Neuždraudė tik vandens

Klaipėdos miesto tarybos narė, šiuo metu auginanti tris vaikus, Alina Velykienė vos tramdė pyktį išgirdusi, kaip sveikatos ministras Aurelijus Veryga nusprendė sveikatinti lietuvaičius.

"Šį sveikatos ministro sprendimą aptariau su savo vaikais. Jie paklausė: o ko politikai Lietuvoje dar neuždraudė? Mano vaikai atsakė filosofiškai – vandens juk neuždraus. Aš visą gyvenimą valgiau sviestą, sūrį, gėriau pieną ir neturiu nei antsvorio, nei sveikatos problemų. Suprantu kovą su priklausomybe nuo cukraus, tačiau politikai neturėtų drausti valgyti sviesto", – nuomonę išrėžė mama.

A.Velykienė pastebėjo, jog dėl tokio mitybos klausimo mokyklose niekas nediskutavo su pačiais vaikų tėvais.

"Lyg būtume neišprusę, gyventume nežinia kokiame amžiuje. Esą jie geriau supras, ką mūsų vaikams valgyti. Margariną sudaro hidrinti riebalai, kurie sukelia daug ligų ir net vėžį. Nesu gyvenime pirkusi margarino ir nepirksiu", – patikino moteris.

A.Velykienė pridūrė, jog dėl tokių tvarkų tėvams teks ieškoti priešpiečių dėžučių vaikams.

"Mokykloje pavalgęs vaikas jau po poros valandų nori valgyti. O pavalgęs namuose sočiai ir riebiai, labai atsiprašau politikų, mano vaikas visą vakarą gali lakstyti. Kur mes ritamės? Gal mes Europoje daugiausia ir sviesto suvartojame, ne tik alkoholio?" – ironizavo klaipėdietė.

Ligoniams – tik sviestas

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis patikino, jog jo vadovaujamoje gydymo įstaigoje margarino nebuvo ir nebus.

Vaikai paklausė: o ko politikai Lietuvoje dar neuždraudė?

"Mes savo ligoninėje ligonių maistui naudojame tik sviestą. Manau, jog dauguma medikų galvoja, jog margarinas yra daug blogiau už sviestą. Mano galva, tai – netikę riebalai. Geriau mažiau sviesto, bet tik ne margariną vartoti. Dideliais kiekiais niekas sviesto mokyklose nevalgo. Aš nežinau, kokios tvarkos kitose ligoninėse, bet mes savo ligoniams margarino neduodame", – patikino ligoninės vadovas.

V.Janušonis stebėjosi, kas paskatino imtis tokių potvarkių.

"Ar dėl pinigų, ar dėl sveikatos dalykų? Gal nėra lėšų ir verčiama pereiti prie margarino vartojimo?Jei mums pavyzdžiu keliamos Danija ar Norvegija, galiu paklausti, o kodėl kažką mes  turime laikyti pavyzdžiu? Gal mes galime būti kai kam pavyzdys?" – pabrėžė V.Janušonis.

Ligoninės vadovas priminė, jog Lietuvoje galiojanti viešųjų pirkimų sistema kol kas tokia, jog brangaus ir itin sveiko maisto biudžetinėms įstaigoms kažin ar pavyktų įpirkti.

"Laimi pasiūlęs mažiausią kainą. Gal yra visokių margarinų – ypač gerų ir itin prastų. Tačiau ar įpirksime tuos itin kokybiškus? Tikėtis, kad ten bus auksinis margarinas, kažin ar verta. Ar ne geriau tada sviestas?" – retoriškai klausė gydytojas.

Margarino nesibaido

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė neslėpė, jog neturi nuomonės dėl tokių naujovių.

"Nuomonių yra visokių, kaip ir skonių. Aš vartoju margariną. Man atrodo, kad tai yra keistini dalykai", – prisipažino L.Prižgintienė.

Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė, išgirdusi klausimą, ar verta keisti sviestą margarinu, paklausė, ar neturėtų būti atvirkščiai?

"Tų tyrimų yra visokių, ir kiekvienas mokslinis darbas turi daugybę tyrimų, kaip ir kiekviena knyga turi savo tiesą. Mes turėtume patys atsirinkti. Tačiau aš sakau, kad nėra nesveiko maisto, yra nesveikas valgymas. Nieko blogo nenutiks, jei vieną kartą pavalgysite ko nors nesveiko. Tikimybė susirgti atsiras tik tuomet, kai nuolat valgysite nesveiką maistą. Aš, kaip subiurokratėjęs daktaras, nuomonės negaliu turėti. Kaip valdžia nuspręs, taip ir bus", – kalbėjo J.Asadauskienė.

