Abu senyvi ir didelę pagarbą pelnę religijos veikėjai ryte susitiko kukliuose A. Sistani namuose šventajame Nadžafo mieste pirmojo kada nors surengto popiežiaus vizito Irake antrąją dieną.

84 metų pontifikas nusprendė surengti šią „ilgai lauktą“ kelionę, nepaisydamas koronaviruso pandemijos antrosios bangos ir pablogėjusios saugumo padėties, kad pademonstruotų solidarumą su Irako senovine krikščionių bendruomene ir pagilintų dialogą su kitais tikėjimais.

Jis atskrido į Nadžafo oro uostą, kur šia proga buvo pakabinta plakatų, įskaitant šiitų itin gerbiamo 4-ojo kalifo Ali, pranašo Muhammado (Muhamado) giminaičio, palaidoto šiame mieste, citatą.

Žmonių esama dvejopų: arba esate tikėjimo broliai, arba lygūs savo žmogiškumu.

„Žmonių esama dvejopų: arba esate tikėjimo broliai, arba lygūs savo žmogiškumu“, – buvo užrašyta ant transparantų.

Kortežas Šventąjį Tėvą atvežė į Nadžafo senamiestį, kur saugumo priemonės buvo labai sustiprintos. Išlipęs iš automobilio Pranciškus nuėjo į vieną iš mažyčių gatvelių, o vienas naujienų agentūros AFP korespondentas matė, kaip popiežius įžengė į A. Sistani darbo apartamentus.

Per šį susitikimą žurnalistai į vidų nebuvo įleisti, nes 90 metų didysis ajatola garsėja savo uždarumu ir beveik niekada nesirodo viešai.

Šis vizitas – vienas svarbiausių akcentų per Pranciškaus keturių dienų kelionę po karų nualintą Iraką, kur A. Sistani pastaraisiais dešimtmečiais atliko itin svarbų vaidmenį mažinant įtampą.

Kad šis tiesioginis susitikimas įvyktų, Nadžafas ir Vatikanas kelis mėnesius buvo įsitraukęs į atsargias derybas.

„Didžiuojuosi, ką simbolizuoja šis vizitas, ir dėkoju padariusiems jį įmanomą“, – Nadžafe sakė aukšto rango dvasininkas Mohamedas Ali Bahras al Ulumas (Mohamedas Ali Bahras Ulumas).

Didelis moralinis autoritetas

Popiežius Pranciškus, aktyvus tarpreliginio bendradarbiavimo pastangų šalininkas, yra susitikęs su aukščiausiais sunitų dvasininkais keliose musulmonų daugumos šalyse, įskaitant Bangladešą, Maroką, Turkiją ir Jungtinius Arabų Emyratus.

Tuo tarpu didžiuoju ajatola A. Sistani seka didžioji dalis iš 200 mln. pasaulio šiitų – mažuma tarp musulmonų, bet dauguma Irake. Jis yra nacionalinis irakiečių veikėjas.

„Ali Sistani yra religinis lyderis, turintis didelį moralinį autoritetą“, – pažymėjo Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos vadovas ir islamo studijų specialistas kardinolas Migelis Angelis Ayuso Guixotas (Migelis Anchelis Ajusas Gišotas).

Religijos studijas A. Sistani pradėjo būdamas penkerių, o 10-ajame dešimtmetyje tapo didžiuoju ajatola.

Kol valdžia buvo diktatoriaus sunito Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) rankose, A. Sistani ilgus metus buvo uždarytas namų arešte, tačiau kai 2003 metais JAV vadovaujamos invazijos metu represinis režimas buvo nuverstas, didysis ajatola užėmė beprecedentį vaidmenį visuomenėje.

2019 metais jis kartus su Irako protestuotojais reikalavo geresnių viešųjų paslaugų ir kad išorės jėgos nustotų kištis į Irako vidaus reikalus.

Penktadienį Bagdade popiežius Pranciškus išsakė panašų prašymą.

„Tegu turintieji siaurų interesų atsitraukia – tie pašaliniai suinteresuotieji, kurie neatsižvelgia į vietos gyventojus“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

A. Sistani santykiai su gimtuoju Iranu, kur yra kita svarbi šiitų religinei bendruomenei vieta – Kumas.

Nors Nadžafas pasisako už religijos ir politikos atskyrimą, Kumas mano, kad aukščiausias dvasininkas – Irano aukščiausias lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) – taip pat turėtų vadovauti Irakui.

