„Nuo šių metų liepos 1 d. pasikeitė ne tik Darbo kodeksas, tačiau įvyko nemažų pokyčių ir įstatymuose, reglamentuojančiuose įmonių gyvenimą, - teigia bendrovės„Creditreform Lietuva" analitikė Alina Rauktytė.

Pasak jos, jei anksčiau bankrotas neretai būdavo naudojamas kaip veiksminga priemonė „paspausti" neatsiskaitantį verslo partnerį, tai dabar toks metodas kainuos visus 500 eurų.

Be to, pačios įmonės turėjo suskubti kelti sau bankrotus, nes jau 2017 m. pradžioje  įsigaliojo nemažos baudos, kurios gresia už bankroto bylos neinicijavimą, jei pati įmonė turi tai padaryti.

Pusės metų bankrotų skaičiai ne taip jau stipriai lenkia pernykščius. Jei pernai baltą vėliavą iškėlė 1254 įmonės, tai šiemet tik 27 proc. daugiau - 1593. Pernai per pirmą pusmetį, lyginant su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, bankrutuojančių įmonių buvo pagausėję ne ką mažiau - 25 proc.

Didžiausias augimas per šį sausį-birželį fiksuotas viešojo sektoriaus ir socialinės sferos įmonėse (+104 proc.), prekyboje ir maitinime (34 proc.). Paslaugų ir transporto sektoriuose suklupusių ūkio subjektų būta atitinkamai 33 ir 30 proc. daugiau. Imant pagal apskritis, didžiausiais bankrotų pliūpsniais nustebino Šiaulių ir Panevėžio apskritys (atitinkamai 392 ir 224 proc.), daugelyje kitų apskričių bankrotų skaičius per metus net gerokai smuktelėjo.

Daugiausia įmonių bankrutuojančiomis buvo paskelbta šių metų kovą (361), o mažiausiai - vasarį (220). Birželį, prieš pat įsigaliojant pataisoms, pabranginusioms bankrotų kėlimą, bankrutuojančiomis paskelbtos 298 įmonės. Tai antras pusmečio rezultatas.

Per devynis šių metų mėnesius labiausiai nesėkmės persekiojo įmones, įsikūrusias Klaipėdoje, Visagine bei Vilniuje. Mažiausiai verslų, patyrusių bankrotus, areštus ar praradusių visus darbuotojus buvo Druskininkų, Rokiškio bei Kaišiadorių savivaldybėse.

Tokius duomenis skelbia įmonių rizikingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ specialistai.

„Dangus virš Lietuvos ekonomikos pastaruoju metu niaukiasi, optimistines prognozes keičia sunkmečio pranašystės, - sako UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, - ir nors įmonėms visuomet rekomenduojame atidžiai sekti savo verslo partnerių būklę, dabar tai tampa itin aktualu. Baigiantis trečiam 2015-ųjų ketvirčiui, pabandėme išanalizuoti, kaip su kylančiais iššūkiais tvarkosi vieno ar kito Lietuvos rajono verslo subjektai. Be abejo, bendras rajono verslo atsparumas ekonomikos negandoms, priklauso ne tik nuo įmonių vadovybės ir personalo pastangų, kompanijų dydžio, rinkoje užimamų pozicijų, bet ir nuo savivaldybės politikos ir nuo to, kokią veiklą vykdančios įmonės vyrauja rajone.“

Reitinguodami Lietuvos savivaldybes pagal verslo nesėkmes skaičiavome bankrotus, areštus patyrusių, be personalo likusių, t.y. faktiškai neveikiančių įmonių santykį šimtui vienoje ar kitoje savivaldybėje veikiančių įmonių. Nes, imdami absoliučius skaičius, daugiausiai su problemomis susidūrusių kompanijų priskaičiuotume didmiesčiuose, kur įmonių ir šiaip yra daugiausia. Be to, kiekvienai verslo nesėkmių rūšiai suteikėme skirtingą svorį, priklausomai nuo nesėkmės įtakos tolimesnei įmonės veiklai. Rimčiausiai buvo vertinamas bankrotas, toliau įmonės ištuštėjimas ir turto areštai, - metodiką aiškina UAB „Creditreform Lietuva“ analitikė.

Vertinant verslo nesėkmių gausą šimtui rajono įmonių, labiausiai verslo negandos nedavė ramiai gyventi Klaipėdos (1 vieta reitinge), Visagino (2) ir Vilniaus (3) miestų įmonėms. Įkandin „lyderių“ rikiavosi Šiaulių (4), Radviliškio (5), Širvintų (6) ir Vilniaus rajonų (7) savivaldybės. Mažiausiai nesėkmes patyrusių įmonių šimtui veikiančių verslų per devynis šių metų mėnesius suskaičiuota Druskininkuose (60 vieta), Rokiškio (59) ir Kaišiadorių (58) rajonuose. Kiti didmiesčiai užėmė atitinkamai: Kaunas – 10, Šiauliai – 20, Panevėžys – 16 vietas.