Sulaukė grasinimų

Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas prisipažino, jog šis ministerijos potvarkis sukėlė tokią gyventojų nepasitenkinimo bangą, kad valdininkai sulaukė net grasinimų.

"Lyg būtume širdį lietuviui išplėšę. Pasirodo, štai kokios emocijos, kai iš lietuvio pamėgini atimti sviestą. Mes nesame pataikavimo ministerija, mūsų tikslas – sveikatinti žmones. Aš suprantu, kad žmonės reaguoja labai karštai. O iš tiesų žmonės nesidomi ir neseka naujienų. Gyventojai ieško tik paviršinių žinių, kurias publikuoja šalies interneto portalai. O tam, kad būtų išsiaiškinta dalyko esmė iki pat šaknų, reikia skirti laiko", – patikino A.Kranauskas.

Ministerijos atstovas aiškino, jog ažiotažas sukeltas dėl perdėtų dalykų.

Pirmas akcentas – ministerija tik rekomenduoja, o ne draudžia mokyklose vartoti sviestą.

"Niekas nebus baudžiamas, jokių sankcijų nebus. Mokyklose mes siūlome sviestą keisti aliejais, jei nenorima margarino. Jei jau neįmanoma be sviesto, tegul deda sviesto. Mes pavyzdžiu keliame šiaurės Europos šalis, kurios yra lyderės sveikatinimo klausimais ir jose sviestas mokyklose uždraustas jau dešimtmečiais. O pienas ten vartojamas ne daugiau kaip pusės procento riebumo. Tai mes čia pataikaujame visuomenei, kad ji nedarytų revoliucijos?" – klausė A.Kranauskas.

Tiki dietologais

Paklaustas, tad kuo tikėti vartotojui, kai jis jau kurį laiką iš televizijos ekrano girdi vieno medicinos profesoriaus aiškinimus, jog sviestas yra kur kas geriau nei margarinas, A.Kranauskas pareiškė, jog iš nacionalinio transliuotojo laidų sklinda žiauri nekompetencija.

"Kaip galima taip neatsakingai viešai kalbėti? Tuo siekiama tik populiarumo, o ne visuomenės švietimo. Iš lietuvio negalima atimti bulvės ir sviesto, geriau jis numirs, bet neatiduos. O sveikatos rodikliai Lietuvoje yra patys prasčiausi Europoje. Aš keturis dešimtmečius dirbu šioje srityje ir mačiau įvairiausių tyrimų. Bėda tik ta, kad Lietuvoje labiau tikima dietologais, turinčiais vidurinį išsilavinimą, nei specialistais. Dietologas dar nėra mitybos specialistas, kuris gali pasakyti, kuo viena ar kita mityba virs po dešimtmečio", – pabrėžė A.Kranauskas.

Technologijos keitėsi

Sveikatos ministerijos atstovai įsitikinę, kad lietuviai patikėjo mitu, jog sviestas yra sveikas, o margarinas – blogis.

"Aš sutinku, kad hidrinti riebalai sukelia vėžį ir kitas ligas. Bet niekas šiais laikais margarino nebegamina senąja technologija. Tai jau yra atgyvena ir susikompromitavusi technologija. Su naujos kartos gamybos procesu tai nėra sietina. Gaminant senąjį margariną, buvo pilamas saulėgrąžų aliejus, prapučiant jį vandeniliu. Tai vadinama hidrinimu, o jo metu susidaro transriebalai, kurie vadinami riebalais žudikais. Jie sukelia infarktą, insultą, vėžį. Nuo kitų metų įsigalios ministro įsakymas, kuriuo bus uždrausti transriebalai bet kokiame maiste", – akcentavo A.Kranauskas.

Tokiam Europos Komisijos sprendimui pritarė ir Lietuva, todėl nuo kitų metų maisto kokybės kontrolieriams teks paplušėti aiškinantis, kokių sudedamųjų dalių yra produktuose.

Kas pučia miglą?

A.Kranauskas tikino, jog neaptiko Lietuvoje nė vieno margarino gamintojo, kuris taikytų senąsias technologijas.

