A. M. Olšausko sodo sklypas yra kraštinis, šalia – niekieno nedirbama žemė, priklausanti tai pačiai sodų bendrijai ir aptverta tinkline tvora.

Ten, prie savo sodo ribos, mokslininkas pasisodino vaistinių augalų, kurių gausu ir jo privataus sodo sklype.

Po praėjusio savaitgalio atvykęs į sodą, profesorius patyrė šoką – tvora buvo sudraskyta, visos jo vaistažolės ir vaistiniai krūmai išpjauti.

Juk aš tai darau dėl žmonių, dėl jų sveikatos, šiemet gal jau 3 tūkst. klausytojų skaičiau paskaitas apie vaistinguosius augalus. Šis akibrokštas mane labai įskaudino.

"Kažkas praardė tvorą, nuniokojo mano vaistinius augalus, išpjovė mano sodintus medelius ir krūmus. Iš tų augalų gaminu visokius gydomuosius užpilus, arbatas, tinktūras. Praėjusį penktadienį buvau atvažiavęs, viskas buvo gerai, o po dviejų dienų radau savo vaistinių augalų kolekciją išnaikintą, 26 rūšis augalų, kai kurie – labai reti. Atkurti bus nelengva. Finansiniai nuostoliai siekia gal kelis tūkstančius. Ir moralinė žala – labai didelė", – sielvartavo A. M. Olšauskas.

Profesorius savo sode būna labai dažnai, jis nuolat prižiūri vaistinius augalus. A. M. Olšauskas buvo labai sukrėstas, kai kažkas juos tiesiog nurėžė, kaip kokias piktžoles.

Sodų bendriją juosianti tvora tinklinė, beveik dviejų metrų aukščio, kažkas praardė skylę, įlindo ir pasidarbavo.

"Juk aš tai darau dėl žmonių, dėl jų sveikatos, šiemet gal jau 3 tūkst. klausytojų skaičiau paskaitas apie vaistinguosius augalus. Šis akibrokštas mane labai įskaudino", – teigė A. M. Olšauskas.

Kas gi suniokojo vertingą vaistinių augalų kolekciją?

Gal sutapimas, tačiau sodų bendrijoje "Gulbė" praėjusį savaitgalį, spalio 17–18 d., buvo organizuota rudeninė talka.

Tačiau sodų bendrijos "Gulbė" pirmininkas Evaldas Damazas kategoriškai paneigė, kad talkininkai galėjo nupjauti vaistažolinius augalus.

Pirmininko teigimu, ta teritorija, kur augo ši kolekcija, tvarkoma net nebuvo.

A. M. Olšauskas pats nenutuokia, kas galėjo taip pasielgti. Profesorius teigė, kad su niekuo iš aplinkinių nekonfliktuoja ir niekam jo augalai iki šiol netrukdė.

Šokas dėl turto arešto

Garbaus amžiaus žinomas klaipėdietis A.M.Olšauskas įklimpo į tokią situaciją, kokios nepatyrė turbūt per visą savo gyvenimą.

Teismas areštavo jam ir jo sutuoktinei priklausantį butą uostamiesčio centre. O į teismą jį padavė statybų bendrovė "Feltoma", kuriai A.M.Olšauskas esą nesumokėjo už pastatytą sodo namelį.

Pagal oficialų susitarimą, beveik prieš šešerius metus bendrovė "Feltoma" įsipareigojo A.M.Olšauskui "Gulbės" soduose, Klaipėdos rajone, pastatyti 80 kv. m sodo namelį ir 40 kv. m garažą.

Klaipėdietis tikino, kad iš pradžių už darbus buvo suderėta 70 tūkst. litų (20,3 tūkst. eurų).

Iš teismo gavau vykdomąjį raštą, kad mano butas areštuotas dėl skolos "Feltomai".

"Jis (bendrovės "Feltoma" vadovas – A.D.) man kitą dieną atnešė sutartį, kurioje buvo įrašyta ne 70 tūkst., bet 92 tūkst. litų (26,6 tūkst. eurų). Atsisakiau pasirašyti, juk, sakau, skirtumas labai didelis. Jis pradėjo išsisukinėti, kad tiek gal ir nereikės. Su tokiomis sąlygomis nesutikau. Kaip galima taip sąžinės neturėti?" – stebėjosi A.M.Olšauskas.

