Šis LAT verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

LAT paskelbė, kad paskiriant bausmę nuteistajam, įstatymų nuostatos taikytos tinkamai.

„Dar švelninti bausmę nuteistajam nėra teisinio pagrindo,“ – per posėdį sakė teisėjas Artūras Pažarskis.

Generalinė prokuratūra prašė palikti galioti nuteistajam skirtą pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, tuo metu nuteistasis ir jo advokatas prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Anksčiau Sovietų Sąjungos kariuomenėje tarnavęs A. Radkevičius šiuo metu Ukrainos pusėje kovoja su jo šalį užpuolusia Rusija, vyras nurodo, kad dėl tarnybos kariuomenėje jis negalėjo atvykti į savo bylos nagrinėjimą Lietuvoje.

A. Radkevičius prašė panaikinti anksčiau jam paskelbtus nuosprendžius ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes pasikeitus aplinkybėms tapo nepavojingas, o galutinė bausmė, jo nuomone, neatitinka teisingumo principo. A. Radkevičius mano, kad turi būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, jis taip pat turi būti atleistas nuo pareigos atlyginti žalą.

Jo advokato Arvydo Verpečinsko teigimu, dėl stiprios sovietų propagandos jo ginamasis negalėjo suprasti tikrovės apie įvykius, jis nemoka lietuvių kalbos, o Sovietų Sąjungoje grėsė atsakomybė už įsakymo nevykdymą, ji buvo aiški.

Tuo metu prokuroras Gintautas Paškevičius per posėdį rugsėjį teigė, kad A. Radkevičius, kaip kariškis, turėjo žinoti tuomet savo atstovautos šalies sprendimus, turėjo laikytis tarptautinių teisinių sutarčių, kurias buvo ratifikavusi Sovietų Sąjunga.

Apeliacinis teismas pernai sušvelnino bausmę A. Radkevičiui, vietoje anksčiau skirtų ketverių metų laisvės atėmimo skyręs pusantrų metų nelaisvės. Po Apeliacinio teismo verdikto šis nuosprendis įsiteisėjo.

Teismas į bausmės laiką įskaitė Graikijoje suėmime praleistus daugiau nei penkis mėnesius – nuo 2021 metų rugsėjo iki 2022 metų vasario – todėl realiai A. Radkevičiaus turėtų kalėti šiek tiek daugiau nei metus.

Per 1991 metų sausio įvykius A. Radkevičius buvo 23-eji.

Šiuo metu 53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje už akių pirmos instancijos teismo buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertino argumentų visumą – buvo pateikta nemažai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių dokumentų, įskaitant amžių, sveikatos duomenis, užsiėmimus, veiklą, teistumų nebuvimą.

Teismui pateikti duomenys, jog nuteistasis buvo sužeistas per kovas su Rusijos remiamais separatistais Ukrainoje 2015–2016 metais, dėl to tapo neįgalus.

Sausio 13-osios byloje A. Radkevičius buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą, žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais, jų turto apsaugos pažeidimą, taip pat pripažintas kaltu dėl draudžiamos karo atakos ir uždraustų karo priemonių naudojimo.

Bylos duomenimis, 1991 metų sausio 11-ąją automatais, kulkosvaidžiais ginkluoti sovietų kariai, smūgiuodami kumščiais, baugino prie Spaudos rūmų aktyviai besipriešinančius civilius gyventojus. Tankais atvykusios papildomos sovietų karių pajėgos, tarp kurių buvo ir tanko mechanikas vairuotojas A. Radkevičius, išsirikiavo priešais Spaudos rūmus ir pradėjo pakartotinę Spaudos rūmų ataką, šaudyta tuščiais šoviniais, apie 50 civilinių patyrė akustines ir kitokias traumas.

Pagal Lietuvos arešto orderį Ukrainos pilietis buvo sulaikytas Graikijoje 2021-ųjų rudenį, tačiau šios šalies Aukščiausiasis Teismas nusprendė neišduoti jo Lietuvai.

„Prašau kasacinį skundą atmesti, tenkinti nurodytais motyvais nėra pagrindo“, – per Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) posėdį trečiadienį sakė prokuroras.

Šio teismo trijų teisėjų kolegija išnagrinėjo nuteisto ukrainiečio kasacinį skundą ir beveik po mėnesio – spalio 24 dieną – skelbs savo nutartį.

LAT verdiktas bus galutinis ir neskundžiamas.

