„Akcizai turi didėti, kad išliktų alkoholio įperkamumo balansas didėjant žmonių pajamoms, tačiau dabar turime problemą, kai išgeriamas alkoholis stiprėja dėl mokestinių pakeitimų“, – Eltai atsiųstame komentare teigia M. Dubnikovas.

Pasak finansų analitiko, per praėjusius metus daugiausiai augančių pardavimų trejetuke buvo putojantis vynas, kur pardavimai augo 17,3 proc. tarpiniai kokteiliai su spiritiniu likeriu – 13,6 proc. ir stiprieji gėrimai, kurių pardavimai augo 9,7 proc.

„Vyno ir putojančio vyno augimai gali būti paaiškinami didėjančiomis žmonių pajamomis, tačiau stipraus sektoriaus vartotojai greičiausiai perėjo iš probleminio spirituoto vyno“, – mano M. Dubnikovas.

Tuo tarpu alaus pardavimai, pasak ekonomisto, krito 3,3 proc., o spirituoto vyno pardavimai sumažėjo 10,8 proc. Pasak analitiko, probleminis sektorius dėl akcizų buvo sunaikintas, tačiau kenksmingas poveikis daromas ir silpnam alkoholiui. M. Dubnikovo teigimu, šiuo metu per stiprų alkoholį Lietuvoje suvartojama daugiau nei 40 proc. viso absoliutaus kiekio Lietuvoje.

„Alkoholio akcizų politika rodo savo rezultatus. Dar nuo „žaliųjų“ draudimų periodo akcizams padvigubėjus vynui ir alui pardavimų kreivės stipriai keičia trajektorijas. Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad sumažėjo pardavimai dviejose srityse – aluje ir spirituotame vyne“, – komentuoja jis.

Iš stipraus alkoholio buvo surinkta 11,5 proc. daugiau mokesčio – 28 mln. daugiau, iš viso – 273,5 mln. eurų. Iš alaus – 2,9 mln. mažiau, kas sudarė 84 mln. eurų.

„Teorijoje yra žinoma Lafero kreivė, kur didinant mokesčius ne visada surenkama daugiau mokesčio. Akivaizdu, kad didėjantys silpno alkoholio mokesčiai jau duoda mažesnę naudą“, – aiškina M. Dubnikovas.

„Alus Lietuvoje turi išskirtines sąlygas. (...) Alkoholio kontrolės įstatyme nurodyta, kad masiniuose renginiuose bei mugėse draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kaip, pavyzdžiui, alus ar sidras, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento. Tad prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais galimybės tiesiog nėra“, – pažymėjo M. Zakarka.

Anot jo, vertėtų peržiūrėti ir masiniuose renginiuose galimų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumo ribą.

„Neaišku, kodėl galima prekiauti ne stipresniais nei 7,5 proc., išskirtinai tik fermentuotais alkoholiniais gėrimais, neleidžiant prekiauti tiek pat laipsnių turinčiais kitais alkoholinių gėrimų produktais. Kodėl negalime kalbėti, pavyzdžiui, apie 15 ar 20 laipsnių ribą? Tai pasaulyje taip pat traktuojama kaip silpnasis alkoholis“, – kalbėjo jis.

Komentuodamas siūlymus didinti vyno apmokestinimą dėl augančio šio populiarumo, M. Zakarka teigė, kad Lietuva jau dabar išsiskiria vienu didžiausiu vyno apmokestinimu tarp kaimyninių valstybių.

„Lietuvoje vynas yra labiausiai apmokestinamas regione. Akcizai vynui mūsų šalyje yra net 4 kartus didesni nei Lenkijoje bei 1,4 karto didesni nei Latvijoje. Lietuva pagal vyno akcizo dydį yra ketvirta Europos Sąjungoje ir šešta Europoje“, – sakė LAGGIA prezidentas.

„Tuo tarpu alus Lietuvoje – mažiausiai apmokestintas Baltijos šalyse. Lietuvoje akcizas alui siekia 7,11 euro, Latvijoje – 8,2 euro, o Estijoje – 12,7 euro hektolitrui už vieną laipsnį grynojo alkoholio. Taip pat būtent Lietuvoje yra didžiausi skirtumai tarp skirtingų alkoholio kategorijų 1 laipsnio apmokestinimo, lyginant su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis“, – pridūrė jis.

M. Zakarka pabrėžė, kad alkoholio akcizų politika turėtų būti planuojama ir derinama su kaimyninėmis valstybėmis, taip pat pažymėjo ilgalaikio akcizų tarifų plano svarbą.

„Neabejoju, kad akcizų politika turi būti derinama su kaimyninėmis valstybėmis ir ją būtina planuoti nuosekliai, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Dėl to ir siūlome Vyriausybei kartu su Finansų ministerija ryžtis parengti ilgalaikį akcizų tarifų planą ir vadovautis realiais skaičiais, kitų valstybių patirtimi. Mūsų asociacijos nariai (...) mano, kad visas alkoholis turi būti vertinamas vienodai – taip, kaip tai vertina ir kitos valstybės bei tarptautinės organizacijos. Juk nuo suvartojamo alkoholio kiekio, o ne rūšies, priklauso jo daromas poveikis“, – sakė M. Zakarka.

ELTA primena, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai 13,9 proc. augo vyno paklausa, tuo tarpu alaus ir spiritinių gėrimų populiarumas kone susilygino – atitinkamai stebėtas 3,1 ir 3,2 proc. augimas.

Kiek anksčiau Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Sauliaus Galadauskas teigė, kad skaičiuojant grynojo alkoholio suvartojimą šalyje, paaiškėjo, jog šalies spiritinių gėrimų vartojimas susilygino su alumi: pernai buvo suvartota 42,7 proc. degtinės ir 42,5 proc. alaus skaičiuojant grynojo alkoholio kiekį juose.

„Tendencijos, kad grynojo alkoholio matu Lietuvoje degtinės suvartojame tiek pat kiek alaus, yra nenormalu. Tai bloga tendencija, rodanti blogą vartojimo kultūrą. Turint galvoje, kad visi akcizai, visos sveikatinimo priemonės nukreiptos į alkoholio vartojimo ir piktnaudžiavimo juo mažinimą, tai, kad Lietuvoje renkamasi stipresnius alkoholinius gėrimus rodo, kad jie yra prieinamesni“, – teigė jis.

Tuo tarpu anot finansų analitiko Mariaus Dubnikovo, viena iš priemonių sumažinti stipriojo alkoholio vartojimą šalyje – taiklesnis akcizų taikymas. Jo teigimu, dėl spartaus vyno populiarumo augimo šiam galėtų būti taikomi kiek didesni mokesčiai.