Nepaisant šio nesusikalbėjimo, A.M.Olšauskas su "Feltoma" susitarimo nenutraukė.

Darbai buvo baigti 2014 m. Pastačius paaiškėjo, kad sąmata siekia būtent 92 tūkst. litų. Tai yra statybos staiga pabrango daugiau nei 6 tūkst. eurų, nei pradžioje buvo suderėta.

Užsakovas teigė nesupratęs pabrangimo priežasčių ir atsisakė mokėti perteklių, be to, pareiškė žodinę pretenziją dėl broko, nes namelio viduje ėmė skilinėti sienos, nukrito tinkas.

Brokas: A.M.Olšauskas vis dėlto pripažįsta, kad kelių tūkstančių eurų likučio sodo namelio statytojams nesumokėjo, nes reikalavo, kad šie sutvarkytų savo darbo broką. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"To skirtumo nesumokėjau, nes prašiau, kad iš pradžių ištaisytų broką. Jis to nepadarė. Todėl prasidėjo ginčas. Išsikviečiau statybų ekspertą Valdą Jukną, kuris, įvertinęs statinį, pripažino broką. Po to kasmet po 3–4 kartus skambindavau statytojui, reikalaudamas, kad ištaisytų broką, o jis atsisakinėjo. Ir visai neseniai iš teismo gavau vykdomąjį raštą, kad mano butas areštuotas dėl skolos "Feltomai", – teigė A.M.Olšauskas.

Taigi po penkerių metų, kaip tik pasibaigus pastatyto objekto darbų garantiniam laikotarpiui, "Feltomos" direktorius staiga padavė klientą į teismą.

Ieškinio pareiškime pažymėta, kad A.M.Olšauskas jam nesumokėjo nieko.

Teismo prašyta areštuoti atsakovo turimą turtą. Areštuotas A.M.Olšauskui ir jo žmonai priklausantis butas Klaipėdos centre.

Reikalauja mokėti dar kartą?

Mokslininkas rodo sąskaitos faktūros originalą, kur parašyta, kad "Feltomai" jis sumokėjo 60,5 tūkst. litų, šalia yra ir bendrovės vadovo parašas, kuriuo jis patvirtino, kad jis pinigus gavo.

"Tai yra sąskaitos originalas, tokie originalai yra du, vienas – pas mane, kitas – pas jį. Ant savo sąskaitos faktūros jis savo parašo nepasirašė ir tą dokumentą be patvirtinimo, kad gavo iš manęs pinigus, pateikė teismui, todėl teismas ir areštavo mano turtą. Mano sąskaitos su jo parašu teismas dar nematė, nežinau, gal jis mėgins ginčyti savo parašą, dar pamatysime. Bet aš turiu ir banko išrašus, kur matyti, kad mokėjimus jam atlikau", – tvirtino A.M.Olšauskas.

Jis teigė, kad už statybas sumokėjo 30 tūkst. litų banko pavedimais ir 40 tūkst. litų grynaisiais pinigais.

"Ta bendrovė "Feltoma" yra PVM mokėtojas. Spėju, kad už mano sandorį įmonė liko skolinga valstybei, tai yra nesumokėjo PVM, antraip kodėl iš manęs, jau kartą gavę tuos pinigus, reikalautų, kad sumokėčiau antrą kartą. Žiūrėsime, kas bus teisme. Posėdis numatytas kovo 3 d.", – kalbėjo A.M.Olšauskas.

Siekia turtinės naudos?

Bendrovės "Feltoma" advokatas Ramūnas Girevičius tikino, kad sąskaitos faktūros, kurią esą yra pasirašęs jo klientas, jis nematęs.

"Teismas viską ir įvertins, kaip yra iš tiesų, ar mano klientas teisus, prašydamas priteisti skolą, ar ne", – kalbėjo advokatas.

