Bendrovė "Gatvių apšvietimas" be nuolatinio generalinio direktoriaus liko balandžio pabaigoje, kai į užtarnautą poilsį išėjo šias pareigas du dešimtmečius ėjęs Algimantas Laurinavičius.

Laikinai įmonei pavesta vadovauti technikos direktoriui Sauliui Grigaičiui.

Uždarajai akcinei bendrovei vadovą renka valdyba. Taip numatyta jų veiklą reglamentuojančiame įstatyme.

Konkurso minėtoms pareigoms skelbti neskubėta. Laukta, kol bus patvirtintas tvarkos aprašas, kaip turi būti renkami savivaldybei priklausančių įmonių vadovai.

Tai padaryta pastarojo miesto tarybos posėdžio metu. Tvarkos apraše numatyta, kad valdyba turi organizuoti konkursą, numatyti ir kriterijai, kuriais reikėtų vadovautis renkant vadovą.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas, įmonės "Gatvių apšvietimas" valdybos pirmininkas Edvardas Simokaitis tvirtino, kad konkursas bus paskelbtas šią savaitę.

"Kandidatams bus taikomis bendri reikalavimai: aukštasis išsilavinimas, penkerių metų darbo patirtis ir kiti. Kažkokių specifinių nėra", – tvirtino vedėjas.

Savivaldybei priklauso 100 proc. bendrovės "Gatvių apšvietimas" akcijų. Ji rūpinasi Klaipėdos gatvių apšvietimo tinklų ir eismo reguliavimo priemonių eksploatacija, priežiūra bei remontu.

Ilgametis įmonės „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Algimantas Laurinavičius iš pareigų pasitraukė balandžio pabaigoje. Jis išėjo į užtarnautą poilsį. Įmonėje „Gatvių apšvietimas“ A.Laurinavičius dirbo du dešimtmečius.

Į bendrovės generalinio direktoriaus pareigas laikinai buvo paskirtas technikos direktorius Saulius Grigaitis. Kiek laiko jis užims šį postą, kol kas neaišku. Konkursas naujam vadovui išrinkti dar nėra paskelbtas.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas įmonės „Gatvių apšvietimas“ valdybos pirmininkas Edvardas Simokaitis aiškino, kad uždarajai akcinei bendrovei vadovą renka valdyba. Taip numatyta jų veiklą reglamentuojančiame įstatyme.

Pasak vedėjo, skelbti konkurso neskubama, nes dabar yra rengiamas tvarkos aprašas, kaip turi būti renkami savivaldybei priklausančių įmonių vadovai.

Jame numatyta, kad valdyba turi organizuoti konkursą, numatyti ir kriterijai, kuriais reikėtų vadovautis renkant vadovą. Tvarkos aprašą tvirtins miesto taryba.

Savivaldybei priklauso 100 proc. bendrovės „Gatvių apšvietimas“ akcijų.

„Norime pirma patvirtinti tvarką, o tada valdyba skelbs konkursą. Čia jokios skubos nėra. Yra paskirtas laikinas vadovas, kuris vykdo funkcijas. Manau, kad nuolatinis turėtų būti išrinktas per du mėnesius“, – tvirtino vedėjas.

Įmonė „Gatvių apšvietimas“ rūpinasi Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo tinklų ir eismo reguliavimo priemonių eksploatacija, priežiūra bei remontu.

Ilgametis bendrovės vadovas Algimantas Laurinavičius balandžio pabaigoje išlydėtas į užtarnautą poilsį. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovai padėkojo buvusiam bendrovės generaliniam direktoriui už du dešimtmečius nuoširdaus darbo miesto labui.

Šiuo metu bendrovei laikinai vadovauja jos technikos direktorius Saulius Grigaitis.

UAB „Gatvių apšvietimas“ rūpinasi Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo tinklų ir eismo reguliavimo priemonių eksploatacija, priežiūra bei remontu. 

Miesto centre, prie „Atgimimo“ stotelės kažkas atidarė gatvės apšvietimo žibinto skydelį. Tai pamatę klaipėdiečiai baiminasi, kad kažkas nesugalvotų ten prikišti nagus ir neįvyktų nelaimė.

„Kol dar nieko nenutrenkė, taip ir stovi. Kai atsitiks nelaimė, tada bus sudaromos komisijos ir ieškoma kaltų. Gal susitvarkome apšvietimo stulpus“, – tvirtino klaipėdietis.

