Menu alsuojančioje aplinkoje

Kauno 1-oji muzikos mokykla kviečia atverti dar vieną kultūrinės atminties dienoraščio puslapį ir prisiminti 2021-ųjų vasarą išėjusį A.Klovą, nes, pasak rašytojo Oscaro Wilde'o, „atmintis yra dienoraštis, kurį mes visi nešiojamės su savimi“.

A.Klovos kelias į meną tarsi buvo nulemtas iš anksto. Jis gimė ir augo Kaune, Žaliakalnyje, inteligentiškoje šeimoje. Tėtis – dailininkas monumentalistas Boleslovas Klova, mama – gražaus balso savininkė, farmacininkė Violeta Klovienė. Dėdė Vytautas Klova – žymus lietuvių kompozitorius. Šeimos kasdienybė sukosi tarp meno, knygų, kūrybinio darbo, koncertų, parodų, spektaklių lankymo, jų aptarimo. Tokioje menu alsuojančioje aplinkoje greitai atsiskleidė berniuko muzikiniai gebėjimai. Tėvai jį nuvedė į Kauno Juozo Naujalio vidurinę meno mokyklą, kurioje jis pradėjo mokytis griežti smuiku. Tačiau vienas nelemtas įvykis – rankos lūžis – pakreipė Algirdo mokslus kita linkme. Įstojęs į Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą, pakeitė specialybę – pradėjo studijuoti kompoziciją pas kompozitorių Vladą Švedą, vėliau – pas kompozitorių Algimantą Kubiliūną, paskui tęsė kompozicijos studijas Lietuvos Valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) pas profesorių, kompozitorių Julių Juzeliūną.

Baigęs studijas Algirdas dirbo garso režisieriumi Lietuvos radijuje, kur darė žymiausių Lietuvos muzikų garso įrašus, radiofono „Vilniaus varpas“ muzikos redaktoriumi, kūrė ir vedė radijo stoties „Laisvoji banga“ ir „Vilsat“ laidas, TV laidas „Country Saloon“. Penkerius metus dirbo laikraščio „Muzikos barai“ redaktoriumi-korespondentu, rašė straipsnius apie įdomiausius muzikos įvykius Lietuvoje, apie džiazo, roko, folkloro festivalius, akademinės muzikos koncertus įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose.

Liaudies kultūros kloduose

Meilė liaudies menui, tradicinei muzikai jaunąjį muziką atvedė į garsųjį Vilniaus universiteto folkloro ansamblį „Ratilio“. Ketverius metus jis vadovavo šio kolektyvo instrumentinei grupei, todėl niekas nenustebdavo, pamatęs Algirdą bėgantį su smuiku rankose Vilniaus senamiesčio gatvelėmis. Šio instrumento jis neapleido visą gyvenimą.

Ilgametė darbo patirtis su ratiliokais, ekspedicijose sukaupta gausi tautosakos medžiaga ir didžiulis atsidavimas, kaip jis pats sakydavo, tam, kas tikra, – mūsų liaudies kultūros klodams, subrandino mintį įkurti naują folkloro ansamblį „Vydraga“. A.Klovai vadovaujant „Vydraga“ aktyviai koncertavo Lietuvoje, išleido gausybę įrašų, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Europoje, Amerikoje, Azijoje. Kolektyvas gyvuoja ir šiandien.

Jam pavaldūs ne tik solinės ar chorines dainos žanrai vaikams, bet ir kamerinė muzika fortepijonui, smuikui, birbynei, kanklėms, lumzdeliui.

Tarptautinis instrumentinio folkloro festivalis „Griežynė“ – dar vienas A.Klovos ir jo kolegos Arūno Lunio sumanymas.