1991 metų Sausio 13-osios byloje už akių nuteistas Ukrainos pilietis A. Radkevičius prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. 

Anksčiau Sovietų Sąjungos kariuomenėje tarnavęs A. Radkevičius šiuo metu Ukrainos pusėje kovoja su jo šalį užpuolusia Rusija, vyras nurodo, kad dėl tarnybos kariuomenėje jis dabar negali atvykti į savo bylos nagrinėjimą Lietuvoje.

Teisėja Rima Ažubalytė pranešė, kad A. Radkevičiui apie posėdį buvo pranešta, jis sutiko, kad byla Lietuvoje būtų nagrinėjama be jo. A. Radkevičiui dokumentus įteikė jo advokatas Ukrainoje.

Kaip per posėdį pranešė teisėjai, A. Radkevičius prašo panaikinti anksčiau jam paskelbtus nuosprendžius ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes pasikeitus aplinkybėms tapo nepavojingas, o galutinė bausmė, jo nuomone, neatitinka teisingumo principo. A. Radkevičius mano, kad turi būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, jis taip pat turi būti atleistas nuo pareigos atlyginti žalą.

„Pilnai palaikau kasacinį skundą, prašau panaikinti nuosprendį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės,“ – sakė advokatas Arvydas Verpečinskas. Šį advokatą nuteistajam paskyrė Lietuvos valstybė.

Gynėjo teigimu, dėl stiprios sovietų propagandos jo ginamasis negalėjo suprasti tikrovės apie įvykius, jis nemoka lietuvių kalbos, o Sovietų Sąjungoje grėsė atsakomybė už įsakymo nevykdymą, ji buvo aiški.

Tuo metu prokuroras G. Paškevičius prašė teigė, kad A. Radkevičius, kaip kariškis, turėjo žinoti tuomet savo atstovautos šalies sprendimus, turėjo laikytis tarptautinių teisinių sutarčių, kurias buvo ratifikavusi Sovietų Sąjunga.

Pagal kasacinį skundą A. Radkevičius savo veiksmus vertina kaip antraeilius.

Kriminalinė policija jau kurį laiką vykdo Sausio 13-osios byloje nuteisto ukrainiečio paiešką.

Pernai gruodį nuosprendis buvo išsiųstas Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Anksčiau A. Radkevičius Lietuvos apeliacinį teismą buvo informavęs, kad pripažįsta savo kaltę, ir jau šiame teisme prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę.

Pilnai palaikau kasacinį skundą, prašau panaikinti nuosprendį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinis teismas pernai sušvelnino bausmę A. Radkevičiui, vietoje anksčiau skirtų ketverių metų laisvės atėmimo skyręs pusantrų metų nelaisvės. Po Apeliacinio teismo verdikto šis nuosprendis įsiteisėjo.

Teismas į bausmės laiką įskaitė Graikijoje suėmime praleistus daugiau nei penkis mėnesius – nuo 2021 metų rugsėjo iki 2022 metų vasario – todėl realiai A. Radkevičiaus turėtų kalėti šiek tiek daugiau nei metus. 

Apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis tada sakė, kad teismas nemato pagrindo keisti bausmės rūšį ir paliko realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas tvirtino įvertinęs visas aplinkybes – nusikaltimų pavojingumą, visuomenės, nukentėjusiųjų interesus.

Teisėjai nesutiko su skundo argumentais, kad aukštesniųjų vadų įsakymų vykdymas laikytinas nuteistojo atsakomybę šalinančia aplinkybe.

Per 1991 metų sausio įvykius A. Radkevičius buvo 23-eji.

Šiuo metu 53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje už akių pirmos instancijos teismo buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertino argumentų visumą – buvo pateikta nemažai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių dokumentų, įskaitant amžių, sveikatos duomenis, užsiėmimus, veiklą, teistumų nebuvimą.

Teismui pateikti duomenys, jog nuteistasis buvo sužeistas per kovas su Rusijos remiamais separatistais Ukrainoje 2015–2016 metais, dėl sužeidimų tapo neįgalus.

Sausio 13-osios byloje A. Radkevičius buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą, žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais, jų turto apsaugos pažeidimą, taip pat pripažintas kaltu dėl draudžiamos karo atakos ir uždraustų karo priemonių naudojimo.

