-
Lietuva atsikirto Rusijai dėl partizanų vado Vanago laidotuvių 40
Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius iškviestajam ambasadoriui išreiškė griežtą protestą dėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos viešai paskelbto ir tikrovės neatitinkančio pareiškimo apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą jo laidotuvių išvakarėse.
Susitikime Rusijos pusė paraginta susilaikyti nuo nepagrįstų teiginių viešinimo ir bandymų perrašinėti istoriją, remiantis okupacinės sovietinės valdžios represinių struktūrų sufabrikuotais kaltinimais.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vertinimu, tokie Rusijos pusės pareiškimai yra ne kas kita, kaip eilinis bandymas diskredituoti Lietuvos partizanų pasipriešinimo judėjimą bei paneigti sovietinės okupacijos faktą apskritai.
Lietuva didžiuojasi tūkstančiais moterų ir vyrų, dalyvavusių antisovietiniame partizanų judėjime, ir reiškia aukščiausią pagarbą Adolfui Ramanauskui-Vanagui, šio judėjimo vadui ir simboliui.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė spaudai Marija Zacharova piktinosi mūsų šalies partizanams skiriamu dėmesiu ir jau ne pirmą kartą kaltino juos esant „susitepus rankas krauju“.
Tokią prieš Lietuvos rezistencijos retoriką Kremlius taiko jau ne pirmą kartą. Rusijos URM atstovė kartojo jau anksčiau paneigtą informaciją, esą A. Ramanauskas-Vanagas prisidėjo prie civilių gyventojų žudynių, piktinosi, kad partizanų vadas bus laidojamas greta tūkstančių sovietų karių, o 2018-ieji buvo paskelbti A. Ramanausko-Vanago metais.
-
Lietuva išsiunčia tris Rusijos diplomatus 23
Lino Linkevičiaus teigimu, nepageidaujamais paskelbtų asmenų veikla nesuderinama su diplomato statusu. Tokia formuluotė reiškia, kad Lietuva juos laiko Rusijos žvalgybos pareigūnais, dirbančiais po diplomatine priedanga.
„Ambasadoriui įteikėme notą, kad trys Rusijos ambasados darbuotojai skelbiami nepageidaujamais asmenimis dėl veiklos, kuri nesuderinama su diplomato statusu“, – BNS sakė Linas Linkevičius.
Jo teigimu, išsiunčiami asmenys turės iš Lietuvos išvykti per savaitę.
Valstybės saugumo departamento teigimu, šiuo metu su Rusijos žvalgybos tarnybomis susiję asmenys sudaro trečdalį Rusijos diplomatinio personalo Lietuvoje.
Diplomatų teigimu, solidarizuodamosi su britais 15 ES šalių ketina išsiųsti iš viso 30 Rusijos diplomatų.
Ambasadoriui įteikėme notą, kad trys Rusijos ambasados darbuotojai skelbiami nepageidaujamais asmenimis dėl veiklos, kuri nesuderinama su diplomato statusu.
Plečia „juodąjį sąrašą“
Vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamento vadovai pirmadienį pasirašė įsakymus, kuriais į Lietuvą uždrausta atvykti dar 44 Rusijos piliečiams.
Eimutis Misiūnas parašu išplėtė Magnickio sąrašą 21 asmeniu, nuo šiol jame bus 70 pavardžių. Dar 23 asmenys nuo pirmadienio negalės atvykti į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, BNS patvirtino Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
„Įsakymas pasirašytas, papildomai įtrauktos 21 asmens pavardės, sąrašas įgavo teisinę galią“, – BNS sakė E. Misiūnas.
Anot jo, vadovaujantis Užsienio reikalų ministerijos rekomendacija ir teisės aktų numatyta galimybe, papildomai į „juodąjį sąrašą“ įtraukiami asmenys nebus skelbiami viešai.
„Mes pritariame rekomendacijai, nes manome, kad tai susiję su nacionaliniu, vidaus saugumu“, – tikino jis.
Lietuva 49 asmenų vadinamąjį Magnitskio sąrašą paskelbė sausio mėnesį. Į jį įtraukti Rusijos piliečiai, jiems į Lietuvą atvykti uždrausta dėl žmogaus teisių pažeidimų ir pinigų plovimo. Šių asmenų pavardės viešos, tuo metu naujai įtraukti asmenys nebus viešinami.
Rusija žada atsaką
Reaguodama į Lietuvos žingsnius, Rusija ketina išsiųsti kelis Lietuvos diplomatus, pranešė ambasadorius.
„Veiksime abipusiu principu ir padarysime tą patį, ką padarė Lietuvos pusė“, – žurnalistams pirmadienį sakė ambasadorius Aleksandras Udalcovas.
„Mus įtraukė į tokią istoriją, kad mes negalime rodytis kvailiais. Reikia veikti taip, kaip veikė visi kiti“, – pridūrė jis.
Veiksime abipusiu principu ir padarysime tą patį, ką padarė Lietuvos pusė.
Ambasadorius teigė, kad Lietuvos sprendimas išsiųsti tris rusų diplomatus yra „visiškai nepagrįstas, visiškai neapgalvotas“ ir nepagrįstas įrodymais, kad jie iš tikrųjų dirbo žvalgyboje.
„Aš paklausiau, ar Lietuvos pusė turi įrodymų, kad šitie asmenys užsiėmė su diplomatinėmis pareigomis nesuderinama veikla, atsakymo negavau. Žodžiu, jokių įrodymų aš nepamačiau ir neišgirdau. Buvo pasakyta, kad Užsienio reikalų ministerija pasitiki savo institucijomis“, – sakė A. Udalcovas.