Įmonės „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Algimantas Laurinavičius tvirtino, kad apie atvirus įrenginius pranešimo nebuvo gauta.

„Būtinai pasižiūrėsime ir sutvarkysime. Matyt, čia vandalai pasidarbavo. Pačios durelės tikrai neatsidaro“, – komentavo vadovas.

Pasak A.Laurinavičiaus, dieną, kai nešviečia apšvietimas, nelaimė negali įvykti, bet naktį – atviri įrenginiai pavojingi.

Apie tokius atvejus gyventojai turėtų informuoti įmonę „Gatvių apšvietimas“. Pastaroji rūpinasi miesto apšvietimu.

Uostamiestyje pradėta atnaujinti gatvės apšvietimo atramas. Jos valomos, gruntuojamos ir perdažomos. Šie darbai truks visą vasarą.

Įmonės „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Algimantas Laurinavičius pasakojo, kad gatvės apšvietimo atramos yra atnaujinamos kiekvieną pavasarį.

Kasmet reikia perdažyti panašų stulpų skaičių. Šie metai nėra išskirtiniai. Pasak A.Laurinavičiaus, perdažyti metalines atramas reikia ne tik dėl grožio, bet ir siekiant apsaugoti jas nuo rūdžių poveikio.

„Labiausiai stulpams kenkia drėgmė, jūros sūrumas ir šunys, kurie šeimininkai leidžia tuštintis prie kiekvieno stulpo. Jei nesirūpintume atramomis, jos surūdytų“, – tvirtino vadovas.

Stulpai bus dažomi tradiciškai – žalia spalva. Šie darbai truks iki rudens. Taip būna kasmet.

„Darbo tikrai yra. Atramas reikia nuvalyti, nugruntuoti, o tada nudažyti. Svarbiausia, kad būtų sausi orai“, – pasakojo vadovas.

Iš viso mieste yra apie 13 tūkst. atramų. Kasmet reikia perdažyti apie kelis šimtus jų.

Vogtu automobiliu Liepų gatvėje dar gruodį taranuotas ir "užgesintas" šviesoforas vėl sužibs po kapitalinio remonto.

Savivaldybės įmonė "Gatvių apšvietimas" turėjo pakloti apie 9 tūkst. litų, kad sudaužytas šviesoforo valdymo blokas būtų pakeistas nauju.

Liepų ir Trilapio gatvių sankryžoje esantis šviesoforas užgeso po to, kai gruodį į jį trenkėsi mašiną "VW Jetta" pavogęs chuliganas. Automobilis buvo nugvelbtas iš Liepų gatvėje esančios metalo supirktuvės.

"Užtrukome dėl viešųjų pirkimų procedūrų. Pats remontas ilgai netruks, šviesoforas tuojau pradės veikti. Tai yra valandų ar dienų klausimas", – vakar žadėjo įmonės "Gatvių apšvietimas" direktorius Algimantas Laurinavičius.

Jis vylėsi, kad savivaldybės biudžetas nuostolių nepatirs, nes, A.Laurinavičiaus žiniomis, policija sulaikė niekadarį, sudaužiusį šviesoforą. Todėl iš chuligano esą bus galima išsiieškoti padarytą žalą.

Įmonės darbininkų brigada vakar iš Liepų gatvės skubėjo šalinti kito gedimo Minijos ir Bijūnų gatvių sankryžoje.

"Čia – trumpalaikis gedimas. Spėjame, kad trūkinėjo elektros tiekimas. Jei tik trumpam išsijungia elektra, reikia vėl glamonėti šviesoforus, kad jie įsijungtų", – guodėsi A.Laurinavičius.

Darbuotojai taip pat dirbo Taikos prospekte, kur teko pakeisti šviesoforus ties Žardės mikrorajonu.

"Buvome gavę skundų, kad prie pėsčiųjų perėjos stovintis šviesoforas Taikos prospekte jau yra pasenęs. Vairuotojai, šviečiant saulei, net nematydavo, koks signalas dega. Mes jį atnaujinome", – aiškino įmonės vadovas.

Netrukus bus suremontuotas ir per avariją sumaitotas Jūrininkų prospekte esantis šviesoforas.

Spiginant saulei, vairuotojai privažiavę prie šviesoforo turėtų atidžiai pasižiūrėti, koks signalas jiems šviečia. Priešingu atveju kelionė gali baigtis skaudžia nelaime.

Dėl spiginančios saulės vairuotojai dažnai nemato šviesoforo, esančio Žardės rajone, signalų. Gyventojų manymu, tai labai pavojinga.

Pėsčiųjų perėja, kurioje eismą reguliuoja šis įrenginys, yra tarp dviejų prekybos centrų. Čia vaikšto daug vaikų į mokyklas, lopšelius-darželius.

„Vairuotojai net nepristabdo priartėję prie šviesoforo, nors jiems dega raudonas signalas. Važiuoja tiesiai. Vairuotojus apakina saulė ir jie nemato, koks signalas jiems dega. Pralekia didžiausiu greičiu“, – pasakojo gyventojai.

Viena moteris tvirtino, kad būna atvejų, kai degant raudonam signalui pravažiavę vairuotojai dar grūmoja pėstiesiems, kad maišosi. Tačiau pastariesiems dega žalias šviesoforo signalas.

„Nežinau, kur kreiptis pagalbos. Manau, kad kas nors turėtų pasirūpinti šiuo šviesoforu, kad jis būtų matomas vairuotojas. Kitaip nelaimės neišvengsime“, – pabrėžė moteris.

Miesto šviesoforus prižiūrinčios įmonės „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Algimantas Laurinavičius tvirtino, kad nusiskundimų dėl minėto įrenginio nėra gauta.

„Esu pats pastebėjęs, kad taip yra. Tokių vietų mieste yra ir daugiau. Tai problema, bet techninių sprendimų nėra. Vienose vietose yra sumontuotos naujos kartos lempos, kitose – senos, o rezultatas tas pats. Šviesoforo signalo, spiginant saulei, nesimato. Blizga“, – pasakojo vadovas.

Anot A.Laurinavičiaus, ypač šviesoforų signalų, šviečiant saulei, nesimato, kai stiklai yra šlapi.

„Stiklai daugiau atspindi saulės, o ne lempos šviesą. Dėl to ir nesimato, kokia šviesa – raudona, žalia ar geltona – dega. Blogiausia, kad nesu girdėjęs jokio būdo, kaip techniškai būtų galima išspręsti šią problemą“, – tvirtino vadovas.

A.Laurinavičius teigė, kad vairuotojas, kuris nėra įsitikinęs, koks šviesoforo signalas šviečia turėtų sustoti ir pasižiūrėti į šoną, kur rodomi ženklai pėstiesiems.

„Belieka pagal tai orientuotis. Nepristabdo tokiose situacijose tik kelių chuliganai. Kelių taisyklėse yra parašyta, kad jei nesi įsitikinęs saugumu ar kas trukdo, privalai sustoti. Šiuo atveju įsitikinti, koks šviesoforo signalas tau dega. Tai vienintelė išeitis. Negalima elgtis chuliganiškai“, – pabrėžė vadovas.

Klaipėda nusimeta šventinį apdarą. Nuo trečiadienio miesto gatvėse nebešvies papuošimai. Antradienio vakarą planuojama pradėti išmontuoti eglutę supusius angelus, namelius. Iki pirmadienio Teatro aikštėje nebeliks ir šventinio medelio.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys pasakojo, kad su savivaldybe buvo sutarta, kad miestas bus nupuoštas po stačiatikių Kalėdų. Jos švenčiamos antradienį. Tad planuojama, kad vakare Teatro aikštėje jau prasidės darbai.

Numatoma pradėti išmontuoti įspūdingas eglutę supusių angelų skulptūras, namelius, kuriose šventiniu laikotarpiu buvo įsikūrę prekybininkai.

„Dieną nieko neardysime. Darbus pradėsime vakare“, – tvirtino R.Žiubrys.

Trečiadienį bus išjungti ir miesto gatvių papuošimai: šviečiančios girliandos ir tūriniai papuošimai. Kiek truks jų nukabinimo darbai, priklausys nuo oro sąlygų.

„Trečiadienį miestas užtems. Kiek laiko truks papuošimų nukabinimas, nebeturi reikšmės. Jie bus išjungti. Kada nukabinsime visus papuošimus, priklausys nuo oro sąlygų. Jei bus vėjuota, viskas gali užtrukti. Jei vyraus ramūs orai, per savaitę turėtume spėti“, – pasakojo įmonės „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Algimantas Laurinavičius.

Pasak vadovo, jau dabar aišku, kad po šių švenčių reikės atsisakyti dalies papuošimų. Jie sugedo.

„Nedidelė dalis, bet tokių yra. Kasmet būna panašus nusidėvėjimas. Papuošimai sensta“, – tvirtino generalinis direktorius.

