigas einantis Kim Jong-Yangas (Kim Čongjangas) iš Pietų Korėjos, jis anksčiau užėmė vyresniojo viceprezidento postą.

Lietuvos Seimas savo rezoliucijoje priminė, kad Rusija nuolat siekia per Interpolą susidoroti su Kremliaus kritiais – verslininku Bilu Brauderiu, Estijos politiku Eriku-Nilsu Krosu, žurnalistu Piotru Silaevu, čečėnų opozicijos lyderiu Achmetu Zakajevu, Aleksėjaus Navalno bendražygiu Nikita Kulačenkovu ir kitais.

Anksčiau Interpolui vadovavęs kinas Meng Hongwei (Meng Hongvei) spalio pradžioje atsistatydino po jo arešto Kinijoje įtariant korupcija.

„Jeigu Prokopčiukas taps Interpolo prezidentu, tai sudarys sąlygas Rusijos režimui dar labiau išplėsti „raudonųjų pranešimų“ naudojimo neįtinkančių asmenų judėjimo laisvei suvaržyti ir jiems persekioti praktiką šio nepriimtino režimo naudai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Avakovas.

Jis priminė, kad „šiandien prasidėjo 87-oji Interpolo generalinės asamblėjos sesija, kurioje bus priimti itin svarbūs sprendimai, paveiksiantys visą pasaulinę saugumo sistemą“.

„Iš esmės sprendžiamas klausimas, ar ši didžiausia tarptautinė policijos organizacija liks ištikima principui bendradarbiauti tik paprastų nusikaltimų atvejais ir atsisakyti politinio, religinio, rasinio (etninio) ar karinio pobūdžio bylų, kaip įrašyta jos įstatuose“, – nurodė Ukrainos vidaus reikalų ministras.

Pasak jo, Generalinė asamblėja „sprendžia Interpolo likimą, atremdama eilinę hibridinę Rusijos ataką“.

Rusija kariauja hibridinį karą su „didžiąja civilizuoto pasaulio dalimi“, su Ukraina, „naudodama ir tokius specifinius metodus, kaip RF FST (Federalinės saugumo tarnybos) ir GRU (karinės žvalgybos) kontroliuojamas kriminalinių autoritetų permetimas į mūsų teritoriją, organizuotų nusikalstamų grupuočių organizavimas“, rašė A. Avakovas.

Pasak jo, Rusija sulaukia daug priekaištų dėl piktnaudžiavimo Interpolo instrumentais, Maskai persekiojant savo politinius oponentus.

Tokiomis sąlygomis į Interpolo vadovo postą pretenduoja Rusijos Vidaus reikalų ministerijos ir užsienio žvalgybos veteranas A. Prokopčiukas, pažymėjo A. Avakovas.

Ukrainos vidaus reikalų ministras išreiškė įsitikinimą, kad pasaulinei bendrijai pagaliau reikia pripažinti Rusijos režimo „toksiškumą“ ir parengti profilaktikos priemones, „o ne legalizuoti jį postais Interpolo vadovybėje“.

„Ukraina, kuri pirmoji nukentėjo nuo jo agresijos ir šiandien faktiškai sulaiko šią agresiją nuo judėjimo tolyn į Europą, gali ir turi būti išgirsta. Tam mes glaudžiai bendradarbiaujame Interpolo generalinėje asamblėjoje Dubajuje. Su savo partnerių pagalba tikimės užkirsti kelią šiai eilinei hibridinei grėsmei Ukrainai ir visam civilizuotam pasauliui“, – feisbuke rašė ministras.

Lapkričio 16 dieną britų laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad Interpolo viceprezidentas, rusas A. Prokopčiukas yra tarp dviejų kandidatų į organizacijos vadovo postą.

Laikraštis nurodė, kad naujo vadovo rinkimai turėtų įvykti lapkričio 21 dieną.

Be A. Prokopčuko į Interpolo vadovo postą pretenduoja organizacijos prezidento pareigas einantis Kim Jong-yangas (Kim Čongjangas) iš Pietų Korėjos, kuris anksčiau užėmė vyresniojo viceprezidento postą.

Anksčiau Interpolui vadovavęs kinas Meng Hongwei (Meng Hongvei) po jo arešto Kinijoje spalio 7 dieną atsistatydino. Tuomet organizacijos prezidento pareigas pradėjo eiti Kim Jong-yangas.

Spalio pradžioje Prancūzijoje buvo pradėtas tyrimas dėl Meng Hongwei dingimo, apie kurį pranešė jo sutuoktinė. Ji tvirtino, kad su vyru negalėjo susisiekti nuo rugsėjo 29 dienos ir kad prieš kurį laiką ji socialiniuose tinkluose ir telefonu sulaukė grasinimų.

Vėliau Kinijos pareigūnai paskelbė, kad Meng Hongwei yra Kinijoje ir kad jo atžvilgiu vykdomas tyrimas dėl korupcijos.