Bylos duomenimis, 1991 metų sausio 11-ąją automatais, kulkosvaidžiais ginkluoti sovietų kariai, smūgiuodami kumščiais, baugino prie Spaudos rūmų aktyviai besipriešinančius civilius gyventojus. Tankais atvykusios papildomos sovietų karių pajėgos, tarp kurių buvo ir tanko mechanikas vairuotojas A. Radkevičius, išsirikiavo priešais Spaudos rūmus ir pradėjo pakartotinę Spaudos rūmų ataką, šaudyta tuščiais šoviniais, apie 50 civilinių patyrė akustines ir kitokias traumas.

Pagal Lietuvos arešto orderį Ukrainos pilietis buvo sulaikytas Graikijoje 2021-ųjų rudenį, tačiau šios šalies Aukščiausiasis Teismas nusprendė neišduoti jo Lietuvai.

„Tokia pavardė yra, yra pradėta kriminalinės policijos paieškos byla, ta byla slapta, daugiau duomenų atskleisti negalime“, – BNS penktadienį sakė Kauno apskrities policijos Dovilė Ežerinskienė, paklausta apie nuosprendžio vykdymą A. Radkevičiui.

Pirmąjį nuosprendį A. Radkevičiui paskelbusio Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS sakė, kad gruodį nuosprendis buvo išsiųstas Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, jis turėtų kreiptis dėl Europos arešto orderio išdavimo. Kodėl teismui dokumentus persiuntė būtent Kauno apskrities policija, nei teismas, nei policija nekomentuoja.

Lietuvoje A. Radkevičiui atstovavęs advokatas Arvydas Verpečinskas BNS sakė, kad su juo Sausio 13-osios išvakarėse susisiekė advokatai iš Ukrainos, jie sakė, kad jau gavo į ukrainiečių kalbą išverstą Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį savo klientui.

„Artimiausiu metu informuos, ką darys, informuos, kokie tolimesni sprendimai“, – BNS sakė A. Verpečinskas.

Pagal įstatymus, nuteistasis A. Radkevičius su kasaciniu skundu dar gali kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Jis teigė, kad anksčiau kolegoms iš Ukrainos kalbėjo ir apie galimybę kreiptis A. Radkevičiui su malonės prašymu į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą.

„Kadangi nuosprendis įsiteisėjęs, gali kreiptis į prezidentą su malonės prašymu. Aš manau, kad tikrai suteiktų – juk A. Radkevičius dabar kovoja už visos Europos laisvę“ – BNS sakė advokatas A. Verpečinskas.

Teismas nematė pagrindo paskirti kitokią bausmę

Anksčiau Sovietų Sąjungos kariuomenėje tarnavęs A. Radkevičius šiuo metu Ukrainos pusėje kovoja su jo šalį užpuolusia Rusija, nuteistasis raštu anksčiau informavo teismą, kad pripažįstą savo kaltę, prašė Lietuvos apeliacinio teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę.

Pernai lapkritį Lietuvos apeliacinis teismas sušvelnino bausmę Sausio 13-osios byloje nuteistam Ukrainos piliečiui A. Radkevičiui ir vietoje anksčiau skirtų ketverių metų jam skyrė pusantrų metų laisvės atėmimo.

Po Apeliacinio teismo verdikto šis nuosprendis įsiteisėjo.

Teismas į bausmės laiką įskaitė Graikijoje suėmime praleistus daugiau nei penkis mėnesius – nuo 2021 rugsėjo iki 2022 vasario – todėl realiai A. Radkevičiaus turėtų kalėti šiek tiek daugiau nei metus. 

Apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis tada sakė, kad teismas nemato pagrindo keisti bausmės rūšį ir paliko laisvės atėmimo bausmę, kurią A. Radkevičius turi realiai atlikti. Teismas įvertino visas aplinkybes – nusikaltimų pavojingumą, visuomenės, nukentėjusiųjų interesus.

Teisėjai nesutiko su skundo argumentais, kad aukštesniųjų vadų įsakymų vykdymas laikytinas nuteistojo atsakomybę šalinančia aplinkybe.

Per 1991 metų sausio įvykius A. Radkevičius buvo 23 metų amžiaus kariškis.

Šiuo metu 53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje už akių pirmos instancijos teismo buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertino argumentų visumą – buvo pateikta nemažai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių dokumentų, įskaitant amžių, sveikatos duomenis, užsiėmimus, veiklą, teistumų nebuvimą.

Teismui pateikti duomenys, jog nuteistasis buvo sužeistas per kovas su Rusijos remiamais separatistais Ukrainoje 2015-2016 metais, dėl sužeidimų tapo neįgalus.

