„Bankas pradėjo daryti pavedimus. Pinigai sanatorijos darbuotojus pasieks šiandien“, – BNS antradienį sakė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Sanatorijos vadovas Ilja Epifanovas BNS yra sakęs, kad kartu su mokesčiais valstybei ir darbuotojų algomis pervedama suma siekia daugiau nei 300 tūkst. eurų.

„Belorus“ sąskaitos buvo įšaldytos netrukus po to, kai ES įvedė sankcijas Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai. Ši valdyba yra sanatorijos dalininkė.

Dėl to pajamų už gruodžio mėnesį iki šiol laukė beveik 400 sanatorijos darbuotojų, kurių dauguma yra lietuviai.

„Belorus“ sanatorijos atveju, kad jos darbuotojai gautų algas, Vyriausybė pritaikė išimtį.

Bankas „Swedbank“ sanatorijos sąskaitas įšaldė gruodžio 18 dieną, gruodžio 21 dieną jis apie tai pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) ir Užsienio reikalų ministerijai (URM).

URM gruodžio 31 dieną pranešė bankui „Swedbank“ apie išimties suteikimą.

Iki sausio 5 dienos, kai darbuotojus turėtų pasiekti atlyginimai, sanatorija su FNTT ir „Swedbank“ turėjo suderinti konkrečius mokėjimus.

Vyriausybė šiuo metu taip pat rengia planą, kaip padėti sanatorijos darbuotojams ilguoju laikotarpiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę „Belorus“ sanatorijos situaciją aptarė su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir pabrėžė, kad ES sankcijų taikymas Baltarusijos režimui neturėtų pabloginti Lietuvos piliečių ar įmonių padėties.

Pasak S. Skvernelio, siūloma, kad pirmus du mėnesius valstybė padengtų visą (100 proc.) prastovoje esančio darbuotojo darbo užmokestį, bet ne daugiau kaip minimalus mėnesio atlyginimas (607 eurai, arba 437 eurai į rankas), o vėliau pusę metų iš prastovų grįžtantieji gautų ne mažiau kaip 50 proc. atlyginimo subsidiją.

Be to, 50 proc. subsidijos bus mokamos ir iki tol darbo neturėjusiems žmonėms.

Stiprėjant įmonių pajėgumams parama palaipsniui bus mažinama.

Planuojama, kad ši priemonė pasieks 210 tūkst. darbuotojų, jai numatoma skirti 380 mln. eurų.

Tuo metu darbo netekę savarankiškai dirbantys žmonės galės pasinaudoti vietinėmis užimtumo iniciatyvomis netaikant 50 proc. garanto, paramą gaus ir negalią turintys darbingo amžiaus žmonės. Tam numatoma apie 5,6 mln. eurų.

Darbo netekusiems žmonėms, kurių, pasak S. Skvernelio, gali būti apie 200 tūkst., pusę metų planuojama mokėti 200 eurų darbo paieškos išmoką. Tam bus skirta apie 265 mln. eurų.

Pasak jo, dukart didinamos lėšos profesiniam mokymuisi, keičiamas pameistrystės rėmimas, numatant didesnę darbo užmokesčio kompensaciją ir taip pritraukiant į šią mokymosi formą daugiau asmenų. Tam bus skirta daugiau kaip 10 mln. eurų.

Beveik 910 tūkst. žmonių, gaunančių senatvės, našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto darbo laiko pensijas, taip pat kompensacijas už ypatingas sąlygas bei įvairias šalpos išmokas, bus išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka. Tam numatyta 182 mln. eurų.

Pasak premjero, skiriat socialines pašalpas laikinai nebus vertinamas turtas, neįskaitoma dalis nedarbo ar darbo paieškos išmokos, bus praplečiama teisė gauti paramą. Vertinant nepasiturinčių šeimų pajamas bus žiūrimos tik trijų mėnesių pajamos, kad daugiau šeimų per karantiną gautų didesnius vaiko pinigus.

„Numatyta trumpinti socialinio būsto nuomos laukimo terminus, o jo negavusiems žmonėms per nustatytą laiką savivaldybės turės užtikrinti rinkoje nuomojamo tinkamo būsto nuomos mokesčio kompensaciją asmeniui ar šeimai, kurios „grindys“ yra apie 32 eurus asmeniui“, – rašė S. Skvernelis.

Anot jo, per įvairias priemones planuojama suteikti pagalbą maždaug 1,4 milijono gyventojų.

„Pagrindinis tikslas – išlaikyti darbo rinkoje maksimalų įmanomą žmonių skaičių. Esamų darbo vietų išsaugojimas ir naujų kūrimas šiandien yra svarbiausia“, – feisbuke rašė premjeras.

Anot jo, priemonės trečiadienį bus svarstomos Vyriausybės posėdyje. Įstatymų pataisoms dar turės pritarti Seimas.