Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatantį Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymą.

Už balsavo 114 Seimo narių, o susilaikė šeši.

Bazinės algos dydis bus didžiausias nuo 2009 metų, kai jis siekė 183 eurus. 

Daugiau kaip 200 tūkst. biudžetininkų atlyginimai nuo sausio didės vidutiniškai apie 40 eurų (iki mokesčių), arba 16,8–129,2 euro, priklausomai nuo koeficiento.

Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių darbuotojų alga didės daugiau nei 100 eurų. 

Prezidento atlyginimas nuo sausio didėtų 220 eurų, mokytojų, statutinių pareigūnų, Seimo ir Vyriausybės vadovų – 100-105 eurais, Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko – 129 eurais, KT teisėjų – 117 eurų, ministrų – 95 eurais, medikų – 90 eurų, Seimo narių – 77,6 euro, didmiesčių merų – 76 eurais, medikų – valstybės tarnautojų su mažiausiu pareiginės algos koeficientu – 20 eurų, o dirbančių pagal darbo sutartis – 16,8 euro.

Seimas taip pat pakėlė mažiausius pareiginės algos koeficientus viešojo sektoriaus darbuotojams, kad padidinimus minimalų atlyginimą kvalifikuotų darbuotojų mažiausi atlyginimai nebūtų mažesni už nekvalifikuotų.

Už Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisas balsavo 121 parlamentaras.

Mažiausiai uždirbančių A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojų minimalūs pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios augs 0,5 koeficiento. Mažų koeficientų padidinimui biudžete numatyta 27,6 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, priėmus minėtus pakeitimus beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų kitąmet gaus per 100 eurų didesnį atlyginimą.

Linas Kukuraitis sako, kad ministerija yra linkusi pritarti naujiems Lietuvos banko skaičiavimams, jog MMA kitais metais turėtų siekti 48,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Dabar santykis siekia 47,5 procento.

„Vyriausybė paprastai renkasi kažkur tarpe tarp profsąjungų ir darbdavių siūlymų. Šiuo atveju sutarta, kad MMA apskaičiavimas yra susietas su VDU“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė L. Kukuraitis.

„Profesinės sąjungos skaičiuoja pridėdamos ir priedus, ir visus kitus dydžius. Tuo tarpu Lietuvos bankas kai skaičiuoja, tai atmeta tą dalį ir tada gauna apie 642 eurus (...) Mes kol kas pritariame Lietuvos banko skaičiavimui, kad didinimas turėtų būti pagal formulę. Be visų priedų, priemokų, tas augimas būtų pakankamai reikšmingas – beveik 35 eurai“, – kalbėjo ministras.

Trečiadienį Trišalei tarybai nepavyko sutarti dėl būsimo MMA dydžio. L. Kukuraitis sako, kad jei nepavyks surasti bendros pozicijos, sprendimą turės priimti Vyriausybė.

„Tą sprendimą turėsime priimti visais atvejais. Tai yra susieta ir su biudžeto formavimu, ir su aiškia teisine norma“, – pabrėžė ministras.

Jis teigė, kad sprendimą reikėtų priimti kuo greičiau, tačiau situaciją sunkina pandemijos keliamas neapibrėžtumas bei sparčiai besikeičiančios ekonominės prognozės.

„Tai turėtume padaryti kiek galima anksčiau, kad visi skaičiuotų savo pajamas ir išlaidas. Bet gana daug sprendimų keliasi į ateitį, nes prognozės labai kinta. Vien Finansų ministerijos prognozių pokytis nuo liepos mėnesio prognozių iki rugsėjo buvo drastiškas“, – sakė L. Kukuratis.

„Tos derybos lyg ir vyksta, bet visi žiūri, kas toliau bus“, – pridūrė jis.

Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 eurais iki 663 eurų (iki mokesčių), tuo metu verslo atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti. Anot jų, ekonominė situacija tebėra neapibrėžta, todėl sunku prognozuoti, ar bus įmanoma didinti atlyginimus.

Trišalė taryba yra nusprendusi, kad MMA turi sudaryti 45-50 proc. vidutinės algos.

Finansų ministerija neseniai skelbė, kad vidutinis atlyginimas iki mokesčių šalyje šiemet augs 6,5 proc., o 2021 metais augimo tempas sulėtės iki 3,3 proc

Šiuo metu MMA yra 607 eurai (prieš mokesčius) – ji padidinta nuo šių metų sausio.