"Sviestas yra vienas labiausiai pamėgtų gyvulinės kilmės sočiųjų riebalų produktų. Antroje vietoje – taukai. Kas jums sakė, kad reikia vietoj aliejaus kepimui naudoti taukus? Visiškai baisu. Pučiama migla į akis ir iš to daromi dividendai arba pinigai", – rėžė A.Kranauskas.

Pasak specialisto, dabar margarinas gaminamas iš augalinių aliejų, juos maišant.

"Kuo tirština? Palmių aliejumi. Jau geriau nedideli kiekiai palmių aliejaus nei sviestas. Taip, palmių aliejus yra blogis, jei jį valgysite vieną, kaip sviestą", – įtikinėjo A.Kranauskas.

Paklaustas, kaip valstybė yra pasiruošusi kontroliuoti, ar vartotojams nepakišama transriebalų dozė, valdininkas atsakė, jog, paaiškėjus tokiam faktui, kiltų tikras skandalas.

"Tokiam tiekėjui grėstų sankcijos, kurios privestų prie bankroto", – patikino valdininkas.

Pasidomėjus, kokiu būdu ugdymo įstaigos turės atsirinkti tiekėjus, A.Kranauskas priminė, jog ministerija rekomenduoja tik mažiausio riebumo margariną.

Medikai – neišmanėliai?

Vis dėlto šis siūlymas sukėlė ne tik gyventojų, bet medikų bendruomenės pasipiktinimą. Į tai valdininkais atsakė, kad medikai neišmano.

"O iš kur gydytojas gali žinoti naujausias tendencijas ir tyrimus, jei nedalyvauja jokiuose mokymuose? Iš naujienų portalo "Delfi" žinių gauna. Kodėl žmonės tiki pseudodietologais? O kai pasako valdžiažmogis, būtinai reikia daryti atvirkščiai", – nuomonę išsakė ministerijos atstovas.

Sveikatos apsaugos klerko kritikos sulaukęs LRT televizijos laidos "Klauskite daktaro" vedėjas  profesorius Alvydas Unikauskas pokalbio su dienraščiu metu išsakė viską, ką galvoja apie tokią tvarką.

Tačiau medikas nusprendė į sviesto karą šiuo metu nesivelti. Vis dėlto A.Unikauskas pabrėžė, jog savo laidoje kalbėjo ir kalbės tai, ką išmano ir ką galvoja, ir jokia valdžia jam to neudžraus.

Skatina nusistatyti tikslus ir nepersistengti

Tiems, kurie jau dabar ruošiasi į parką ar stadioną, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras primena, kad bėgioti bus sveika, jei nepamiršime kelių svarbiausių dalykų.

„Apsvarstykite, ko tikitės pasiekti bėgiodamas, ir kaip sieksite šių tikslų. Gal norite dalyvauti bėgimo maratone? Gal ketinate atsikratyti kelių kilogramų antsvorio? O gal tiesiog nusprendėte pasirūpinti savo sveikata, nes pastebėjote, kad esate suglebęs ar dūstate lipdami laiptais? Numatykite savo mankštinimosi tikslą ir susidarykite konkretų planą“, – pataria R. Zumeras.

Šio plano, anot jo, reikėtų laikytis kasdien, bet jei nesate tikras, ar viską suplanavote teisingai, parodykite savo planą labiau patyrusiems: „Pasitarkite su gydytoju, ar neturite kojų sąnarių problemų, ūmių ar lėtinių ligų, kurios gali paūmėti. Išmatuokite arterinį kraujospūdį, pasisverkite, pasimatuokite pilvo ir klubų apimtis ir įrašykite tai į savo planą.“

R. Zumeras pabrėžia tinkamo pasiruošimo svarbą ir skatina stebėti savijautos pokyčius pradėjus sportuoti.

„Įsigykite bėgimo batelius minkštais padais. Į savo planą įrašykite bėgimo atstumą ir/ar greitį, kad galėtumėte stebėti pokyčius: greičio ir nubėgto atstumo didėjimą, mažėjančias kūno apimtis ir pan. Jeigu po 4–6 savaičių pažangos nebus, pagalvokite, gal verta pasitarti su specialistu?“, – svarsto specialistas.

