Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovo Renaldo Čiužo, Lietuva nuo 2015 iki 2019 metų alkoholio vartojimą sumažino 17 proc., arba beveik trimis litrais žmogui.

„Duomenys kuriuos turime, sako, kad pokytis yra teigiamas, ir tas pokytis verčia pamąstyti, kad einame gerąja linkme. (...)  Bet Lietuva dar turi kur tobulėti, nes mes vis dar dviem litrais virš Europos Sąjungos vidurkio“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė R. Čiužas.

Vienas Lietuvos gyventojas 2015 metais suvartojo vidutiniškai apie 15,4 litro, o 2019 metais – 12,8 litro gryno alkoholio – 35 proc. daugiau nei vidutiniškai ES.

„Mažėjantis alkoholio vartojimas Lietuvoje reiškia mažėjančią naštą mokesčių mokėtojams, apkrova ligoninėms ir gydymo įstaigoms, nes matome daug statistinių duomenų, kad, pavyzdžiui, psichozių sumažėjo apie 30 proc., apsinuodijimo alkoholiu – apie 27 procentais, priklausomybės, toksikologų, psichiatrų pateiktais duomenimis, apie 9 proc. mažėja“, – sakė R. Čiužas.

Jo teigimu, nerimą kelia tai, jog vyrai vis dar alkoholio vartoja pakankamai daug – vidutiniškai apie 29,6 litro, tuo metu moterims tenka apie 6 litrus.

PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė teigė, jog Lietuvos priemonės mažinant alkoholio vartojimą pasiteisino.

„Lietuvoje įdiegus visapusišką alkoholio kontrolės politiką, pradėjus įgyvendinti įvairias priemones, matosi, kad yra padaryta gera pažanga“, – spaudos konferencijoje sakė ji.

PSO duomenimis, Lietuvoje statistika gerėja – 2010 metais ligų našta, susijusi su alkoholio vartojimu, sudarė 26,1 proc., o 2016 metais – 24,5 procento.

„Ta našta mažėja ir toliau, bet naštos procentas vis tiek išlieka, kaip ir kitų Baltijos šalių ir ne tik, labiau rytinės dalies šalių, gana didelis“, – sakė I. Zurlytė.

PSO vertinimu, įtakos alkoholio vartojimo mažėjimui turi ribojimai, priemonės prieš vairavimą išgėrus,  reklamos rėmimo ir skatinimo vartoti draudimas bei akcizų didinimas.

„Lietuvoje visos tos priemonės yra įgyvendintos“, – teigė PSO atstovė.

„Turime būti budrūs, išlaikyti tai, kas gero yra pradėta daryti, išlaikyti nuoseklumą, toliau diegti tas priemones, nes jų įgyvendinimui ir poveikiui taip pat reikia laiko“, – kalbėjo ji.

Į labiausiai alkoholio vartojimą sumažinusių šalių penketuką taip pat pateko Estija, sumažinusi suvartojimą 25,6 proc., Kirgizija – 21,1 proc., Ukraina – 17,6 proc., Rusija – 11,8 procento.

PSO duomenimis, europiečiai, palyginti su kitais žemynais, dažniausiai ir daugiausiai vartojo alkoholio, tačiau pastarąjį dešimtmetį vartojimas sumažėjo. 2019 metais Europos regione vidutiniškai vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 9,5 litro absoliutaus alkoholio, arba 190 litrų alaus ar 80 litrų vyno.