Imant tik bankrutuojančių verslų statistiką, per šių metų sausį-rugsėjį net dvi iš šimto kompanijų bankrutavo penkiose Lietuvos savivaldybėse. Prasčiausi reikalai pagal besibaigiančių įmonių gausą klostėsi Širvintų rajone (2,6 bankroto šimtui verslų). Toliau rikiavosi Kalvarijos (2,59), Kazlų Rūdos (2,3) ir Klaipėdos miesto (2,2) savivaldybės. Nė viena įmonė nebankrutavo septyniose Lietuvos rajonuose. Mažiausia bankrutuojančių įmonių koncentracija per devynis mėnesius tarp didžiųjų miestų fiksuota Kaune. Čia šimtui veikiančių kompanijų įregistruotos 1,2 bankrutuojančios kompanijos.

Turto areštais turtingiausios buvo įmonės, reziduojančios Neringoje (14 areštų šimtui įmonių), Klaipėdos mieste ir rajone (po 13) bei Vilniaus rajone (11,8). Mažiausiai turto valdymo apribojimų registruota Birštono (1 areštas šimtui įmonių) ir Šilalės (2,6) savivaldybėse. Tarp didmiesčių optimistiškiausia areštų statistika gali pasigirti Panevėžio verslas (6,8 arešto šimtui įmonių).

Kompanijų tuštėjimo metas per 2015-ųjų devynis mėnesius buvo aktyviausias Akmenės rajone (9,3 be personalo likusios įmonės šimtui čia veikiančių verslų), Rietavo (7,8) ir Alytaus (7,5) rajonų savivaldybėse. Iš didmiesčių įmonės labiausiai tuštėjo Kaune ir Vilniuje (po 5,6).  Mažiausią be darbuotojų likusių kompanijų koncentraciją per šių metų devynis mėnesius fiksavome Šakių (0,8 tuščių įmonių šimtui), Raseinių (1,7), Elektrėnų (2,1) rajonuose. Iš didžiųjų miestų mažiausia darbuotojus „praganiusių“ kompanijų koncentracija galėjo pasigirti Šiauliai (3,8) ir Panevėžys (3,9).

Dirbančiųjų skaičius Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių padidėjo 25,6 tūkst., o didžiausiais tempais darbo vietas kūrė smulkios ir naujos įmonės, remdamasi "Sodros" duomenimis teigia rizikos vertinimo įmonė "Creditreform Lietuva".

"Labiausiai augo smulkiųjų įmonių, kur yra 1-9 dirbantieji, ir šiose įmonėse užimtų darbuotojų skaičius - kaip rodo statistika, būtent į šią grupę patenka didžioji dauguma naujai sukurtų verslų", - pranešime spaudai sakė "Creditreform Lietuvos" verslo analitikė Alina Rauktytė.

Tačiau, anot jos, darbo vietas tokiose įmonėse dažniausiai sau susikuria tik pats verslo savininkas.

"Taigi darbo vietų gausėjimas yra daugiau naujų verslų kūrimosi, o ne augimo pasekmė. Be to, nemažai čia sukurtų darbo vietų netrukus išnyksta verslui nepavykus", - tvirtino A.Rauktytė.

Didžiųjų bendrovių segmente (daugiau kaip 250 darbuotojų) naujokių atsirado vos viena kita, o ir darbo vietų augimo tempais didieji verslai paskui mažiukus nespėja. Tačiau pagrindinis stambiųjų koziris - stabilumas, kurio taip pat stokoja ir mažos (10-49 darbuotojai) bei vidutinės (50-249 darbuotojai) įmonės. Anot A.Rauktytės, šiuos darbdavius ir jų aktyvumą darbo rinkoje itin veikia tiek sezoniškumas, tiek besikeičianti ekonominė situacija.

Smulkiųjų įmonių per metus pagausėjo net 3648 , kai tuo pat metu didelių darbdavių atsirado tik 15. Smulkieji darbdaviai per tą patį laikotarpį sukūrė 4 proc. daugiau darbo vietų nei pernai (9,1 tūkst. darbuotojų), o didieji - 2,7 proc. (10,1 tūkst.). Vidutinės ir mažos įmonės su 6,5 tūkst. naujų darbo vietų liko trečios.

Pagal veiklos sritis darbuotojų labiausiai pagausėjo mažmeninės ir didmeninės prekybos - jų skaičius išaugo atitinkamai 2247 ir 2168. Baldų sektoriuje dirbančiųjų per metus padaugėjo 1513, medienos apdirbime - 1101.

Darbo vietų kiekis labiausiai traukėsi švietimo srityje (2489), pastatų statybos (840), pašto (594), siuvimo (546) įmonėse.

Šių metų spalio pradžiai Lietuvoje veikė 98,8 tūkst. įmonių, kuriose dirbo bent vienas darbuotojas. Prieš metus tokių įmonių buvo beveik 4 tūkst. mažiau. Jose darbavosi iš viso 1,318 mln. dirbančiųjų.