Vyrą pribloškė žinia, kad sirgdamas COVID-19 mirė jau antras jo kaimynas. Antrasis – šįryt. „Name per savaitę – dvi mirtys. Pasitvirtino korona“, – kalbėjo A. Bakas.

Abu velioniai, kaip jis pasakojo, gyveno toje pačioje  penkiaaukščio, esančio Savanorių prospekte, laiptinėje, kurioje gyvena ir jis pats.

Toje laiptinėje koronavirusu šiuo metu gyvena užsikrėtę dar trys žmonės iš dviejų butų. Vyro žiniomis, skaičiuojant nuo pirmosios bangos iš viso septyni laiptinės gyventojai yra sulaukę  COVID-19 diagnozės.

Algimantas Bakas/Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Šiandien bus dezinfekuojama laiptinė, tačiau tai nemalšina kauniečio nerimo.

Pasak jo, trūksta žmonių sąmoningumo. „Noriu atkreipti dėmesį. Raginu, kad vyresni žmonės, jeigu apie save negalvoja, tai nors apie jaunesnę kartą pagalvotų. Aš irgi jau prie vyresnių kartos, bet saugojuosi. Nevaikštau niekur, nebent, jei tik labai reikia“, – teigė A. Bakas. 

Pasitikslinome, ką jis turi omenyje ragindamas pagalvoti apie jaunesnę kartą. „Taip, kad jų neužkrėstų. Va dabar važiuoju troleibusu. Žiūriu jame ta vyresnioji karta važiuoja su kaukėm, bet atidengtom nosim. Kai važiavau į priekį – buvo tas pats“, – atkreipęs dėmesį, kad nemažai vyresnių žmonių neteisingai dėvi kaukes, pasakojo pašnekovas.

Mirę kaimynai buvo A. Bako geri draugai. „Staigiai mirus draugui, su kuriuo jis artimai bendravo, kaimynai ir aš jam esame sakę, kad nevaikščiotų, nes ir pats gali būti užsikrėtęs. Jis neklausė. O po to staigiai suklupo. Aišku, jam 82 metai, bet anksčiau jautėsi gerai, tvarkydavo kiemą, buvo aktyvus. Šiandien sužinojau, kad mirė“, – susijaudinęs pasakojo A. Bakas, su kaimynu per atstumą bendravęs dar vakar.

Žiūriu jame ta vyresnioji karta važiuoja su kaukėm, bet atidengtom nosim.

Kaunietis atnešė ir per duris jam padavė maisto. Kaimynas A. Bakui vėliau sakė, kad buvo nelabai skanu, nors iš tiesų pagaminta buvo skaniai. Kaunietis mano, kad kaimynas jau nebejautė skonio, kvapo, o tai yra COVID-19 simptomai.   

Užvakar jis šiam kaimynui kvietė greitąją medicinos pagalbą, nes pastebėjo, kad ėmė prastai jaustis, pakilo temperatūra. „Jis aiškino, kad tiesiog peršalo prie mašinos. Bet mačiau, kad gali būti kažkas rimčiau, todėl kviečiau greitąją medicinos pagalbą“, – aiškino A. Bakas. 

Šio daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas patvirtino, kad vienoje laiptinėje užfiksuotos dvi mirtys sirgusiųjų COVID-19, jie bendravo tarpusavyje. Kiek namo gyventojų serga, jis neįvardijo: tikslų skaičių sunku pasakyti, ne visi pasisako.

„Buvo planuota, kad skulptūra kauniečių itin mylimai Bitei atsiras gegužės pabaigoje. Tačiau procesas užtruko. Šiandien keliavau į Žaliakalnio turgavietę ir pamačiau, kad šalia jos montuojamas meninis akcentas šuniui“, – susisiekęs su portalu kauno.diena.lt pasakojo Žaliakalnyje gyvenantis Romualdas.

Apsilankiau rekonstruotoje Zanavykų gatvėje, kurioje stovės skulptūra senbernarei. Turgaus prieigose jau buvo pradėti skulptūros montavimo darbai, tačiau ji dar uždengta polietilenu. Sutikau Bitės šeimininką, iškilusios skulptūros iniciatorių Algimantą Baką ir darbo autorių skulptorių Luką Šiupšinską. 

„Kryžiaus kelius nuėjome, kol pasiekėme tikslą. Valdininkai nelabai norėjo to projekto, padėjo žmonių daromas spaudimas. Pasaulyje tai bus trečias paminklas senbernarui ir pirmas – kalytei. Nuo Bitės kapo į  šią vietą atvežėme ir žemių“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo A.Bakas.

„Šiandien iki darbo dienos pabaigos baigsime montuoti, įdėsime trinkeles. Šeštadienio rytą skulptūra bus pateikta žmonių dėmesiui“, – portalui aiškino L.Šiupšinskas.

„Ar nepavogs to šuns“, – svarstė pro šalį ėjęs vyras.

„Kas jį vogs“, – vyrui paprieštaravo stabtelėjusi moteris.

Lėšas – 26 tūkst. 500 eurų –  A.Bako idėjai „Senbernarės Bitės skulptūra“ skyrė Kauno miesto savivaldybė.

Šeštadienio rytą skulptūra bus pateikta žmonių dėmesiui.

L.Šiupšinskas teigė, kad „popierizmas“ ir kūrybinis procesas prasidėjo 2018 metų vasario mėnesį, o pati skulptūros gamyba truko pusmetį.

Senbernarė Bitė išgyveno 12 metų – nuo 2004 m. gegužės 31 d. Iki 2016 m. gegužės 31 d. Kauniečių mylimas šuo nugaišo nuo širdies ligos.

Buvo planuota, kad skulptūra atsiras gegužės 31 d. Vis dėlto tai įvyko truputį vėliau.

Projekte buvo numatyta Bitės skulptūrą statyti Laisvės alėjoje, netoli Kauno valstybinio lėlių teatro, todėl Bitės šeimininkas nenudžiugo sužinojęs, kad senbernarų veislės keturkojės skulptūra atsidurs Žaliakalnio turgaus prieigose. Jis pageidavo, kad skulptūra senbernarei atsirastų ne šalia Žaliakalnio turgavietės, o kultūra dvelkiančioje aplinkoje – prie Kauno valstybinio lėlių teatro. To norėjo ir nemažai kauniečių.

Miestiečiai ir Kauno svečiai Bitę prisimena kaip puikiai dresuotą šunį, vaikščiojantį po gatves su krepšeliu dantyse. Bitė pragyveno be pavadėlio, ji buvo labai paklusni ir sumani, lengvai bendraujanti. Senbernarė yra išgelbėjusi kelis vaikus, nemažai kačių.

„Bitė išgelbėjo net 14 kačių“, – patikslino A. Bakas. Senbernarė, pamačiusi išmestus kačiukus, įsikąsdavo juos į dantis ir parnešdavo namo.

„Dėl Bitės pasikeitė gyvūnų laikymo taisyklės – jos tapo palankesnės“, – priminė jos šeimininkas.   

L. Šiupšinskas teigė, kad skulptūrai pasirinko Zanavykų gatvę, nes  Bitė su šeimininku gyveno Žaliakalnyje ir buvo nuolat matoma Žaliakalnio gatvėse, taip pat ir prie šio turgaus, bėganti su krepšeliu, pilnu pirkinių.

Nori, kad skulptūra džiaugtųsi vaikai

Planuojama, kad gegužės pabaigoje bus pristatytas dar vienas Kauno akcentas – Algimanto Bako idėja „Senbernarės Bitės skulptūra“. Ši idėja konkursui buvo pateikta, kai į amžinąsias medžioklės pievas iškeliavo kauniečiams ir miesto svečiams puikiai žinoma senbernarė Bitė, kurią daugelį metų galėjome pamatyti ramiai vaikštinėjančią Kauno gatvėmis su krepšeliu dantyse.

Projekte buvo numatyta Bitės skulptūrą statyti Laisvės alėjoje, netoli Kauno valstybinio lėlių teatro, tačiau tiek Bitės šeimininką, tiek gyvūno mylėtojus nustebino žinia, jog senbernarų veislės keturkojės skulptūra atsidurs Žaliakalnio turgaus prieigose.

„Turgus yra ne ta vieta, kur turėtų stovėti Bitės skulptūra. Ją reikėtų statyti kultūra dvelkiančioje vietoje, ten kur yra kavinukių, o ne kur benamiai su „bambaliais“ lankosi. Nors Žaliakalnio turgus dabar ir sutvarkytas, visgi vertėtų skulptūrą statyti ten, kur dažnai ateina vaikai. Žmonės neatleis, nesupras, jei ši skulptūra bus sumontuota užkampyje“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo senbernarės Bitės šeimininkas A. Bakas.

Bitė ir jos šeimininkas/Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Švelniausiais žodžiais apie nugaišusią augintinę kalbantis vyras pasakojo, kad ir teatro direktorius itin palaikė šią idėją, jai pritarė ir skulptorius. „Iš neagresyvios bei nepriklausomo būdo Bitės žmonės gali pasimokyti ir elgesio su vaikais. Esu įsitikinęs, kad dėl Bitės pasikeitė gyvūnų laikymo taisyklės – jos tapo palankesnės. Beje, Bitė buvo pripažinta ir konkursuose, – dėstė vyras, prisipažinęs nelabai žinantis, kodėl skulptūros vietą nuspręsta pakeisti. – Gal šalia Lėlių teatro yra visko per daug, o gal sutrukdė tai, kad netoli tos vietos buvo atrastas XVI a. lobis.“

A. Bakas džiaugiasi, kad žmonės dėl Bitės skulptūros taip aktyviai reaguoja, nes jis vienas negalįs „pasišakoti“. Pašnekovas įsitikinęs, kad jis gali pareikšti pageidavimą, tačiau viską sprendžia valdžia ir specialistai.

Bitė negali būti turgaus šunimi

Viešo laiško autorė Irena Švarplienė teigia, kad skulptūros vietos pakeitimas yra nelabai korektiškas poelgis. „Susidaro įspūdis, kad Bitės skulptūra statoma turgaus prieigose, kad ji pritrauktų daugiau pirkėjų. Tačiau ne tokia skulptūros idėja buvo“, – portalui pasakojo moteris. Ji prisimena, kad žmonės, sutikę Bitę gatvėje, mielai ją kalbindavo, glostydavo, fotografuodavosi.

„Bitė buvo mylima ne už tai, kad į turgų vaikščiojo. Ji buvo tarsi mūsų visų šuo. Kauno Bitę žinojo beveik visoje Lietuvoje, feisbuko paskyroje patalpinta šimtai nuotraukų, kur įvairiose gyvenimo situacijoje su Bite yra įsiamžinę kauniečiai, – I. Švarplienė nepamiršo ir to, kad senbernarė globodavo naminius gyvūnus, išgelbėjo skęstančius vaikus, apgynė nuo smurtaujančių asmenų. – Skulptūros idėja buvo paremta tuo, kad senbernarė Bitė ir toliau džiugintų kauniečius ir miesto svečius, kad ja galėtų džiaugtis vaikai, fotografuotis su ja, glostyti – kaip jai esant gyvai. Bitė galėtų tapti ne tik socialiniu, bet ir edukaciniu Kauno akcentu, turinčiu savo istoriją ir mokinančiu gerbti ir mylėti gyvūnus.“

Anot moters, senbernarė Bitė buvo tas tiltas, kuris jungia gyvūnus su žmonėmis, tolerancijos ir pakantumo kitiems pavyzdys, kantriai demonstruojantis taip sunkiai išmokstamas pamokas ne „pagal raidę“, bet iš kasdienio gyvenimo.

Bitė buvo mylima ne už tai, kad į turgų vaikščiojo.

„Šis Kauno akcentas buvo gausiai palaikomas kauniečių ir dideliam mūsų džiaugsmui gavo finansavimą. Projektas jau baigiamas įgyvendinti (didelis ačiū skulptoriui Lukui Šiupšinskui, atliekančiam šį neįkainojamą darbą), tačiau numatyta vieta skulptūros pastatymui stipriai nuvylė Bitės gerbėjus. Zanavykų turgus! Smagi Bitė su krepšeliu dantyse, iš kurio kyšo batonas... ir visa didžioji mūsų idėja, tiltas tarp gyvūno ir žmogaus, griūna... Bitė taps turgaus simboliu, kitaip tariant turginiu (sarginiu) šunimi?, – stebisi I. Švarplienė.– Ne tokios Bitės skulptūros mes tikėjomės, ne turgaus šuns, o tos Bitės, kurios mums trūksta labiausiai – tarp žmonių, tarp vaikų, mielo, draugiško šuns, džiuginančio kiekvieno miestiečio ir miesto svečio širdį.“

Keturkojų mylėtoja ragina susimąstyti ir parodyti, kad žmonėms rūpi ne tik jie patys, bet ir gyvūnai, o toleruoti pasibaisėtinos benamių ir kankinamų gyvūnų padėties nebegalima.

„Bitė tiesiog negali būti turgaus šunimi, skulptūra turėtų būti arti žmonių, šeimų, miesto svečių, kaip tai yra daugelyje pasaulio miestų (įskaitant Vilniuje tris skalikus Gedimino pilies papėdėje, Barboros Radvilaitės g.), kuriuose skulptūromis pagerbiami žmonių pagarbą užsitarnavę šunys. Senbernarė Bitė verta tos pagarbos ir atminimo! Įamžinkime Bitės unikalumą ir parodykime, kad ne tik „pirk-parduok“ Kaunui rūpi, bet ir vertybės, kurių nenupirksi!“, – į atsakingus už šį projektą asmenis kreipiasi I. Švarplienė.

Kaip rašoma viešame laiške, skulptūrai puikiai tiktų ir Ąžuolyno prieigos ar atkuriami Kauno parkai, Santakos slėnis. 

Skulptorius turėtų apmokėti projekto keitimą

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas portalui teigė, kad skulptūra Žaliakalnio turgaus prieigose atsiras darbo autoriaus sprendimu. „Skulptorius pasiūlė Zanavykų turgaus prieigas, kadangi šioje vietoje Bitė būdavo dažnai matoma“, – sakė savivaldybės atstovas.

Paklaustas, ar statyti šią skulptūrą turguje yra galutinis sprendimas, S. Rimas teigė, kad kaip ir rengiant projektą, taip ir dabar, skulptūros vieta priklauso nuo autoriaus.

Paimsiu iš banko paskolą ar užstatysiu savo nedidelį turtą, kad  Bitės skulptūra nestovėtų turguje.

„Jei autorius norėtų pakeisti kūrinio lokaciją, tai padaryti būtų įmanoma, tačiau projekto keitimas yra susijęs su laiko ir finansinių resursų sąnaudomis. Jei autorius sutiktų savo sąskaita rengti projekto keitimą ir pasirinkti naują vietą, savivaldybė neprieštarautų. Žinoma, jei nauja pasiūlyta vieta būtų tinkama. Tiesa, pirminis autoriaus siūlymas buvo skulptūrą įrengti netoli Lėlių teatro, tačiau autorius atsižvelgė į Laisvės alėjos rekonstrukcijos architekto Šarūno Kiaunės nuomonę ir nusprendė šiam objektui paieškoti kitos vietos“, – teigia S. Rimas.

Senbernarės šeimininkas A. Bakas, išgirdęs, kad skulptoriui reikėtų savo sąskaita rengti projekto keitimą ir tada būtų galima pakeisti skulptūros vietą, buvo atviras: „Paimsiu iš banko paskolą ar užstatysiu savo nedidelį turtą, kad  Bitės skulptūra nestovėtų turguje.“

Skulptūrą statyti planuojama gegužės 31 dieną – šią dieną minimas Bitės gimtadienis.

„Zanavykų gatvei tikrai tiks šis meninis akcentas“

Skulptorius Lukas Šiupšinskas išdėstė savo poziciją, kodėl šiai skulptūrai pasirinko turgaus prieigas.

– Kodėl pasiūlėte Bitės skulptūrą statyti Žaliakalnio turgaus prieigose?

– Zanavykų gatvė, mano nuomone, yra gera vieta šiai skulptūrai dėl poros priežasčių.

Pirmoji, tai Bitės sąsaja su Žaliakalniu: ji su šeimininku gyveno Žaliakalnyje ir buvo nuolat matoma Žaliakalnio gatvėse, dažnai ir prie šio turgaus, bėganti su krepšeliu, pilnu pirkinių.

Antroji priežastis, tai yra ir taip nemaža meninių akcentų koncentracija miesto centre. Norėtųsi, kad ir aplinkiniai gyvenamieji rajonai formuotų savo charakterį, turėtų meninių akcentų. Nesenai sutvarkytai ir atsinaujinusiai Zanavykų gatvei tikrai tiks šis meninis akcentas.

–  Ar dėl šio sprendimo jūs tarėtės su Bitės šeimininku Algimantu Baku?

– Taip, nuo pirmų projekto dienų viskas derinama su A. Baku.

– Kaip vertinate pasipiktinusių kauniečių teiginius, kad Bitės skulptūra turėtų stovėti ne turgaus prieigose, o su kultūra susijusiose vietose arba ten, kur gausiai lankosi vaikai?

– Džiugu, kad skulptūra susilaukia žmonių dėmesio ir jie turi tiek daug lūkesčių, susijusių su ja. Man, kaip skulptoriui, malonu žinoti, kad yra žmonių, kurie laukia šio akcento ir rūpinasi jos tinkamiausia, garbingiausia erdve. Visgi, tokiose projektuose reikalingas konkretumas ir kontekstualumas, skulptūra turi būti susijusi su jos aplinka, atitikti mastelį ir gauti reikiamus leidimus, turėti galimybę būti sumontuota techniškai. Laisvės alėjoje ši skulptūra statymo leidimų negavo dėl paveldosaugos reikalavimų, pats asmeniškai irgi manau, kad senbernarė Bitė turėtų būti Žaliakalnio meninis akcentas. Kriterijus, kad kažkam gražiau vien dėl estetinio suvokimo viena ar kita vieta, nėra ir neturėtų būti rodiklis tokiems objektams atsirasti ar pradingti.

– Ar nežadate keisti sprendimo statyti skulptūrą Žaliakalnio turgaus prieigose?

– Kritiką priimti moku ir neatmetu galimybės, kad gal kas ir turi geresnę įžvalgą ir pasiūlys variantą vietos, kurios nebuvau apsvarstęs. Dėl to susisieksiu su žmonėmis, kurie parašė šį laišką, jie yra didžiausi šios skulptūros palaikytojai ir iniciatoriai. Jeigu sulauksiu konstruktyvaus pasiūlymo ir motyvuotos vietos alternatyvos, kuri gali atitikti vietos kontekstą, realius techninius ir laiko parametrus, aš jį tikrai rimtai apsvarstysiu.