Situacija: A.M.Olšauskas tikina pirmąkart gyvenime susidūręs su tokia neteisybe, kai teismuose yra priverstas įrodinėti, kad niekam nėra skolingas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

A.M.Olšausko advokatė Miranda Kunickienė tvirtino, kad jo klientas su statytojais iš esmės atsiskaitė.

"Tačiau statytojai neatliko statybos darbų iki galo, be to, padarė broką. Todėl mano klientas sustabdė mokėjimą ir nori, kad jam ištaisytų broką. O kad dabar areštuotas A.M.Olšausko turtas, dar nieko nereiškia. Teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, taip neretai pasitaiko. Juk skolos išieškojimo dar niekas nepradėjo", – tikino M.Kunickienė.

Advokatė net neabejoja, kad ieškovai yra neteisūs ir siekia turtinės naudos.

Ieškovas jaučiasi teisus

Bendrovės "Feltoma" vadovas dienraščiui tvirtino, kad A.M.Olšauskas jam nieko nesumokėjo, nors banko išrašai ir jo paties parašas ant sąskaitos faktūros, kurią turi A.M.Olšauskas, liudytų, kad klientas su juo atsiskaitė.

"Iš tos sąskaitos jis nesumokėjo nė cento. Iš pradžių kažką mokėjo, paskui nebemokėjo. Kodėl į teismą dėl skolos kreipiausi tik dabar? Buvo sveikatos problemų. Neturėjau jėgų teismams", – paaiškino "Feltomos" direktorius.

Jis tvirtino, kad dėl darbo kokybės klientas jam pretenzijų neturėjo, esą jos atsirado tik tada, kai statytojas pradėjo reikalauti pinigų.

"Tada jis man pradėjo aiškinti, kad sutrūkinėjo sienos, nukrito tinkas. Iš tikro jos nėra sutrūkinėjusios. Dirbame jau labai daug metų, tokių dalykų, kad nesumokėtų klientas, nepasitaikydavo", – teigė "Feltomos" vadovas.

Patalpų reikėjo tyrimams

Profesorius A.M.Olšauskas, pakliuvęs į nepavydėtiną teisinę situaciją, yra prisidėjęs prie Klaipėdos universiteto Botanikos sodo įkūrimo, kur puoselėjo vaistinių, maistinių ir prieskoninių augalų kolekcijas-ekspozicijas.

Beveik 50 metų mokslininkas tyrinėja žmogaus savireguliacinės sistemos galimybes sėkmingai apsisaugoti nuo lėtinių ir ūminių ligų.

Jis sukūrė, išbandė ir įdiegė virš 400 augalinių preparatų receptų: antpilų, nuovirų, tinktūrų, ekstraktų, miltelių, pavilgų, kompresų, sirupų, papildų, sulčių derinių, biologinių stimuliatorių ir kitų veiksmingų, imuninę sistemą stiprinančių priemonių.

"Mano praktiniams tyrimams reikia žemės, kur galėčiau užsiauginti vaistažoles, ir patalpų, kur galėčiau jas džiovinti ir ruošti preparatus. Pasiėmęs kreditą iš banko sumaniau pasistatyti namelį, kad turėčiau kur tuos darbus dirbti. Radau skelbimą, kad kažkoks žmogus stato šiltus sodo namelius, užsisakiau projektą, sudarėme sutartį ir pradėjome statybas, bet štai kaip viskas išėjo. Dabar turiu bylinėtis teisme", – apgailestavo A.M.Olšauskas.

Ruduo – arbatų laikas

Klaipėdos universiteto Sveikatos fakulteto profesorius, Botanikos sodo, vaistažolių tyrimų bazės įkūrėjas profesorius Algimantas Mečislovas Olšauskas patarė, kaip apsisaugoti nuo virusų šaltuoju metų laiku, neišleidžiant daug pinigų.

Kelis žiedus medetkos, ramunėlių, juozažolės reikėtų užpilti karštu vandeniu, palaikyti 10–15 min., palaukti, kol atvės iki kambario temperatūros. Vatos diskelį reikia pamirkyti arbatoje ir įlašinti po penkis lašus į akis, nosį ar gerklę.