Ambasadorius nedetalizavo, kiek Lietuvos diplomatų bus išsiųsta iš Rusijos ir kada tai gali nutikti.
Jis sakė, kad iš Lietuvos bus išsiųsti išsiųsti du aukšto rango diplomatai ir gynybos atašė.
A. Udalcovas tikino Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje paklausęs, ar įrodymų dėl Rusijos atsakomybės turi Vilnius.
„Vėl negavau tokio atsakymo, kadangi tokių įrodymų apskritai nėra. Akivaizdu, kad jų neturi ir Lietuvos pusė“, – sakė ambasadorius.
Pasisakė apie žvalgybos ataskaitą
Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas sako, kad Lietuvos žvalgybos ataskaitos yra bandymas pateisinti antirusišką politiką.
„Tai ataskaita, kuri turi parodyti, kodėl Lietuva taip nuosekliai, neapgalvotai vykdo tokią griežtą antirusišką politiką“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė diplomatas.
Taip jis reagavo į pirmadienį paviešintą Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Dokumente rašoma, kad pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla dėl agresyvių Rusijos intencijų ir veiksmų.
A. Udalcovas teigė, kad tokiomis ataskaitomis siekiama bauginti žmones ir pateisinti prašymus dėl didesnio NATO buvimo Baltijos jūros regione.
„Jų vienas iš pagrindinių uždavinių yra gąsdinti gyvenančius čia žmones, rusakalbius, kad žiūrėkite, nevertinsite dalykų taip, kaip mes, turėsite už tai atsakyti“, – kalbėjo ambasadorius.
Jis taip pat piktinosi, kad žvalgyba persekioja Rusijos tėvynainius Lietuvoje.
Diplomatas tvirtino, kad šie žmonės paskui privalo aiškintis Valstybės saugumo departamentui, ką veikdavo susitikimuose Rusijos ambasadoje ir kokias tariamas užduotis gaudavo.
„Žodžiu, visa tai liūdina“, – sakė A. Udalcovas.
Lietuvos žvalgyba šių metų grėsmių vertinime perspėjo, kad Rusija bandys daryti įtaką 2019 metų prezidento rinkimams, taip pat įspėjo dėl galimų programišių atakų.
Žvalgyba taip pat paskelbė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje.
Rašoma, kad Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose.
Vis dėlto šių metų dokumente mažiau dėmesio skiriama tautinėms mažumoms, nebeužsimenama apie kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendradarbiavimą su Rusijos ambasada.
-
Ministrė Rusijos ambasadoriaus prašė pagalbos dėl K. Donelaičio muziejaus 1
Kaip pranešė ministerija, viena iš aptartų temų – Lietuvos tremtinių masinių kapų Rusijoje ir Antrojo pasaulinio karo karių laidojimo vietų Lietuvoje sutvarkymas.
„Kultūros ministrė atkreipė dėmesį, kad šią veiklą reglamentuoja teisės aktai. Kapų tvarkymas yra išskirtinė savivaldybių teisė, todėl šiuo klausimu reikia ieškoti geranoriško sutarimo su savivalda“, – teigiama pranešime.
Pasak pranešimo, ambasadorių priėmusi ministrė taip pat kalbėjosi su juo apie Kristijono Donelaičio muziejaus Karaliaučiuje tvarkymą, aptarė galimybes grąžinti archyvus ir kultūros vertybes.
Ministrė taip pat paprašė ambasadoriaus tarpininkauti tvarkant Donelaičio muziejų Karaliaučiuje, „kad tam daugiau dėmesio skirtų Kaliningrado srities administracija bei Kaliningrado srities istorijos ir meno muziejus“ kurio filialas ir yra lietuvių literatūros klasiko muziejus.
„Esame pasirengę skirti lėšų muziejui sutvarkyti, tik reikia, kad aktyviau įsitrauktų srities administracija ir muziejus“, – cituojama L. Ruokytė – Jonsson.
Anot pranešimo, kultūros ministrė pažymėjo, kad Lietuvos kultūros institucijos, menininkai palaiko gana glaudžius santykius su partneriais Rusijoje, jie plėtojami tarp atskirų Lietuvos ir Rusijos muziejų, teatrų, koncertinių organizacijų. Lietuvos kino centras iš Rusijos Federacijos valstybinio kino fondo „Gosfilmfond“ jau yra įsigijęs 37 lietuviško kino paveldo kopijas.
„Taip pat buvo pasikeista nuomonėmis apie šiuo metu rengiamas tarpvalstybines sutartis dėl bendradarbiavimo kultūros srityje ir dėl karo bei represijų aukų kapų tvarkymo. Ministrės L. Ruokytės-Jonsson teigimu, Lietuvai rūpi, jog sutarčių dokumentuose atsispindėtų tokie svarbūs dalykai, kaip archyvų ir kultūros vertybių grąžinimas“, – teigia ministerija.
Kultūros paveldo departamentas praėjusią savaitę skyrė 1,5 tūkst. eurų baudą sovietų karius Vilniaus Antakalnio kapinėse perlaidojusiai organizacijai „Užmiršti kareiviai“ – pasak departamento, tai padaryta nesilaikant galiojančių nuostatų suderinti veiksmus su Lietuvos Kultūros, Užsienio reikalų ministerijomis. Vilniaus savivaldybės atstovai teigia, kad perlaidojimui savivaldybė leidimą yra davusi, bet antkapis, ant kurio – ir penkiakampė žvaigždė, nebuvo suderintas su miesto administracija. Organizacijos atstovai tikina, kad karių palaikai aptikti prieš kelerius metus, todėl perlaidoti vadovaujantis ankstesniais teisės aktais.
Per pusę amžiaus trukusią sovietų okupaciją į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.
