Prireikia operacijos
Moters kūnas su amžiumi keičiasi: sumažėja odos elastingumas, nukenčia audiniai, raumenys, savo pėdsaką palieka nėštumas ir gimdymas. Tad nė viena jų susiduria su tam tikromis sveikatos bėdomis: gimdos, makšties sienelių nusileidimu ar iškritimu, šlapimo nelaikymu.
Šie nepatogumai gali užklupti vyresnio amžiaus ir dar menopauzės nesulaukusias moteris.
Kaip pastebi Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras, Lietuvos nusipelnęs gydytojas Algimantas Fabijonavičius, ilgėjant vidutiniam moterų amžiui, vis dažniau prireikia chirurginės intervencijos dėl lyties organų nusileidimo, iškritimo ar šlapimo nelaikymo.
Per metus skyriuje operuojama apie 1 500 pacienčių, iš jų apie 200 atliekama būtent tokio pobūdžio chirurginės korekcijos.
Nori išsaugoti gimdą
Ne visada dubens organų nusileidimas gydomas chirurginiu būdu. Kiekvienai pacientei taikomas individualus gydymo būdas, atsižvelgiant į moters amžių, sveikatos problemas ir ligos įsisenėjimą.
Pasak A.Fabijonavičiaus, moterys neskuba kreiptis pagalbos – kai kurios jų tempia iki paskutiniųjų, ir tik tada, kai iškritusi gimda pradeda trukdyti vaikščioti, sėdėti ar kitaip judėti, ateina pas ginekologą.
Tokiais atvejais ant iškritusio organo gali būti susidariusios pragulos, kraujuojama, kyla infekcijos rizika.
Įsisenėjusiai ligai gydyti prireikia operacijos. Dažniausiai daroma vaginalinė operacija pro makštį.
Vienas iš galimų operacijos variantų – gimdos pašalinimas ir gimdos sienelių atstatymas, o kitas, daug dažnesnis – gimdos raiščių sutvirtinimas, išsaugant gimdą.
Moterys kartais pageidauja, kad gimda būtų išsaugota. Palyginti su ankstesniais metais, pastebima, kad pacientės dažniau renkasi mažiau traumuojančias ir gimdą išsaugančias operacijas. Joms šis organas asocijuojasi su moteriškumu.
"Paklūstame pacienčių norams. Be to, gimdos pašalinimo operacija nėra paprasta, kyla didesnė komplikacijų rizika, tad jei galima, gimdą paliekame. Nors komplikacijų rizika galima per bet kokią operaciją", – paaiškino vedėjas.
Padeda makšties žiedai
Kai dubens organų nusileidimas nėra žymus, gali pagelbėti ir konservatyvios gydymo priemonės. Viena tokių – makšties žiedai.
Uždėti per makšties sieneles, žiedai prilaiko pakeltą gimdą. Jie gelbėja, kai moteris yra garbingo amžiaus arba jos negalima operuoti dėl kitų gretutinių ligų.
Gimdžiusioms moterims rekomenduojama profilaktiškai treniruoti dubens dugno raumenis ir atlikti Kėgelio pratimus.
A.Fabijonavičiaus manymu, šie pratimai gali padėti, kai organų nusileidimas nėra žymus, kitais atvejais šie pratimai nėra efektyvūs.
Ar galima išvengti organų nusileidimo? Pasak ginekologo, po gimdymo svarbu, kad tinkamai ir laiku būtų atlikta tarpvietės ir makšties plyšimų korekcija.
Tačiau su šiais negalavimais susiduria ir negimdžiusios moterys, tad tai nėra tik nėštumo ir gimdymo pasekmė.
Lyties organų nusileidimą ar iškritimą išprovokuoja hormonų pusiausvyros sutrikimai, sumažėjęs kolagenas audiniuose. Pastarojo atsargos su amžiumi senka.
Atbaido kalbos
Šlapimo nelaikymo problema sprendžiama keliais būdais: atliekama vaginalinė šlapimo pūslės sutvirtinimo operacija, gana dažnai naudojamos specialios juostelės, padedančios pakeisti šlaplės kampą.
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pacientėms už jas mokėti nereikia – jos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Kartais moterys vengia kreiptis dėl šlapimo nelaikymo, nes būna girdėjusios, kad taikomi gydymo metodai nėra efektyvūs.
"Juostelės nėra panacėja, galimi atmetimai, infekcijos, – sutiko A.Fabijonavičius. – Šlapimo nelaikymo gydymas gali būti neefektyvus, jei netinkamai parinktas gydymo metodas."
Visada savo pacienčių klausių, ar jums tai trukdo gyventi?
Koks būdas gali padėti pacientei, sprendžiama individualiai.
Signalas – diskomfortas
Dažniausiai organų prolapsui ar šlapimo nelaikymui pritaikytos priemonės gelbsti iki gyvenimo pabaigos, tačiau pasitaiko situacijų, priklausomai nuo amžiaus ar kūno sandaros pakitimų, kai būklė atsinaujina, paūmėja ir operaciją gali tekti pakartoti.
Gydytojas pastebi, kad moterys dėl šių problemų vengia kreiptis ir dažniausiai vizitą pas gydytoją atidėlioja. Dalis jų nežino apie galimus gydymo būdus, o kitos jaučiasi nepatogiai.
"Visada savo pacienčių klausių, ar jums tai trukdo gyventi? Jeigu atsakymas teigiamas, vadinasi, reikia imtis priemonių. Kreiptis į gydytoją reikia tada, kai pradedate jausti diskomfortą", – patarė ginekologas.
