Diplomatai iš 27 Bendrijos valstybių per derybas Briuselyje aptars virtinę klausimų, pradedant Europos santykiais su naujuoju JAV prezidentu ir baigiant pastangomis išgelbėti tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos.    

Tačiau garsiausio Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritiko A. Navalno areštas ir tūkstančių protestuotojų sulaikymas bus viena sudėtingiausių derybų temų.  

„Manau, ES turi pasiųsti labai aiškią ir tvirtą žinią, kad tai nepriimtina“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, atvykęs į susitikimą. 

Europos diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad nepaisant kai kurių sostinių raginimo užimti griežtą poziciją, pirmadienį ministrai tikriausiai nesutars dėl sankcijų Kremliui. 

Briuselis tikriausiai nesiims veiksmų iki vasario pradžioje numatyto A. Navalno teismo, kad pamatytų, ar Kremlius ilgam pasiųs jį už grotų.  

Kovos su korupcija aktyvistui gresia pusketvirtų metų nelaisvės už tai, kad pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas, kai gydėsi Vokietijoje po praėjusią vasarą įvykdyto jo apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

A. Navalnas buvo areštuotas sausio 17 dieną Maskvos Šeremetjevo oro uoste, nepraėjus nė valandai po to, kai sugrįžo į Rusiją iš Vokietijos.

Šeštadienį per jo šalininkų protestus policija vaikė demonstrantus guminėmis lazdomis ir daugiau kaip 3 500 jų sulaikė.

Kol kas dėl sankcijų tikriausiai nebus sutarta, tačiau ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) bus primygtinai raginamas atsisakyti ateinantį mėnesį numatytos kelionės į Maskvą.   

J. Borrellis areštus pavadino „neproporcingu jėgos panaudojimu“ ir tviteryje parašė, kad pirmadienio susitikime bus aptarti „tolesni ES žingsniai“. 

Briuselis jau yra paskelbęs sankcijų Rusijai už Krymo aneksiją ir Ukrainos konflikto kurstymą.

Pernai spalį Bendrija dėl pasikėsinimo į A. Navalną įšaldė šešių Rusijos aukšto rango pareigūnų turtą ir uždraudė jiems atvykti į ES. 

Mano straipsnių skaitytojams nebūtina priminti A. Navalno drąsos, režimo banditiškų veiksmų arba jam iškeltų kaltinimų farso. Jo tikrasis nusikaltimas – nesiduoti būti nužudomam. Tai yra ženklas, rodantis, kokia Rusijos propaganda yra pajėgi iškraipyti tiesą ir kaip yra atbukę mūsų pačių moraliniai jausmai, kad elgesys su A. Navalnu atrodo esąs tarsi eilinis skandalas. Vos išvengęs mirtino apnuodijimo jis pasirinko savo noru grįžti į tėvynę ir būti vėl sučiuptas režimo, jau pademonstravusio įžūlų nusiteikimą nutildyti jį bet kokiomis priemonėmis.

Rusai iš įvairių visuomenės sluoksnių daro savas išvadas: Vakarai kalba apie demokratiją, bet pelnas – svarbesnis.

Žodžiai yra pigūs, jų niekada nepristinga. Jau matėme, kaip politiniai lyderiai reiškia susirūpinimą, įtūžį arba kitas emocijas, kai pagrindinis Vladimiro Putino kritikas sekmadienį vakare buvo areštuotas Šeremetjevo oro uoste. Tačiau Rusijos režimas yra įpratęs prie kritikos. Jis taip pat pratęs prie Vakarų godumo ir veidmainystės. Pikti žodžiai skrieja viena kryptimi, o iš kitos pusės srūva nafta, dujos, nešvarūs pinigai ir skraido privatūs reaktyviniai lėktuvai. Rusai iš įvairių visuomenės sluoksnių daro savas išvadas: Vakarai kalba apie demokratiją, bet pelnas – svarbesnis.

Kad A. Navalnas liktų gyvas, tai turi pasikeisti. Visų pirma visi, susiję su jo ankstesniu persekiojimu, dabartiniu areštu ir būsimu teismu turi sužinoti, kad jie ir jų pinigai Vakaruose nebebus pageidaujami. Jokių vizų, apsipirkimo kelionių, atostogų, jokių bankų sąskaitų, investicijų. Taikykit tokias pačias sąlygas sutuoktiniams, vaikams, tėvams, broliams ir seserims (su galimybe apeliuoti, kad viskas būtų daroma sąžiningai).

Be to, Vakarų vyriausybės turėtų įpareigoti savo policiją, žvalgybos agentūras ir finansų priežiūros institucijas išanalizuoti kiekvieną sekundę šimtuose vaizdo įrašų, kuriuos A. Navalnas ir jo bendražygiai yra paskelbę savuoju „YouTube“ kanalu. Šie dokumentiniai filmai atskleidžia – su aitriomis detalėmis – kaip Kremliaus šutvė apiplėšinėja Rusiją. Dešimtys ar net šimtai milijardų dolerių, eurų ir svarų nutekėjo į nekilnojamojo turto ir finansų rinkas arba kitus prieglobsčius Vakaruose. Tai turi liautis. Atsekite, kur nusėdo šie pinigai, įšaldykit sąskaitas, konfiskuokit turtą. Reikalaukit pateikti duomenų, kas yra tikrieji naudos gavėjai, ir įrodymų, kad pinigai buvo sąžiningai įgyti.