Sausio 13-osios byloje A. Radkevičius buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą, žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą, taip pat pripažintas kaltu dėl draudžiamos karo atakos ir uždraustų karo priemonių naudojimo.

1991 metų sausio 11-ąją automatais, kulkosvaidžiais ginkluoti sovietų kariai, smūgiuodami kumščiais, baugino prie Spaudos rūmų aktyviai besipriešinančius civilius gyventojus. Tankais atvykusios papildomos sovietų karių pajėgos, tarp kurių buvo ir tanko mechanikas vairuotojas A. Radkevičius, išsirikiavo priešais Spaudos rūmus ir pradėjo pakartotinę Spaudos rūmų ataką, buvo šaudoma tuščiais šoviniais, apie 50 civilinių patyrė akustines ir kitokias traumas.

Ukrainos pilietis buvo sulaikytas Graikijoje 2021-ųjų rudenį, tačiau šios šalies Aukščiausiasis Teismas nusprendė neišduoti jo Lietuvai.

A. Radkevičius savo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Jis turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes buvo teisiamas už akių.

Po Apeliacinio teismo verdikto šis nuosprendis įsiteisėjo.

„Byla bus grąžinta pirmos instancijos teismui, ir bus perduotas nuosprendis vykdymui. Yra sudaryta tarp Lietuvos ir Ukrainos teisinės pagalbos pagalbos sutartis, vadovaujantis ja, bus išsiųsta vykdymui“, – žurnalistams sakė nuosprendį paskelbęs Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.

Teismas į bausmės įskaitė Graikijoje suėmime praleistus penkis mėnesius – nuo 2021 rugsėjo iki 2022 vasario – todėl realiai A. Radkevičiaus turės kalėti šiek tiek daugiau nei metus. 

„Apeliacinis teismas nemato pagrindo keisti bausmės rūšį ir paliko laisvės atėmimo bausmę, kurią A. Radkevičius turi realiai atlikti. (..) Yra įvertintos visos aplinkybes – nusikaltimų pavojingumas, visuomenės interesas, nukentėjusiųjų interesai – visa tai, kas numatyta įstatyme ir teismų praktikoje“, – sakė N. Meilutis.

Pasak teisėjo, teismas nenustatė pagrindo atleisti A. Radkevičiaus nuo baudžiamosios atsakomybės, teisėjai nesutiko su skundo argumentais, kad aukštesniųjų vadų įsakymų vykdymas laikytinas nuteistojo atsakomybę šalinančia aplinkybe.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atmetė skundo argumentą, kad ukrainietis nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išaiškinti nusikaltimą, todėl nepripažino esant lengvinančių aplinkybių.

Nuteistojo advokatas Arvydas Verpečinskas teismo prašė įskaityti Graikijoje nelaisvėje laukiant ekstradicijos praleistus keturis mėnesius ir konstatuoti, kad nuteistasis bausmę jau atliko.

Anksčiau Sovietų Sąjungos kariuomenėje tarnavęs A. Radkevičius šiuo metu Ukrainos pusėje kovoja su jo šalį užpuolusia Rusija, nuteistasis raštu anksčiau informavo teismą, kad pripažįstą savo kaltę, prašo Lietuvos apeliacinio teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę.

Per 1991 metų sausio įvykius A. Radkevičius buvo 23 metų amžiaus kariškis.

Šiuo metu 53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje buvo už akių pirmos instancijos teismo buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

„Pirmos instancijos teisme į bylą nebuvo pateikti nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, ir Apeliacinis teismas juos įvertino ir individualizuodamas bausmę ją sumažino“, – teigė teisėjas N. Meilutis, paklaustas, kodėl buvo pakeista bausmė Ukrainos piliečiui.

Pasak jo, teisėjų kolegija vertino argumentų visumą – buvo pateikta nemažai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių dokumentų, visi dokumentai, buvo įvertinti, neišskiriant nė vieno – amžius, sveikatos duomenys, užsiėmimai, veikla, teistumų nebuvimas.

Teismui buvo pateikti duomenys, jog nuteistasis buvo sužeistas per kovas su Rusijos remiamais separatistais Ukrainoje 2015–2016 metais, dėl sužeidimų tapo neįgalus.

„Visa tai buvo įvertinta, galbūt tai būtų įvertinęs pirmos instancijos teismas, tačiau jis tokios medžiagos neturėjo“, – sakė N. Meilutis.

Sausio 13-osios byloje A. Radkevičius buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą, taip pat pripažintas kaltu dėl draudžiamos karo atakos ir uždraustų karo priemonių naudojimo.