"Taip darau jau ne vieną dešimtmetį ir nesiskundžiu sveikata: nesergu nei sloga, nei bronchitu ar kitomis ligomis", – tikino 76 metų mokslininkas.

Profesorius tokį būdą pasiūlė ir kolegei, pasiguodusiai ausies uždegimu sergančiu vaiku.

Norint iš organizmo išplauti kenksmingas medžiagas, per dieną reikėtų suvalgyti nemažai švarių, ekologiškų vaisių ir daržovių.

Norint apsisaugoti nuo peršalimų bei stiprinti imuninę sistemą rekomenduojama gerti vingiorykščių, levandų, juozažolių, medetkų, čiobrelių arbatas – pasirinkimas platus, tik reikia netingėti.

Augalų žinovas siūlo ir paprastą būdą, kaip apsisaugoti nuo gripo: prieš einant į viešumą į švarko kišenę ar kur kitur įsikišti pelargonijos lapą, atbaidantį virusus.

Vietoj papildų – vaisiai ir daržovės

Daug paskaitų Klaipėdos bendruomenės namuose ir kitur skaitantis A.M.Olšauskas apgailestauja, kad lietuviai neišnaudoja siūlomų gamtos turtų. Užsienyje jo paskaitos esą sulaukiančios didelio susidomėjimo.

Shutterstock nuotr.

Profesoriui kartais iš paskaitų dalyvių tenka išgirsti skundų dėl prastos sveikatos ir saujomis geriamų vaistų. Pasak jo, norint gerai jaustis reikia stiprinti imunitetą, juk ne be reikalo Nobelio apdovanojimą gavęs mokslininkas pabrėžia paros ciklų įtaką bei svarbą organizmui.

"Reikia žinoti, kada valgyti, kada gerti vandenį ir kada iš organizmo turi pasišalinti atliekos. Žmonės nežiūri, kaip valgo: angliavandenius maišo su baltymais, tad organizme prisikaupia daug atliekų. Maiste daug pesticidų, konservantų, sunkiųjų metalų, antibiotikų. Jais apsinuodijęs organizmas suserga", – aiškino augalų žinovas.

Norint iš organizmo išplauti kenksmingas medžiagas, per dieną reikėtų suvalgyti nemažai švarių, ekologiškų vaisių ir daržovių. Jis pats per dieną suvalgo nuo vieno kilogramo iki 1 200 gramų vaisių ir daržovių.

"Niekada nesergu, nevartoju vitaminų. Sintetiniai vitaminai apkrauna inkstus, kepenis. Geriau suvalgyti obuolį – organizmas pasisavina 95 proc. naudingų medžiagų", – pasakojo pašnekovas.

Neskubėti pusryčiauti

A.M.Olšauskas ryte rekomenduoja neskubėti pusryčiauti – tai geriau daryti tik pasituštinus. Atsibudus ryte ląstelės būna itin ištroškusios, tad būtina jas pagirdyti, kad jos galėtų atiduoti teršalus.

Nesilaikant šios taisyklės, po kurio laiko inkstuose, tulžyje pradeda kauptis akmenys, siaurėja aterosklerozinės plokštelės.

Jis pats kiekvieną rytą išgeria pusę litro mineralinio vandens, sumaišyto su kmynų arbata, įlašina šiek tiek citrinų sulčių ir pasaldina medumi.

"Lietuviai per metus suvartoja per mažai medaus. Mums reikia bijoti cukraus, bet ne medaus. Rytų šalys suvartoja gerokai daugiau medaus nei mes, atsisako cheminių preparatų ir suvartoja gerokai mažiau cukraus, tad jų sveikatos rodikliai kur kas geresni.

Lietuvių gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių, palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, pirmaujame pagal sergamumą kai kuriomis ligomis. Visa tai tik dėl žmonių apsileidimo", – įsitikinęs profesorius.

Augalai – oro drėkintuvai

Vakarams ilgėjant ir anksčiau temstant, vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose. Vis dažniau tyko įvairūs virusai, egzaminuojantys mūsų organizmo atsparumą.