Tačiau taip pat imkitės veiksmų prieš tarpininkus. Kiekvienam nešvariam sandoriui reikia juos organizuojančių žmonių: bankininkų – pinigams tvarkyti, apskaitininkų – buhalterijai klastoti, teisininkų – kad viskas atrodytų nepriekaištingai. Reikia, kad šiuos bendrininkus irgi pradėtų pilti šaltas prakaitas. Galbūt jie turėtų netekti darbo. Galbūt jų darbdaviai turėtų sumokėti žlugdančias baudas. Galbūt tokie žmonės turėtų atsidurti kalėjime. Mažų mažiausia kaina turėtų būti gėda visuomenės akivaizdoje.

A. Navalno kovos su korupcija fondas atlieka nepaprastą darbą, turėdamas ribotus išteklius.

Ir turėtume kastis giliau. A. Navalno kovos su korupcija fondas atlieka nepaprastą darbą, turėdamas ribotus išteklius. Pagalvokit, kiek dar būtų galima išsiaiškinti, jeigu pastangos būtų išties gerai finansuojamos. Taip pat pagalvokit, kiek dar daugiau atskleidžiantys galėtų būti rezultatai, jeigu tiriantys žurnalistai nebūtų bauginami perspektyvos įsitraukti į nepakeliamai brangų bylinėjimąsi. Pasiūlyti tarptautinį viešojo intereso draudimą nuo apmaudžių bylų dėl šmeižto, pažeisto privatumo ar duomenų apsaugos reikštų paremti tiesos kalbėtojus nuo priekabiautojų. Galėtume siūlyti stipendijas, premijas ir atlyginimus norintiems ir įstengiantiems tirti Rusijos (ir Kinijos) korupcinius čiuptuvus mūsų politinėje sistemoje.

Kai ką nuveikti gali net ir vietos valdžia. Rusijos ambasados ir konsulatai Vakaruose turi adresus. Pakeiskime juos, kad šios įstaigos atsidurtų „Navalno gatvėje“.

Įsivaizduokit, kad Navalnas nemirs kalėjime. Įsivaizduokit, kad jis atgauna laisvę ir dabar – asmeniškai – kalbasi su jumis. Jis klausia: „Ką darėte, kai aš buvau suimtas?“

Ką atsakysite?

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, susirūpinimas dėl to ES šalių sostinėse yra skirtingas.

„Tikslas yra kitą savaitę, pirmadienį, per vykstančią Užsienio reikalų ministrų tarybą iškelti konkrečiai klausimą dėl galimų taikytinų sankcijų, kurias galėtų ES įvesti dėl sulaikymo“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis.

„Aišku, kad reikia stebėti situaciją. Tai, ką mes matome šiandien, nereiškia, kad rytoj bus taip pat. Reikia būti pasirengus reaguoti į bet kurią pusę“, – pridūrė jis.

G. Landsbergio teigimu, ES turi būti pasirengusi griežtai reaguoti į toliau vykstantį Kremliaus režimo susidorojimą su pagrindiniu savo kritiku.

„Vakar pavyko susisiekti su nemažai sostinių ir pakalbėti. Gal tas susirūpinimo lygis ir skirtingas. Mes esame Rusijos realistai, gyvenantys pasienyje, bet yra daug tokio, sakyčiau, rusiško optimizmo ar sakyčiau link optimizmo: gal Rusija susipras ir pradės kalbėtis“, – tvirtino užsienio reikalų ministras.

„Dabar gali būti, kad kai kurios ES sostinės atsibus iš tokio optimizmo ir grįš prie realizmo“, – sakė jis.

Anot G. Landsbergio, sankcijos pirmiausia galėtų būti taikomos Rusijos pareigūnams, susijusiems su A. Navalno sulaikymu, teismu.

Sekmadienį, iškart po Rusijos opozicijos veikėjo sulaikymo oro uoste, Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai paskelbė bendrą pareiškimą ir paragino ES „svarstyti ribojamųjų priemonių įvedimą“.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pabrėžė, kad Rusijos sprendimas sulaikyti A. Navalną prasilenkia su civilizuotos teisinės valstybės ir Europos Tarybos įtvirtintais žmogaus teisių principais.

A. Navalno areštą pasmerkė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei premjerė Ingrida Šimonytė.

Rusijos kalėjimų tarnyba pranešė, kad A. Navalnas Maskvos Šeremetjevo oro uoste sulaikytas, nes pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas.

A. Navalnas Vokietijoje kelis mėnesius gydytas po mėginimo jį nunuodyti. A. Navalnas sako, kas jį bandė nunuodyti FSB pareigūnai Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu.