Premiją dviem kartu kuriantiems etninės kultūros atstovams už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje įteikė premjeras Saulius Skvernelis.

„Mūsų valstybė remiasi unikalia mūsų etnine kultūra – per šimtmečius susiklosčiusiu gyvenimo būdu, pasaulėžiūra, papročiais, mokymo sistema, vertybėmis ir begale kitų sričių, kurios daro mums įtaką kiekvieną dieną. Tam, kad išliktume lietuviai, privalome neprarasti šio išskirtinumo“, – sveikindamas laureatus sakė premjeras, cituojamas Vyriausybės pranešime.

S. Skvernelis kviečia neskirstyti kultūros „į etninę ir meninę, aukštesnę ar mažiau aukštą“, sakydamas, kad visa kultūra vienodai brangi ir svarbi, ir todėl jai skiriamas vienodas įvertinimas.

Per pastaruosius penkerius metus buvo išleistos H. Gudavičiaus parašytos ir A. Černiausko fotografijomis iliustruotos knygos: „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“, „Gamtmeldžio sodas“, „Laiškai iš kaimo“, „Nerūpėjo niekur išvažiuoti“, „Tarp žemės ir dangaus“. Jose atskleidžiamas Dainavos krašto gamtos, kraštovaizdžio, vietos žmonių ryškūs paveikslai, senųjų kaimų kultūrinio ir dvasinio paveldo lobiai.

Nuo 1992 metų rašytojo H. Gudavičiaus sumanymu leidžiamas ir fotomenininko A. Černiausko nuotraukomis iliustruojamas laikraštis „Šalcinis“, anot ministerijos, atspindi ir aiškina Dainavos krašto kalbinės kultūros, etikos ir estetikos, papročių ir tradicijų vertybes.

2017 metais pasirodė šimtasis šio laikraščio numeris. Fotomenininkas A. Černiauskas kartu su broliu Mindaugu Černiausku nuolat rengia savo darbų parodas etnokultūrine ar gamtine tematika įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienio šalyse.

J. Basanavičiaus premija įsteigta 1992 metais, 2017 metais valstybinė šio vardo premija panaikinta ir įsteigta nacionalinė, tokiu būdu ją prilyginant kitoms nacionalinio lygmens premijoms.

Premija skiriama už reikšmingus darbus etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, tyrinėjimu ir sklaida. Ją yra gavę 37 asmenys.

Premijos dydis – 30,4 tūkst. eurų. Kai premija skiriama grupei, ji paskirstoma po lygiai kiekvienam asmeniui.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai yra paraginę šią premiją teikti kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis, Vasario 16-ąją Prezidentūroje.

Kaip penktadienį pranešė Kultūros ministerija, premija kūrėjams skiriama už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą.

„Šių bendraautorių meninė, publicistinė, etnokultūrinė ir edukacinė veikla nusipelnė garbingo įvertinimo už jų kūrybinio bendradarbiavimo laikotarpiu Dzūkijos nacionaliniame parke per 25-erius metus surinktą, užrašytą, nufotografuotą ir publikuotą lietuviškosios etninės kultūros istoriniams tyrimams vertingą ir reikšmingą medžiagą – Dainavos krašto ir jos gyventojų unikalumą atskleidžiančias knygas ir leidžiamą Dzūkijos nacionalinio parko laikraštį „Šalcinis“, – pranešė ministerija.

Per pastaruosius penkerius metus buvo išleistos H. Gudavičiaus parašytos ir A. Černiausko fotografijomis iliustruotos knygos: „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“, „Gamtmeldžio sodas“, „Laiškai iš kaimo“, „Nerūpėjo niekur išvažiuoti“, „Tarp žemės ir dangaus“. Jose atskleidžiamas Dainavos krašto gamtos, kraštovaizdžio, vietos žmonių ryškūs paveikslai, senųjų kaimų kultūrinio ir dvasinio paveldo lobiai.

Nuo 1992 metų rašytojo H. Gudavičiaus sumanymu leidžiamas ir fotomenininko A. Černiausko nuotraukomis iliustruojamas laikraštis „Šalcinis“, anot ministerijos, atspindi ir aiškina Dainavos krašto kalbinės kultūros, etikos ir estetikos, papročių ir tradicijų vertybes.

2017 metais pasirodė šimtasis šio laikraščio numeris. Fotomenininkas A. Černiauskas kartu su broliu Mindaugu Černiausku nuolat rengia savo darbų parodas etnokultūrine ar gamtine tematika įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienio šalyse.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16 -osios) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis.

J. Basanavičiaus premija įsteigta 1992-aisiais, jos dydis – 30,4 tūkst. eurų. Kai premija skiriama grupei, ji paskirstoma po lygiai kiekvienam asmeniui.

Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Komisijos posėdyje nutarta, kad Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos skyrimo kriterijus geriausiai atitinka šių kandidatų darbai ir veikla:

Rašytojo Henriko Gudavičiaus ir fotomenininko Algimanto Černiausko – bendrą jų kandidatūrą pateikė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, siūlydama skirti premiją už sukauptus Dainavos krašto etninės kultūros šaltinius, jų tyrinėjimus, sklaidą ir puoselėjimą.

Marijos Liugienės – jos kandidatūrą pateikė Vilniaus etninės kultūros centras, siūlydamas skirti premiją už darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, už leidybinę veiklą ir sodų tradicijos tyrimus, jų sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje bei tradicijų perdavimą.

Jono Rudzinsko – šią kandidatūrą pateikė Lietuvių etninės kultūros draugija, siūlydama skirti premiją už ilgametę ir įvairiapusę etnokultūrinę veiklą, tautodailės puoselėjimą, jos plėtotę Lietuvoje ir svetur.

Juozo Šorio – jo kandidatūrą pateikė Lietuvos kraštotyros draugijos valdyba, siūlydama skirti premiją už darbinę bei visuomeninę etnokultūrinę, kraštotyrinę ir žurnalistinę veiklą, kartu su Irena Seliukaite parengtą knygą „Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai“, rezultatyvų darbą tautinės kultūros srityje.

Iš šių kandidatų baigiamajame komisijos posėdyje bus išrinktas Jono Basanavičiaus premijos laureatas. Premijos laureato vardas skelbiamas tautos patriarcho gimimo dieną – lapkričio 23 d., o premija ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16 d.) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Premijos dydis yra 800 bazinių socialinių išmokų.

Kultūros ministerijos iniciatyva J. Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 m., o nuo šių metų ji įgyja nacionalinės premijos statusą.

Laida „Linija. Spalva. Forma“ nuolat pristato Lietuvoje vykstančių dailės parodų panoramą, atspindi šiuolaikinėje dailėje vykstančius procesus bei kuria bendrus projektus su menininkais. Paroda „Tyla, garsas, tyla“ – naujausias laidos autoriaus Augio Kepežinsko įgyvendintas iššūkis.

Šįkart laidos „Linija. Spalva. Forma“ kūrybinė grupė pakvietė septynis dailininkus paklausyti tylos, po to garso ir galiausiai – tylos po garso. Projekte dalyvaujantys menininkai išklausė garsą, kurį įkūnijo džiazo pianisto Dainiaus Pulausko improvizacija. Projekte dalyvavo skirtingų sričių ir kartų menininkai, kurie improvizavo tylos ir garso tema bei sukūrė po kelis darbus.

Jų kūrybos procesą gali sekti ir „Linija.Spalva.Forma“ žiūrovai – laidos kūrybinė grupė aplankė menininkus jų dirbtuvėse, fiksavo tylos ir garso išgyvenimo procesą, vizualinių inerpretacijų gimimą. Projekte dalyvauja septyni menininkai: Algimantas Černiauskas, Rūta Eidukaitytė, Indrė Ercmonaitė, Meda Norbutaitė, Nijolė Šaltenytė, Vytautas Tomaševičius, Marta Vosyliūtė. Jų darbus galima pamatyti parodoje  „Tyla, garsa, tyla“, kuri veiks iki birželio 3-osios.

Parodos atidarymo proga Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė pasidžiaugė, kad nuo 2013-ųjų LRT Kultūros kanalu rodoma A. Kepežinsko laida „Linija. Spalva. Forma“ organiškai įsiliejo į Lietuvos kultūrinį gyvenimą, suaktyvino Lietuvos vizualiųjų menų kūrėjų ir gerbėjų bendruomenės gyvenimą. Pasak E. Utarienės, bene svarbiausia tai, kad ši laida suteikia galimybę profesionaliosios dailės kūrėjams ir jų kūrybai priartėti prie visuomenės, taip skatinant kultūrinio identiteto, savasties, didžiavimosi savo šalies žmonėmis suvokimą.

„Labai džiaugiuosi, kad buvome pastebėti ir įvertinti, kad mūsų noras populiarinti dailę, priartinti ją prie eilinio žiūrovo jau duoda vaisius. Laidos „Linija. Spalva. Forma“ tikslas – ne tik edukacija, bet ir pagalba tiems, kas negali aplankyti parodų. Tikiu, kad pažiūrėję mūsų laidą, žmonės gali jaustis visaverčiais dailės bendruomenės nariais“, – sako „Linija. Spalva. Forma“ autorius A. Kepežinskas.