Kaip muzikantas, Algirdas atsiskleidė ir kituose muzikos žanruose: smagiai muzikuodavo įvairiuose renginiuose su Lietuvos ir pasaulio džiazo, roko, kantri atlikėjais. A.Klova gerai žinomas ir kaip kamerinės, orkestrinės, chorinės muzikos kūrėjas, šalia kurios glaudėsi roko, kantri, folk-, popmuzikos dainos. Be to, jis buvo vienas pirmųjų folkdžiazo ir pasaulinės muzikos propaguotojų Lietuvoje.

Sukosi vaikų būryje

Kompozitorius nemažai kūrinių paliko vaikams. Jis 20 metų sukosi vaikų būryje, dirbdamas Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos Vilniuje mokytoju. Ten įkūrė ir vadovavo vaikų folkloro ansambliui „Aglija“. Dvejus metus šeimininkavo – taip jis įvardijo savo pareigas – Vilniaus mokytojų namų „Algirdo Klovos svetainėje vaikeliams ir jų tėveliams“. Skaitė paskaitas, vedė praktinius muzikos užsiėmimus Lietuvos mokyklose.

Kompozitoriaus sesė, Kauno 1-osios muzikos mokyklos fortepijono mokytoja metodininkė Aušra Klovaitė-Berezinienė sugalvojo ir kolegoms pasiūlė surengti koncertą-prisiminimą „Kompozitoriaus Algirdo Klovos muzika vaikams“ ir taip pažvelgti į kompozitoriaus kūrybinį pasaulį vaikų akimis. „Nes mūsų atmintis – tai tarsi duota galimybė išgyventi antrą gyvenimą. Prisiminti tai, kas mums palikta, – didžiulė dovana ir turtas“, – sako A.Klovaitė-Berezinienė.

Įvairialypę muziką kūręs A.Klova – didelis eruditas, išmanęs ne tik moderniausias muzikos tendencijas, gerbęs klasiką, mėgavęsis džiazu ir roku, bet nepaprastai mylėjęs ir gerai pažinęs lietuvių tradicinę muziką. Todėl jam pavaldūs ne tik solinės ar chorinės dainos žanrai vaikams, bet ir kamerinė muzika fortepijonui, smuikui, birbynei, kanklėms, lumzdeliui.

Koncerte-prisiminime muzikuos Kauno 1-osios muzikos mokyklos J.Naujalio muzikos gimnazijos, Prano Mašioto pradinės mokyklos jaunieji muzikantai. Įėjimas nemokamas.

Kas? Koncertas „Kompozitoriaus Algirdo Klovos muzika vaikams“

Kur? Kauno 1-osios muzikos mokyklos didžiojoje salėje, J.Gruodžio g. 25

Kada? Balandžio 29 d. 17 val.

Mirė staiga

„Mirė šį rytą ir staiga, netikėtai (...) Jis buvo visų galų meistras – ir rašyti, ir groti, ir kurti, ir megzti ryšius, ir kitiems padėti, visada buvo šiltas ir draugiškas žmogus“, – BNS sakė Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė Radvilė Buivydienė.

A. Klova gimė 1958 metais Kaune, jis buvo vienas pirmųjų folk-jazz propaguotojų šalyje.

1983-iaisiais baigė Lietuvos konservatorijos Juliaus Juzeliūno klasę.

1983–1991 m. dirbo Lietuvos radijo garso režisieriumi. 1984–1988 m. vadovavo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ instrumentinei grupei. 1991–1994 m. buvo radiofono „Vilniaus varpas“ muzikos redaktorius ir laidų vedėjas.

Algirdas Klova. G. Savickio / ELTOS nuotr.

Nuo 1992 m. su A. Luniu organizavo tarptautinį instrumentinį folkloro festivalį „Griežynė“. 1995 m. Lietuvos country muzikantų asociacijos įkūrėjas, viceprezidentas, 1996–1999 m. prezidentas. Nuo 2001 m. „Blue grass“ tarptautinės asociacijos narys ir atstovas Lietuvai.

1980 m. įkūrė country muzikos grupę „Kikilis“ ir iki 1985 m. jai vadovavo, 1988 m. įkūrė folkloro ansamblį „Vydraga“, jam vadovavo.