Louisas Sako (Luisas Sakas), Irako chaldėjų katalikų bažnyčios patriarchas, nurodė, kad tai bus „privatus vizitas“, per kurį religiniai lyderiai susitiks A. Sistani rezidencijoje šventajame Nadžafo mieste „be jokių formalumų“.

90 metų A. Sistani retai pasirodo viešumoje ir retai priima lankytojus. Apie jo ir popiežiaus susitikimą buvo pranešta praėjus kelioms savaitėms po to, kai buvo suderintos kitos popiežiaus Irako vizito dalys.

L. Sako išreiškė viltį, kad abu dvasiniai lyderiai pasirašys dokumentą dėl „žmonių brolijos už taiką pasaulyje“ ir tarpreliginį tekstą, smerkiantį ekstremizmą.

Popiežius Pranciškus tokį dokumentą pasirašė su šeichu Ahmedu el Tayebu (Ahmedu Tajebu) – Al Ažaro mečetės, Egipto prestižiškiausios sunitų doktrinos įstaigos, didžiuoju imamu 2019 metų vasarį.

Pasak L. Sako, popiežius tikisi tokio įtakingo šiitų dvasininko kaip A. Sistani prisijungimo.

„Pasirašydamas šį istorinį dokumentą jis atstovautų antrai stambiai islamo daliai“, – sakė kardinolas naujienų agentūrai AFP.

Popiežius Pranciškus Irake turėtų lankytis kovo 5–8 dienomis.

Bagdade jis laikys mišias Švč. Mergelės bažnyčioje, kur per kruviną 2010 metų išpuolį žuvo dešimtys tikinčiųjų ir kunigų.

Jis taip pat vyks į šiaurinį Mosulo miestą ir Ninevės lygumas, kurias 2014 metais užėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“, ir netoliese esančio kurdų regiono sostinę Arbilį.

Po apsilankymo pas A. Sistani jis keliaus į senovinį Ūro miestą, kur, kaip sakoma, gimė Abraomas.

Ten popiežius kartu su kitų Irako tikėjimų – musulmonų šiitų ir sunitų, jazidų ir sabėjų – atstovais dalyvaus tarpreliginėse pamaldose, nurodė L. Sako.

„Vilties šaltinis“

Irake anksčiau gyveno daugiau nei 1,5 mln. krikščionių, tačiau jų bendruomenę išretino virtinė vienas po kito sekusių konfliktų.

Po tarpkonfesinio konflikto, alinusio šalį po JAV vadovautos invazijos 2003 metais, kurio kulminacija įvyko džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ 2014-aisiais užėmus dideles šalies teritorijos dalis, 40 mln. gyventojų turinčiame Irake beliko 400 tūkst. krikščionių.

Daugelis išreiškė viltį, kad popiežiaus vizitas atkreips dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria ši bendruomenė, beveik neatstovaujama vyriausybėje.

„Tai bus paguoda ir vilties šaltinis“, – kalbėjo L. Sako.

Pasak jo, krikščionys kenčia dėl Irako valstybės silpnumo, lyginant su kitomis ginkluotomis grupėmis ir net gentimis, keliančioms grėsmę mažumų bendruomenių išlikimui.

„Tai kaip Viduramžiai“, – sakė kardinolas.

Nors didžiojoje Irako dalyje aktyvūs koviniai veiksmai baigėsi, tačiau praėjusią savaitę dviguba sprogdintojų mirtininkų ataka nusinešė daugiau nei 30 žmonių gyvybių, dar dešimtys buvo sužeisti.

Popiežius Pranciškus pasmerkė šį išpuolį kaip „beprasmį žiaurumo aktą“.

Tačiau irakiečius labiau jaudina didelis ekonominis nuosmukis, kurį sukėlė pasaulyje kritusi naftos kaina ir koronaviruso pandemija, per praėjusius metus nusinešusi tūkstančius gyvybių Irake.

Remiantis oficialiais duomenimis, viruso plitimas sulėtėjo, be to, popiežius Pranciškus neseniai buvo paskiepytas nuo koronaviruso.