1991 metų sausio 11-ąją automatais, kulkosvaidžiais ginkluoti sovietų kariai, smūgiuodami kumščiais, baugino prie Spaudos rūmų aktyviai besipriešinančius civilius gyventojus. Tankais atvykusios papildomos sovietų karių pajėgos, tarp kurių buvo ir tanko mechanikas vairuotojas A. Radkevičius, išsirikiavo priešais Spaudos rūmus ir pradėjo pakartotinę Spaudos rūmų ataką, buvo šaudoma tuščiais šoviniais, apie 50 civilinių patyrė akustines ir kitokias traumas.

Ukrainos pilietis pernai buvo sulaikytas Graikijoje, tačiau šios šalies Aukščiausiasis Teismas vasario 9 dieną nusprendė neišduoti jo Lietuvai.

Gruodį A. Radkevičius savo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Jis turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes buvo teisiamas už akių.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Anksčiau Sovietų Sąjungos kariuomenėje tarnavęs A. Radkevičius šiuo metu Ukrainos pusėje kovoja su jo šalį užpuolusia Rusija, nuteistasis raštu anksčiau informavo teismą, kad pripažįstą savo kaltę, prašo Lietuvos apeliacinio teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę.

Jo advokatas Arvydas Verpečinskas mano, kad Apeliacinis teismas turėtų įskaityti Graikijoje nelaisvėje laukiant ekstradicijos praleistus keturis mėnesius ir konstatuoti, kad nuteistasis bausmę jau atliko.

Tuo metu Generalinė prokuratūra teigia, kad A. Radkevičiaus prašymai atmestini, pagrindo sušvelninti bausmę nėra, paskelbtas nuosprendis turi būti paliktas galioti be pakeitimų.

„Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, pagrįstai įvertintas jo vaidmuo“, – yra sakiusi prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė.

Per 1991 metų sausio įvykius A. Radkevičius buvo 23 metų amžiaus kariškis.

Šiuo metu 53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje buvo už akių nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Sausio 13-osios byloje jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą, taip pat pripažintas kaltu dėl draudžiamos karo atakos ir uždraustų karo priemonių naudojimo.

1991 metų sausio 11-ąją automatais, kulkosvaidžiais ginkluoti sovietų kariai, smūgiuodami kumščiais, baugino prie Spaudos rūmų aktyviai besipriešinančius civilius gyventojus. Tankais atvykusios papildomos sovietų karių pajėgos, tarp kurių buvo ir tanko mechanikas vairuotojas A. Radkevičius, išsirikiavo priešais Spaudos rūmus ir pradėjo pakartotinę Spaudos rūmų ataką, buvo šaudoma tuščiais šoviniais, apie 50 civilinių patyrė akustines ir kitokias traumas.

Ukrainos pilietis buvo sulaikytas Graikijoje, tačiau šios šalies Aukščiausiasis Teismas vasario 9 dieną nusprendė neišduoti jo Lietuvai.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Ar jam palieka galioti paskirtą bausmę, teismas skelbs beveik po mėnesio, lapkričio 15 dieną.

Anksčiau Sovietų Sąjungos kariuomenėje tarnavęs A. Radkevičius šiuo metu Ukrainos pusėje kovoja su invaziją tęsiančia Rusija, kariškis nurodė dėl šios priežasties negalintis atvykti į Vilniuje vyksiantį savo bylos procesą.

„Negaliu asmeniškai dalyvauti, aš tiesiogiai dalyvauju karo veiksmuose“, – posėdžio išvakarėse rašte teismui teigė A. Radkevičius, pridėjęs ir karinio dalinio, kuriame tarnauja, pažymą.

Negaliu asmeniškai dalyvauti, aš tiesiogiai dalyvauju karo veiksmuose.

Nuteistasis raštu anksčiau informavo teismą, kad pripažįstą savo kaltę, prašo Lietuvos apeliacinio teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę.

„Jis nenori vilkinti proceso, sutiko, kad teismo posėdžiai vyktų jam nedalyvaujant. Nors ir ne savo valia, jis dalyvavo karinėje operacijoje prie Spaudos rūmų, jis dabar supranta, kad Spaudos rūmų užėmimas baugino gyventojus, bet jo vaidmuo buvo antraeilis. Jis tik dabar suprato, kad dalyvavo veiksmuose prieš suverenią valstybę“, – per posėdį sakė A. Radkevičiaus advokatas Arvydas Verpečinskas.