1996 m. subūrė „Country Blues Session Band“, kuris 1999 m. konkurse „Country Europa Mrągowo“ laimėjo II premiją. 

Jis sudarė ir išleido daugiau kaip dešimt lietuvių muzikos folkloro rinkinių, savo kūrybos ir ansamblio „Vydraga“ kompaktines plokšteles, knygas „JAV fidlerių melodijos“ (2000), „JAV vaikų dainos“ (2002).

A. Klova koncertavo Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Švedijoje), kaip solistas ir su ansambliais dalyvavo festivaliuose su džiazo, roko, country muzikantais.

Jo kūrybai būdingas melodingumas, improvizaciškumas, joje gausu liaudies muzikos elementų, yra ir minimalizmo bruožų.

A. Klova apdovanotas įvairiais apdovanojimais ir premijomis, 2003 metais tapo „LATGA-A“ metų autoriumi.

I. Šimonytė ir V. Čmilytė-Nielsen reiškia užuojautą

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė reiškia užuojautą dėl kompozitoriaus, muzikanto, muzikologo, folkloro puoselėtojo, radijo laidų vedėjo A. Klovos mirties.

„Lietuvos kultūra neteko aktyvaus ir kūrybingo žmogaus, kuris daugel metų paskyrė įvairių žanrų muzikos puoselėjimui. Jis kūrė muziką, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje kaip solistas ir su ansambliais, dalyvavo festivaliuose, įvairiuose projektuose. Itin reikšmingas jo indėlis skleidžiant lietuvių folkloro grožį ir jėgą. Dėl A. Klovos mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kuriems teko laimė pažinti šią ryškią asmenybę“, – sakoma premjerės užuojautoje.

„Netekome išskirtinės muzikos pasaulio asmenybės. Kompozitorius ir muzikantas A. Klova ateities kartoms paliko daugybę muzikinių kūrinių įvairiems instrumentams ir balsams. Kartu mes jį prisiminsime ir kaip lietuvių folkloro muzikos propaguotoją toli už mūsų šalies ribų, daugelio autorinių koncertų ir tarptautinių festivalių organizatorių, muzikos žurnalistą, talentingą pedagogą“, – sakė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sunkiu netekties metu artimiesiems, kolegoms ir mokiniams linkėdama dvasios stiprybės.

Apie multikultūrinį skambesį dovanosiantį vakarą sutiko papasakoti jį vesiantis ir muzikuosiantis kompozitorius Algirdas Klova.

Dalijamės kompozitoriaus mintimis.

„Dainų autoriai ir atlikėjai savo kūrinius neretai rašo, žiūrėdami į gamtos reiškinius, remdamiesi istoriniais faktais, meilės nuotykiais, vaikystės prisiminimais. Visgi yra tokių, kurie kūrybai peno semiasi iš savo ir kitų tautų etninės kultūros. Tokius į šį koncertą ir pasikvietėme.

Ne paslaptis, jog egzistuoja daugybė kadaise dainuotų tautosakos kūrinių, tačiau dabar jų muzika dingusi, o gražus tekstas vis dar gyvas. Taigi, kai kurie dainų autoriai ir atlikėjai patys parašo tokiems tekstams muziką, kiti savo kūryboje naudoja liaudies dermiją, ritmiką, melodiką, ieško profesionalių poetų tekstų, kuriuose atsispindi etnika, žmonių buitis, papročiai. Esu dirbęs su daugybę tokių eilėraščių parašiusiu poetu Vladu Braziūnu – drauge su juo išleidome knygą „Iš naminio audimo dainos“ su kompaktiniu disku. Jame klausytojai gali rasti su lietuvių folkloro grupe „Vydraga“ įrašytas liaudies ir mano kurtas melodijas bei V. Braziūno posmus. Taigi, specialiai festivalio TAI – AŠ koncertui „Muzika iš šaknų“ parašiau muziką Vlado Braziūno, Liutauro Degėsio tekstams ir patalkinti pasikviečiau „Vydragą“.