Klaipėdos universiteto biologinės medicinos mokslų daktaras profesorius Algimantas Mečislovas Olšauskas įsitikinęs, kad mes nepakankamai išnaudojame gerąsias kambarinių augalų savybes.

Pasak jo, šaltuoju metų laiku, įjungus centrinį šildymą, patalpų drėgmė primena Sacharos dykumos, nes drėgnumas siekia vos 20 proc.

Kai patalpų drėgmė maža, išsausėja nosies, akių, gerklės gleivinės, tada kur kas lengviau įsimesti mikroorganizmams.

Išsausėjęs oras tampa slogos, sinusito, bronchito, gripo ar net plaučių uždegimo priežastimi.

Kambariniai augalai apie 98 proc. laistymui panaudoto vandens išgarina į patalpų orą, tad jie gali tapti puikiais oro drėkintuvais.

Švariau nei operacinėje

Pasak A.M.Olšausko, Tarptautinis gyvenamosios aplinkos kokybės centras įrodė, kad prastą savijautą labai dažnai lemia blogas patalpų oras, kuriame kaupiasi įvairios cheminės medžiagos. Tad vis atkakliau pradeda kamuoti galvos skausmai, nuovargis, irzlumas, tampa sunkiau susikaupti.

Draugystė su kambariniais augalais padeda ne tik palaikyti santykinę patalpų drėgmę, bet ir išvalyti užterštą orą.

Remiantis moksliniais tyrimais atrinkta daugiau nei šimtas kambarinių augalų rūšių, kurie intensyviai mažina cheminių medžiagų koncentraciją patalpose ir pagerina patalpų oro kokybę.

Nustatyta, kad cheminių medžiagų koncentraciją patalpose gerokai sumažina kambariniai augalai dideliais lapais.

Tarp rekomenduojamų namuose auginti augalų A.M.Olšauskas paminėjo alaviją, vaškuolę. Nors pastarosios sultys nuodingos, tačiau į aplinką ji išskiria fitoncidų – organinių medžiagų, kurios naikina bakterijas, virusus.

Pasak profesoriaus, būtent dėl šios priežasties sanatorijos statomos pušynuose, kur išskiriama itin daug fitoncidų. Nors dar daugiau – net apie 10 kartų – fitoncidų išskiria kadagiai.

"Kadagyne oras gerokai švaresnis nei operacinėse, beveik be mikrobų", – patikino pašnekovas.

Dezinfekcijai – pelargonijos lapai

Daugelio lietuvių namuose galima rasti kvapiąją pelargoniją arba vadinamąją muškatą. Kurį laiką buvusi primiršta mūsų senelių pamėgta gėlė vėl išgyvena atgimimą. Ir ne be reikalo. Pelargonija gali būti ypač naudinga šaltuoju metų laiku, kai siaučia virusai.

"Pelargonija užmuša gripo virusus. Išeinant į viešumą rekomenduočiau keletą lapelių įsikišti į kišenę. Arba sutrinti rankas, dezinfekuoti rankenas", – paprastą bei veiksmingą profilaktikos priemonę pasiūlė profesorius.

Prieskoninis augalas rozmarinas taip pat išskiria fitoncidų, kurie padeda greičiau išgyti sergant bronchitu ar bronchine astma. Kvapusis rozmarinas taip par rekomenduojamas dirbantiesiems protinį darbą, nes skatina smegenų veiklą.

"Reikia išnaudoti gerąsias augalų savybes, tada būsime gerokai sveikesni", – patarė A.M.Olšauskas, pats propaguojantis sveiką gyvenseną ir parašęs dvi knygas apie gydomąsias augalų savybes.

Ligos – įveikiamos

Dviejų knygų apie augalų gydomąsias savybes autorius A.M.Olšauskas įsitikinęs, kad daugumą ligų bet kokioje stadijoje įmanoma sustabdyti ir išgydyti. Tačiau su viena sąlyga – žmogų būtina grąžinti arčiau gamtos.