Teisininkas priminė, kad jo ginamasis buvo sužeistas per kovas su Rusijos kariuomene Ukrainoje 2015-2016 metais, dėl sužeidimų tapo neįgalus.

„Jau 25 metai nėra Sovietų Sąjungos karys, teismas neištyrė visų lengvinančių aplinkybių, prašau apeliacinį skundą tenkinti pilnai“, – sakė advokatas.

Jis priminė, kad apklaustas Ukrainos prokurorų Sausio 13-osios byloje A. Radkevičius davė parodymus, pagal nuotraukas atpažino kitus kariškius ir taip padėjo tyrimui.

„Prašyčiau tai traktuoti kaip lengvinančią aplinkybę. Aišku, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, visas pasaulis remia Ukrainos kovą už laisvę, Ukraina yra draugiška Lietuvai valstybė, yra išimtinės aplinkybės, kurias teismui reikia vertinti“, – teigė A. Radkevičiaus gynėjas.

Jis taip pat tvirtino, kad sovietinėje Ukrainoje gimęs ir augęs A. Radkevičius negavo reikiamos informacijos apie Lietuvą, dabar jo asmenybė yra pasikeitusi, jis suprato klaidingą sovietų ideologiją, suprato, kad Rusija vykdo agresyvią politiką.

A. Verpečinskas mano, kad Apeliacinis teismas turėtų įskaityti Graikijoje nelaisvėje laukiant ekstradicijos praleistus keturis mėnesius ir konstatuoti, kad nuteistasis bausmę jau atliko.

Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija A. Radkevičiaus byloje atliko įrodymų tyrimą.

„Siauroje dalyje įrodymų tyrimas, kur asmenybės dokumentai pateikti, jie turi būti ištirti“, – sakė teisėjas Nerijus Meilutis.

Prokuratūra su skundu nesutinka

Tuo metu Generalinė prokuratūra teigia, kad A. Radkevičiaus prašymai atmestini, pagrindo sušvelninti bausmę nėra, paskelbtas nuosprendis turi būti paliktas galioti be pakeitimų.

„Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, pagrįstai įvertintas jo vaidmuo“, – per teismo posėdį sakė prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė.

Ji replikavo advokatui sakydama, kad iš pradžių, per apklausą Ukrainos prokuratūroje, A. Radkevičius kaltės nepripažino. Kaltintoja tik sutiko, kad nelaisvėje Graikijoje Ukrainos piliečio praleisti mėnesiai turi būti įskaityti į bausmės laiką.

Per 1991 metų sausio įvykius A. Radkevičius buvo 23 metų amžiaus kariškis.

Šiuo metu 53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje buvo už akių nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Sausio 13-osios byloje jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą, taip pat pripažintas kaltu dėl draudžiamos karo atakos ir uždraustų karo priemonių naudojimo.

1991 metų sausio 11-ąją automatais, kulkosvaidžiais ginkluoti sovietų kariai, smūgiuodami kumščiais, baugino prie Spaudos rūmų aktyviai besipriešinančius civilius gyventojus. Tankais atvykusios papildomos sovietų karių pajėgos, tarp kurių buvo ir tanko mechanikas vairuotojas A. Radkevičius, išsirikiavo priešais Spaudos rūmus ir pradėjo pakartotinę Spaudos rūmų ataką, buvo šaudoma tuščiais šoviniais, apie 50 civilinių patyrė akustines ir kitokias traumas.

Ukrainos pilietis buvo sulaikytas Graikijoje, tačiau šios šalies Aukščiausiasis Teismas vasario 9 dieną nusprendė neišduoti jo Lietuvai.

Gruodį A. Radkevičius savo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Jis turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes buvo teisiamas už akių.

Lietuvos apeliaciniame teismui anksčiau perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį pobūdį. Tokią išvadą vyras padarė dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžių, kad jo baudžiamasis persekiojimas yra „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Apeliacinis teismas antradienį renkasi į šeštą posėdį A. Radkevičiaus byloje. Iki tol posėdžiai nevyko, nes teisėjai nežinojo, ar ukrainietis tinkamai informuotas apie bylą, ar jo neatvykimo į teismo procesą Vilniuje priežastys yra pateisinamos ir kitos informacijos.

„Jis sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, nes jis yra fronte ir jam atvykti nėra jokios galimybės. Tikrai neatvažiuos, jis karinėse pajėgose, be to, pagal Ukrainos įstatymus, kol vyksta karo veiksmai, iš Ukrainos negali išvykti vyrai nuo 18 iki 60 metų“, –  BNS sakė nuteistojo advokatas Arvydas Verpečinskas.