Šiame koncerte taip pat pasirodysiančios Žemynos Trinkūnaitės pažintis su lietuvių liaudies muzika prasidėjo tėvų, žinomų Lietuvos folkloro entuziastų, namuose. Groti koncertinėmis kanklėmis ji mokėsi Balio Dvariono muzikos mokykloje, vėliau kūrė kompozicijas diatoninėms kanklėms, dainavo „VISI“, „Kūlgrinda“ ir Vilniaus dailės akademijos folkloro ansambliuose. 2013 m. jos išleistas kompaktinis diskas „Devynstygės kanklės – 17 kompozicijų“ pakliuvo į vienuolikos netikėčiausių Lietuvos muzikos albumų sąrašą. Ž. Trinkūnaitės kompozicijos originalios, įkvėptos lietuviškų dermių, sąskambių, intonacijų. Ši autorė niekada neužrašo savo kūrinių natomis ant popieriaus – viską atlieka atmintinai, tad kiekvieną kartą jos melodijos skamba vis kitaip, improvizuotai. Šiandien Šv. Kotrynos bažnyčioje taip pat pasirodysianti Liucija Vaicenavičiūtė – irgi folkloristų vaikas, gražiai dainuojantis, įdomiai kuriantis.

Koncerte skambės autorinė muzika, kurioje juntamos senosios kultūros šaknys. Didžiausiomis žvaigždėmis reikėtų vadinti lenkų kilmės kompozitorių ir atlikėją Mieczislaw Litwinski, besiremiantį lenkų bei rytų kultūros palikimu, besigilinantį į etninio dainavimo, muzikavimo problemas, ir amerikietį Paul Cataldo, kurio kūryba persmelkta american folk & country muzikos stilistiniais elementais. Taip pat girdėsite svečią iš Ukrainos Viktor Pašnik, kurio dainose gausu liaudiškos muzikos dvasios, jis ir akompanuoja sau ne tik gitara, bet ir nacionaliniu instrumentu – bandūra.

Šį festivalio vakarą vesiu aš pats ir pristatysiu savo draugus-bendraminčius.

Koncertas „Muzika iš šaknų“ turėtų sudominti ir jaunus, ir vyresnius klausytojus. Pastaruosius, nes jie dar turi šaknis, jaunus, nes gal jie jas suras...“

Keičiasi kartu su pasauliu

„Šiuo metu yra sunku nurodyti bent vieną tikrojo, grynojo kantri grupę Lietuvoje. Žmonės klysta ir yra klaidinami, kad kantri muzika – tai paprasčiausia kaimo muzika. Iš esmės, šis stilius visų pirma yra Amerikos krašto muzika, o ne bet kokia kaimiška muzikėlė su keletu kantri elementų“, – tikina muzikantas ir kantri muzikos žinovas Algirdas Klova.

Pasak muziko, viešoje erdvėje retai išgirsime bandymų klausytojus plačiau supažindinti su kantri stiliumi, ir retas net nesupranta, ar klausoma muzika turi ką nors bendro su kantri, ar ne. Tokios pasaulinio lygio popžvaigždės kaip Taylor Swift ar Shania Twain savo karjerą pradėjo būtent nuo kantri muzikos ar net bluegrasso. Ir, kaip pastebi A. Klova, nors šiuo metu jų atliekama muzika stipriai nutolo nuo šio stiliaus, bet įtaka jaučiama ir tolesnėje kūryboje.

„Grynos kantri muzikos lieka nedaug, ir tai vyksta ne tik su į popmuzikos pasaulį pasukusiais muzikantais. Net per vesternus, dėl kurių daugelis pamėgo šį stilių, retai grodavo tikrąją kantri muziką. Visgi daugelį populiariųjų vesternų kūrė italai ar vokiečiai, kurie su JAV kultūra turi mažai ką bendro. Tiesa, kantri muzika, kaip ir pats gyvenimas, nestovi vietoje, atsiranda vis daugiau įvairių šio stiliaus atmainų, grupės eksperimentuoja, ieško savito skambesio, o jau klausytojui paskui spręsti, kas jam labiau patinka“, – pasakojo A. Klova pridurdamas, kad ir į „Visagino Country“ tradiciškai atvyksta įvairių stilių atlikėjai.