Klaipėdos universiteto profesorius A.M. Olšauskas paaiškina, kad augalo ir žmogaus ląstelės yra 90–95 proc. panašios. Žmogus mineralines medžiagas geriausiai įsisavina iš augalų – iki 99 proc. Per 50 metų darbo biologinės medicinos srityje jis sukūrė per 400 augalinių preparatų receptų.

Pateikdamas ne vieną atvejį, kaip radikaliai pakeitęs mitybą ir gyvenimo būdą žmogus išsigydė net paskutinės stadijos vėžį, A.M.Olšauskas žino, ką kalba.

Beveik prieš porą dešimtmečių jis pats išgyveno vėžio diagnozę. Ilgai varginęs skrandžio gastritas galiausiai baigėsi tuo, kad gydytojai stemplėje aptiko vėžio darinių.

Tuomet į šeštą dešimtį įkopęs vyras pirmiausia numetė nemažai svorio – apie 25 kilogramus, tada iš pagrindų pakeitė mitybą.

Dabar jo valgiaraštyje dominuoja vaisiai ir daržovės, kurių per dieną stengiasi suvalgyti apie kilogramą.

Stiklinės neužtenka

Rytą Algimantas pradeda nuo vandens. Nors dabar dažna moteris giriasi ryto neįsivaizduojanti be stiklinės vandens, biologijos mokslų daktaras įsitikinęs, kad toks kiekis yra per mažas.

Jis pats ryte išgeria apie pusę litro kambario temperatūros natūralaus mineralinio vandens, sumaišyto su stikline kmynų arbatos ir šaukšteliu medaus. Taip esą iš organizmo pašalinami per naktį susikaupę toksinai ir kompensuojami skysčiai, kurių netenkama per naktį. Tad iki pietų rekomenduojama išgerti kuo daugiau vandens.

Mineralinis vanduo širdį šiek tiek aprūpina taip reikalingu kaliu. Pasak pašnekovo, ne vieno žmogaus širdis sustoja, kai organizmui pritrūksta šio vieno svarbiausių mikroelementų.

Paklaustas, kodėl negalima gerti gazuoto mineralinio vandens, A.M.Olšauskas paaiškino: "Gazuotas mineralinis vanduo rūgština organizmą, o jį reikia šarminti. Gazuotu mineraliniu prisikviesite ligas."

Į šį ryto "kokteilį" kartais vietoj kmynų dar galima įberti džiovintų kalendrų. Jos pristabdo kancerogeninių medžiagų, sukeliančių vėžį, susidarymą. Medus apvalo organizmą, suteikia jam naudingų medžiagų ir antioksidantų.

Neįvertina medaus

Po valandos vyras suvalgo apie 200 gramų obuolių ar kitokių vaisių, o priešpiet leidžia sau pasimėgauti kava su duona.

Nustebus dėl tokio pasirinkimo, A.M.Olšauskas paaiškina, kad duona taip pat turi cukraus, tad ji puikiai atstoja desertą. Kartais į kavą jis įsiberia šiek tiek rudojo cukraus. Tiesa, pirmenybę visada teikia medui.

50 metų tyrinėjantis žmogaus gebėjimą apsisaugoti nuo ligų, profesorius apgailestauja, kad lietuviai vis dar labai mažai vartoja medaus: Izraelyje, Japonijoje ar kitose ilgaamžiškumu garsėjančiose šalyse gyventojai per metus suvartoja apie 35 kilogramus medaus. Deja, lietuviai šio naudingo saldėsio suvartoja vos porą kilogramų.

A.M.Olšauskas paaiškino, kad bitės medų perdirba į gliukozę ir fruktozę. Žmogaus organizmui jį lengviau pasisavinti nei cukrų. Pastarasis gerokai apsunkina organizmo veiklą.

Svajoja apie milijoną

Visuomeniniais pagrindais skaitantis paskaitas įvairioms auditorijoms ir važinėjantis po visą Lietuvą fitoterapeutas apgailestauja, kad pas mus vis dar skeptiškai vertinamos galimybės sveikti be vaistų ir ilginti žmogaus biologinį amžių.