Prieš tai rugsėjį vykusiame posėdį pranešta, A. Radkevičius prašo Apeliacinio teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę.

Jis sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, nes jis yra fronte ir jam atvykti nėra jokios galimybės.

„Jis dabar suvokia Sausio 13-osios svarbą, nes ir pats kovoja Ukrainoje pusėje, tada buvo jaunas ir jam tai dar nebuvos suvokiama“, – BNS sakė ukrainiečio advokatas.

Per 1991 metų sausio įvykius A. Radkevičius buvo 23 metų amžiaus kariškis.

Šiuo metu 53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje buvo už akių nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Jis buvo sulaikytas Graikijoje, tačiau šios šalies Aukščiausiasis Teismas vasario 9 dieną nusprendė neišduoti jo Lietuvai.

Gruodį A. Radkevičius savo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Jis turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių.

Lietuvos apeliaciniame teismui anksčiau perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį pobūdį. Tokią išvadą jis padarė dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžių, esą tai esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Tai antradienį paskelbė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, nagrinėjantis nuteistojo skundą.

Teisme taip pat paskelbta, kad gauta informacijos, kad anksčiau savo šalies teritorinėje gynyboje dalyvavęs A. Radkevičius dabar tarnauja reguliariose Ukrainos armijos pajėgose.

53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Tai jau penktas posėdis, kai teismas bandys atversti nuteistojo bylą, teismas iki tol vykusius posėdžius atidėdavo dėl kaltinamojo nedalyvavimo – Ukrainoje vykstant karui, anksčiau teismas neturėjo duomenų, ar nuteistasis tinkamai informuotas apie procesą Vilniuje.

Trijų teisėjų kolegija ir šįkart nusprendė bylos nagrinėjimą atidėti spalio 18 dienai.

Posėdis atidėtas dėl kelių priežasčių – negautas atsakymas iš Ukrainos teisingumo ministerijos į Lietuvos teisinės pagalbos prašymą, be to, teismo išvakarėse buvo gauti didelės apimties, daugiau nei 60 puslapių, dokumentai iš A. Radkevičiaus atstovų, prokurorė nespėjo su jais susipažinti ir pareikšti pozicijos. 

Teisėjas N. Meilutis per posėdį sakė, kad Apeliacinis teismas savo iniciatyva kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl teisinės pagalbos prašymo į Ukrainą, buvo siekiama išsiaiškinti, ar nuteistasis terminuotam laikui gali atvykti į Lietuvą, ar neatvykimo į teismo procesą Vilniuje priežastys yra pateisinamos.

Atsakymo iš Ukrainos nebuvo sulaukta, tačiau teismo išvakarėse buvo gautas pluoštas dokumentų iš A. Radkevičiaus atstovų.

Būtų reikalinga jo valia, šiuo metu nutraukti procesą, kai žinome jo padėtį, jis susipažino su nuosprendžiu, jis neginčija kvalifikacijos ir veiksmų.

„Tik gavus atsakymus iš Ukrainos teisingumo ministerijos bus galima svarstyti apie neatvykimo priežastis“, – sakė teisėjas.

Prieš tai birželį vykusiame posėdyje buvo pranešta, kad A. Radkevičius dėl jo šalyje vykstančių karo veiksmų negali atvykti į posėdį Vilniuje. Teismui buvo atsiųsti dokumentai, tarp jų – teritorinės gynybos savanorio pažymėjimas, apdovanojimo raštas.

Nuteistojo advokatas Arvydas Verpečinskas pabrėžė, jog kaltinamasis nesislapsto, tačiau dalyvauja karo veiksmuose ir dėl to dar kartą prašo posėdžius rengti nuotoliniu būdu. Apeliacinis teismas advokatui priminė, kad šis prašymas jau anksčiau buvo atmestas.

Valstybės kaltintoja Generalinis prokuratūros prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė sakė, kad reikalinga sužinoti A. Radkevičiaus poziciją ir prašė atidėti skundo nagrinėjimą.

„Būtų reikalinga jo valia, šiuo metu nutraukti procesą, kai žinome jo padėtį, jis susipažino su nuosprendžiu, jis neginčija kvalifikacijos ir veiksmų“, – teisme sakė prokurorė.

Ji pripažino, kad nuteistajam jau anksčiau teismas taikė bausmės švelninimą ir abejojo, kad ji gali būti sušvelninta dar kartą.