Kiekvieno skoniui

Viena iš festivalio organizatorių Elena Čekienė antrina A. Klovai ir tikina, kad šiemet „Visagino Country“ renginyje bus galima išgirsti tiek klasikinės kantri muzikos atlikėjų, tiek ir įvairių eksperimentinių skambesių. Ne visi renginyje dalyvausiantys atlikėjai puošiasi šios muzikos simboliu tapusiais kaubojiškais batais ir skrybėlėmis.

„Nuo pirmojo festivalio, surengto dar 1991 metais, muzikos grupės išbandė įvairių kantri ir kitų muzikos stilių susiliejimų. Matome, kad nemažai šių eksperimentų pasisekė ir puikiai skamba. Į „Visagino Country“ festivalį atvyksta tiek tradicinės kantri mylėtojai, tiek ir nauju skambesiu besimėgaujantys muzikos gerbėjai. Tad šiemet bus galima išklausyti nuo ramių kantri baladžių iki energingų kantri roko dainų“, – pasakojo E. Čekienė.

Festivalyje be klasikinę kantri muziką grojančių Amerikiečio Carltono Moody ir kanadiečio Juliano Summerso šiemet atvyks kantri roko bei pop kantri dainas atliekančios ukrainiečių „Fira“ bei latvių „Flame & Rolltones“ grupės. Lenkijai atstovaus viena populiariausių šalies kantri ir rokenrolo bei bliuzo grupių – „Whiskey River“.

Šių metų festivalyje dalyvaus ir austrų grupė „Nashville“,  prancūzai Kevinas Buckley ir „The Yee-Haw band“. Iš Rusijos atvyks „Country Hell“ kolektyvas. Kartu su jais scenoje išvysime grupės „Kukuruza“ senbuvius Jurijų Palmovą ir Svetlaną Šebeko.  Festivalyje gros ir mandolinininkės Olgos Jegorovos bei Romano Palmovo duetas „RO“.

Festivalyje tradiciškai dalyvaus ir vienas iš renginio pradininkų – Virgis Stakėnas. Iš lietuviškų balsų taip pat bus galima išgirsti Aleksandrą Belkiną su projektu „Creedance tribute“ bei akustinės muzikos atlikėją „Feather Grey“.

Koncertinius vakarus pradės tradicija tapęs, 14 metus rengiamas, projektas „Kantri viltys“. Jo metu savo kantri sugebėjimus ir dainas pristato mūsų šalies jaunieji muzikantai. Sekmadienį renginį užbaigs muzikinis pasirodymas Visagino bažnyčioje.

Kaubojiški šokiai ir linksmybės

Dvi dienas truksiantis festivalis šiemet vyks šalia stadiono, ant Visagino ežero kranto. Organizatoriai tikina, kad festivalio dalyviams nebus nuobodu ir laukiant vakarinių pasirodymų.

„Kaip visada prieš renginį laukia baikerių žygis. Šeštadienį tris valandas vyks linijinių šokių maratonas, kurio metu ne tik įvairios linijinių šokių grupės pristatys savo įgūdžius, bet ir visi norintys galės išmokti šių šokių, o šeštadienio vakarą – jau ir patys sušokti koncertuose“, – pasakojos E. Čekienė.

Dalyvių laukia ir daugiau kaubojiškų ar net indėniškų pramogų, bet kol kas organizatoriai palieką intrigą ir jų neatskleidžia.

Tradicinis „Visagino Country" festivalis šiemet vyks rugpjūčio 19–20 dienomis.

Daugiau informacijos – visaginocountry.lt.