Kovo mėnesį Seime vykusioje konferencijoje apie biologinio amžiaus ilginimą ir senėjimo problemas paskaitas skaitė 11 šalių atstovai. Užsieniečiai gyrėsi, kaip per tris mėnesius gali kardinaliai pagerinti žmogaus sveikatą.

"Aš jau septynerius metus beldžiuosi į įvairias valdžios duris, bandydamas įrodyti, kad pajūryje taip pat galima šito imtis – gerinti žmonių sveikatą be jokių vaistų, tačiau dažniau susiduriu su abejingumu", – neslėpė apmaudo biologinės medicinos daktaras.

Tad nieko nuostabaus, kad Algimantas kartais pasvajoja, ką veiktų su išloštu milijonu.

"Žinant augalų veikliąsias medžiagas, galima daryti stebuklus", – įsitikinęs knygų autorius.

Aktualiausia – vėžys

Profesorius nuolat nemokamai konsultuoja žmones, kaip pasitelkus augalus, subalansuotą mitybą ir sveiką gyvenimo būdą įveikti ligą. Jo patarimų neretai klausia ir gydytojai, patys susidūrę su onkologine liga.

Per paskaitas A.M.Olšauskas iš klausytojų dažnai sulaukia klausimų apie vėžį ir kaip nuo jo apsisaugoti.

"Vėžys atsiranda tada, kai ląstelė užsiteršia nereikalingomis medžiagomis. Tada vietoj dviejų kartų ląstelė pasidalija į 3–5 ar daugiau kartų. Taip ji "suvėžėja" ir dariniai sparčiai dauginasi. Jei toks žmogus valgo vištieną, užterštą hormonais, vėžinių ląstelių augimą sustiprina 10 ar 15 kartų. O ką daro chemija, pesticidai, konservantai, sunkieji metalai..." – aiškino pašnekovas.

Pristabdo amžių

75 metų A.M.Olšauskas įsitikinęs, kad žmogus be ligų gali sulaukti 100 ar net 120 metų. Tokia tema jis skaito paskaitas ir įvairioms klausytojų auditorijoms.

Pasak pašnekovo, pasas ne visada atspindi tikrąjį žmogaus amžių – kartais penkiasdešimtmetis su savo ligos istorija, sveikatos bėdomis labiau panašėja į 80-metį. Ir, atvirkščiai, gerokai vyresnis žmogus jaučiasi taip, lyg būtų keliomis dešimtimis jaunesnis nei rodo asmens dokumentas.

Patį Algimantą būtų galima priskirti pastarųjų kategorijai. 75 metų profesorius į ketvirtą Klaipėdos universiteto aukštą laiptais užbėga greičiau nei kai kurie jo studentai.

Pigūs "vitaminai"

Pašnekovas tikina, kad vaistų – tabletę nuo galvos skausmo – gėrė gal kartą gyvenime. Alternatyvų sintetinėms tabletėms jis randa gamtoje.

Gal todėl jam šypsnį kelia spaudoje pasirodantys reklaminiai straipsniai, liaupsinantys neva stebuklingas piliules nuo kai kurių ligų.

Profesorius prisiminė ir dažnai viešai girdimas senjorų godas dėl vaistams išleidžiamų beveik visų pinigų.

Jis pasiūlė paprastą ir pigų receptą, kuo galima pakeisti sintetinius maisto papildus širdžiai – tereikia išsivirti bulvių su lupenomis. Jas galima valgyti su grybais ar 20–30 gramų kastinio. Bulvės širdį aprūpina reikalingu per dieną kalio kiekiu.

A.M.Olšauskas skeptiškai vertina maisto papildus. Juose esą veikliosios medžiagos nėra daug, o štai papildomų, organizmą nuodijančių medžiagų netrūksta. Jungtinėse Valstijose per metus nuo vaistų šalutinio poveikio miršta apie 100 tūkst. žmonių.

Vietoj sintetinių maisto papildų jis siūlo geriau vartoti dar vasarą užsišaldytas uogas: braškes, juoduosius serbentus ir pan.