Pasak A.Laurinavičiaus, dalį papuošimų teko važiuoti remontuoti šventiniu laikotarpiu. Atsijungdavo ir tūriniai papuošimai, problemų kilo ir su Teatro aikštės pastogių girliandomis.

„Tokie atvejai nebuvo dažni, bet remontuoti teko“, – teigė vadovas.

Iki pirmadienio Teatro aikštėje bus išmontuota šventinė eglė. Darbus ketinama pradėti trečiadienį arba ketvirtadienį.

„Kiek truks darbai, priklausys nuo orų. Toks eglutės išmontavimo laikas pasirinktas specialiai. Norime, kad ji dar būtų, kol stačiatikiai švęs Kalėdas. Juk atvyksta nemažai turistų iš Rusijos“, – tvirtino įmonės „Švenčių studija“ generalinė direktorė Jolanta Tūraitė.

Pasak jos, patogiau eglutę išmontuoti savaitgalį, kai nėra transporto spūsčių, paprasčiau rasti ir kraną. J.Tūraitė pabrėžė, kad eglutės išmontavimo darbai nėra paprasti.

Vadovė džiaugėsi, kad šiemet Klaipėdos eglutė sulaukė daug pagyrimų ir įvertinimų.

„Kitiems metams tai paskatins ieškoti naujų, įdomių idėjų“, – tvirtino J.Tūraitė.

Uostamiesčio gatvėse pastatytus kelio ženklus niokoja ne tik automobilių vairuotojai, bet ir susikaupusią energiją norintys išlieti jaunuoliai. Neretai pastarieji pridaro kur kas daugiau žalos nei transporto priemonės.

Pėsčiųjų perėją žymintis kelio ženklas buvo ištrauktas ir numestas Puodžių gatvėje. Jis jau atstatytas.

J.Zauerveino gatvėje stovą, ant kurio pakabinti keli ženklai, kliudė ir nulenkė automobilis.

Kelio ženklus prižiūrinčios įmonės "Gatvių apšvietimas" darbuotojams praėjusią savaitę darbo netrūko ir Šilutės plente. Nenustatyti asmenys daug kelio ženklų nusuko į kitą pusę, tad teko juos atstatyti.

Įmonės „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Algimantas Laurinavičius tvirtino, kad tokie atvejai yra ypač dažni ir labai pavojingi.

„Nepatinka ir nusuku. Kelio ženklai nėra įbetonuojami, nes tai daug kainuotų. Todėl juos galima išjudinti ir nusukti. Tokie atvejai gali sukelti pavojingų situacijų, avarijų, nes vairuotojai gali sutrikti. Juk kelio ženklai statomi ne šiaip sau“, – pabrėžė vadovas.

Anot A.Laurinavičiaus, sunku pasakyti, kaip dažnai suniokojami kelio ženklai.

„Būna daugiau, būna mažiau. Tačiau tokių atvejų dažniau pasitaiko po savaitgalio. Žinoma, ženklų niokojimai užfiksuojami ir darbo dienomis“, – komentavo vadovas.

Neretai ženklus suniokoja vandalai. A.Laurinavičius pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai ženklai nulenkiami iki pat žemės.

„Matyt, "stipruoliai" nori įrodyti vieni kitiems, kokie yra galingi, kad gali sulenkti vamzdį. Įlipa į viršų ir laužia. Suniokojami ne tik kelio ženklai, bet ir apšvietimo stulpai. Ypač tie, kurie gražesni, europietiškų standartų. Niekas negalvoja, kad atsiras norinčių į juos įlipti ir laužyti. Numatoma tik tai, kad jų vėjas nenulenktų, kiti gamtos reiškiniai nepakenktų. Vandalų niekas neįvertina“, – pabrėžė vadovas.

Pasak A.Laurinavičiaus, sunku pasakyti, kaip reikėtų apsaugoti kelio ženklus nuo vandalų.

„Jų nei įbetonuosi, nei kitaip įtvirtinsi. Įkasame į žemę, ir tiek. Betonuoti būtų per didelė prabanga. Miestui daug daugiau kainuotų. Jei norės vandalai ką nors išrauti, visada ras kaip.

Neįtvirtinsi taip, kad nebūtų išlaužoma“, – sakė vadovas.

Kelio ženklų kainos yra skirtingos. Tačiau vienas vidutiniškai kainuoja apie 200 litų. Dar šimtą litų tenka sumokėti už jo stovą.