Graikijos Aukščiausiasis Teismas vasario 9 dieną nusprendė neišduoti čia sulaikyto A. Radkevičiaus Lietuvai, jis buvo paleistas.

Gruodį jis šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. A. Radkevičius turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes jo byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių.

Lietuvos apeliaciniame teismui perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį pobūdį. Tokią išvadą jis padarė dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžių, esą ši byla esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Teismas konstatavo, kad dabar Ukrainą nuo Rusijos ginantis vyras dėl svarbios priežasties negali dalyvauti baudžiamajame procese. Vis dėlto teisėjai atmetė nuteistojo prašymą surengti bylos posėdį nuotoliniu būdu.

„Jis pats privalo atvykti į Lietuvą, susipažinti su byla ir gyvai dalyvauti posėdyje“, – per posėdį sakė teisėjas Nerijus Meilutis.

Tai buvo ketvirtas nesėkmingas Lietuvos apeliacinio teismo bandymas surengti A. Radkevičiaus skundo nagrinėjimą Vilniuje, pirmąjį posėdį bandyta surengti sausį, paskui vasarį ir kovą.

A. Radkevičius teismu pranešė, kad dėl jo šalyje vykstančių karo veiksmų negali atvykti į posėdį Vilniuje. Teismui buvo atsiųsti dokumentai, tarp jų – teritorinės gynybos savanorio pažymėjimas, tai pat apdovanojimo raštas.

Jo advokatas Arvydas Verpečinskas pabrėžė, jog šis nesislapsto, tačiau dalyvauja karo veiksmuose ir dėl to prašo posėdžius rengti nuotoliniu būdu.

Vis dėlto teismas įspėjo, kad jam vengiant atvykti, A. Radkevičiaus skundas gali likti nenagrinėtas.

„(Kovoja – BNS) teritorinės gynybos, o ne reguliariosiose pajėgose, jeigu vengs ir neatvyks į posėdį, kolegija svarstys nutraukti procesą, pertrauka skelbiama iki kito posėdžio“, – kalbėjo teisėjas N. Meilutis.

Teisėjas sakė, kad teismas ėmėsi visų priemonių įteikti nuteistajam procesinius dokumentus, taip pat ir šaukimą ne tik į antradienio, bet ir kitus posėdžius. Šie dokumentai buvo įteikti birželio 18 dieną.

Kitas posėdis numatytas rugsėjo 6 dieną.

Graikijos Aukščiausiasis Teismas vasario 9 dieną nusprendė neišduoti čia sulaikyto A. Radkevičiaus Lietuvai, jis buvo paleistas.

53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Gruodį jis šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. A. Radkevičius turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes jo byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių.

Lietuvos apeliaciniame teismui perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį pobūdį. Tokią išvadą jis padarė dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžių, esą ši byla esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

A. Radkevičiaus gynėjas Lietuvoje Arvydas Verpečinskas BNS pirmadienį sakė praėjusią savaitę gavęs iš kolegų Ukrainos advokatų dvi pažymas, taip pat atsiųstos ir pareikštos padėkos kariškiui.

„Pažyma, kad dalyvauja teritorinėje gynyboje ir pažymėjimas, kad kariškis. Prašo atidėti posėdį, jis neatsisako dalyvauti, sutiktų ir nuotoliniu būdu, jis nesislapsto“, – teigė advokatas.

Antradienį Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija Vilniuje planuoja rinktis į A. Radkevičiaus baudžiamosios bylos posėdį Sausio 13-osios byloje.

„Rugsėjui bent reiktų bylos nagrinėjimą atidėti, gal kažkas išsispręs“, – sakė A. Verpečinskas.

Prieš tai A. Radkevičiaus bylą teismas ketino nagrinėti kovą, bet dėl karo nagrinėjimas buvo atidėtas birželiui, teismui neturėjus duomenų, ar jis tinkamai informuotas apie procesą.

Tuomet paskirtos trys preliminarios datos – birželio 28 dieną, rugsėjo 6 ir spalio 18 dienomis.

Graikijos Aukščiausiasis Teismas vasario 9 dieną nusprendė neišduoti čia sulaikyto A. Radkevičiaus Lietuvai, jis buvo paleistas.

53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Gruodį jis šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. A. Radkevičius turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes jo byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių.

Lietuvos apeliaciniame teismui perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį pobūdį. Tokią išvadą jis padarė dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžių, esą ši byla esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.