Iš Klaipėdos gatvių dingstantys kelio ženklai vagiami tvoroms tverti, nešami į metalo supirktuves. Neretai chuliganai tiesiog smaginasi juos nusukdami į kitą pusę, kad ženklo nematytų vairuotojai.

Klaidina eismo dalyvius

Vairuotojai stebėjosi pamatę, kad Naujojoje perkėloje trūksta nurodomojo posūkio ženklo bei lentelės su taksi numeriais.

Ir kitose miesto vietose pastebėti keli pusiau nuleisti ar visiškai nukelti  ženklai. Tokie trikdžiai erzino eismo dalyvius.

"Kartais pastebiu nusukinėtus ar visiškai nulaužtus ženklus. Aišku, tai trukdo, sutrinku. Nežinau, ar čia galima sukti, ar negalima dėl kažkokių kelio darbų ir kokių kitų priežasčių", – piktinosi vairuotojas Tomas.

Už miesto tvarką atsakingo Klaipėdos savivaldybės poskyrio vedėja Irena Nachčiunova nustebo paklausta apie pastebėtus vandalizmo atvejus.

"Pastaruoju metu tokios informacijos negavome. Būna, kad žmonės praneša apie nulaužtą, pakreiptą ženklą, bet kad jie prapultų – tikrai keista. Apskritai, tokių atvejų beveik nepasitaiko", – tikino Klaipėdos savivaldybės Miesto priežiūros poskyrio vedėja I.Nachčiunova.

Nusuko ir įmetė į Danę

"Neturime jokios informacijos. Gal brigados dar nespėjo manęs informuoti. Bandysiu aiškintis", – žadėjo uostamiestyje kelio ženklus prižiūrinčios bendrovės "Gatvių apšvietimas" generalinis direktorius Algimantas Laurinavičius.

Jis prisiminė panašių atvejų, kai kelio ženklai buvo nuniokoti. "Žiemą kažkas buvo nukabinęs kelio ženklus nuo Biržos tilto ir juos numetęs į Danę", – teigė A.Laurinavičius.

Jis tvirtino, kad pranešimų apie kelio ženklų nuniokojimą sulaukiama.
"Gyventojai praneša, policija suteikia žinių, štai ir jūs paskambinote. Ir patys pastebime. Vieniems susitvarkyti su dešimtimis tūkstančių ženklų neįmanoma", – tikino A.Laurinavičius.

Pavagia ir išradingai pritaiko

Pabandę pasukioti pirmą pasitaikiusį ženklą, dienraščio "Klaipėda" žurnalistai įsitikino, kad jie išties menkai pritvirtinti ir gali būti lengvai nuimami.

"Užtenka atsuktuvėlio ir nuimsi. Jeigu lengvai sukiojasi, reiškia, atsileidęs. Kai būna gerai priveržtas, tai sunkiau nuimti. Vibracija, vėjas išjudina juos", – aiškino bendrovės "Gatvių apšvietimas" vadovas.

Kelio ženklai – ne itin patrauklūs metalo vagims, nes yra padengti sunkiai nuplėšiama plėvele, todėl juos sudėtinga parduoti metalo supirkėjams. Tačiau metalinė, cinkuota, maždaug dviejų metrų ilgio kelio ženklo atrama gali būti naudojama daug kur.

"Vamzdžius gali naudoti kur tik nori – net tvorą tverti", – juokavo A.Laurinavičius.

Dažnai pasitaiko, kad kelio ženklai nusukiojami ir nuimami užsimanius pasilinksminti.

"Ypač tie, kurie nusukinėja į priešingą pusę, ieško, kaip paišdykauti. Šiuo atveju galima tik tokia priežastis", – tikino A.Laurinavičius.

Nuostoliai – milžiniški

Parduodant kelio ženklus metalo laužo supirkėjams, milijonų tikrai nepavyks užsidirbti, tačiau tai nesustabdo ilgapirščių noro nuimti vieną kitą metalo skritulį ar kvadratą.

"Už centus parduoda, o nuostolių padaro už šimtus litų. Vienas ženklas kainuoja nuo aštuoniasdešimties iki šimto litų. Įrengti visą ženklą – iki dviejų šimtų litų. Be to, sugaištamas laikas, didelės degalų sąnaudos", – skaičiavo A. Laurinavičius.

Šią savaitę bendrovės darbininkai Klaipėdoje tikrino nuniokotus kelio ženklus, juos taisė ir sutvirtino.