Jis perspėja, kad tik pradėjus bėgioti negalima treniruotis 2 kartus per dieną, nes tai gali padidinti sužeidimų riziką ir išvarginti raumenis: „Pavargus noras sportuoti sumažės, todėl bėgioti ir mankštintis pradėkite atsargiai, laipsniškai didindamas krūvį, pavyzdžiui, po 15–30 minučių 3–4 kartus per savaitę. Vėliau galite didinti dažnį, ilgį ir greitį atsižvelgdami į savijautą ir pasiektus rezultatus.“

Rutininė fizinė veikla – vis dar svetima

Niekam ne paslaptis, kad sportas – sveikata, tačiau paaiškėja, kad ši paprasta formulė nėra taip lengvai įgyvendinama kasdieniame gyvenime.

„Žinoma, kad judėjimas gerina sveikatą ir būtų labai naudinga, jei kasdien bent pusvalandį intensyviai pavaikščiotume ar lengvai pabėgiotume, bet daugelyje šalių, tarp kurių ir Lietuva, gyventojų fizinis aktyvumas labai žemas“, – pažymi SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas.

Anot jo, fizinio aktyvumo stoka ypač ryški tarp vaikų ir jaunimo, kurie, užuot pabėgioję ar pagainioję kieme kamuolį, valandų valandas sėdi prie knygų, kompiuterių ar telefonų.

„Siekdami paskatinti gyventojus daugiau judėti kartu su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru parengėme rekomendacijas, kaip pigiu, bet efektyviu sveikatos stiprinimo būdu galėtų pasinaudoti skirtingo amžiaus žmonės – vaikai ir paaugliai, suaugusieji ir vyresni nei 65 metai asmenys“, – sako dr. A. Kranauskas.

Be to, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, SAM planuoja sukurti vaikų pajėgumo testavimo sistemą ir jau šiais metais pradės diegti „Aktyvios mokyklos“ modelį, kuriame fizinis aktyvumas įtrauktas į beveik visas mokinių formalaus ir neformalaus ugdymo veiklas.

Sportui reikia pasiruošti

Jei dirbate sėdimą darbą, esate fiziškai silpnas ar labai seniai bėgiojote, pradėkite nuo greito ėjimo ir tik vėliau pradėkite bėgioti lėtu tempu.

„Tai bus apšilimas. Dar galite atlikti keletą sukamųjų, lenkiamųjų ir tiesiamųjų judesių ir „išjudinkite“ sąnarius bei stuburą. Jei išėjote pasivaikščioti greitu žingsniu, iš pradžių eikite lėtai apie 5–10 minučių, o treniruotę galite baigti taip: 5–10 minučių lėtinkite bėgimo tempą ir pereikite į ėjimą“, – pataria R. Zumeras.

Kaip teigė pašnekovas, po intensyvaus fizinio krūvio, svarbu atpalaiduoti dirbusius raumenis, giliai pakvėpuoti ir prasitampyti: „Keletas raumenų tempimo pratimų padidins kraujo pritekėjimą į sąnarius bei raumenis, padidins sąnarių lankstumą. Svarbiausia tempti raumenis švelniai, netrūkčioti, kvėpuoti laisvai. Kiekvienas tempimas turėtų trukti apie 7–15 sekundžių.“

Prieš bėgiojant rekomenduojama išgerti porą stiklinių vandens: vieną likus valandai iki treniruotės, kitą – prieš pat treniruotę. Gerti reikėtų pamažu, po kelis gurkšnius, nes taip organizmas geriau įsisavins vandenį. Specialistas priduria, kad labai svarbu nepamiršti pakankamai atsigerti ir po fizinio krūvio.

Jei organizmas perkais, jis jums praneš

Kartais net ir po lėto bėgimo gali darytis silpna, svaigti galva, jaustis širdies „permušimai“ – tai ženklai, kad laikas sustoti.

„Gali būti, kad reikės 1–2 dienų pertraukos tarp intensyvių treniruočių, šiltos atpalaiduojančios vonios ar pirties, kokybiško raumenų masažo. Vietoje standartinės treniruotės pabandykite atlikti lengvus lankstumo ir kvėpavimo pratimus. Jei esate pervargęs, neišsimiegojęs, prastos nuotaikos, neseniai sirgote, bent dienai atidėkite treniruotę“, – nurodo R. Zumeras.

Pasak jį, bėgimas maloniu įpročiu gali tapti tik po mėnesio ar kelių, tačiau daug mažiau tikėtina, kad nustosite bėgioti, jei tai darysite su bičiuliu ar draugų grupe, nes tai veiks kaip stipri išorinė motyvavimo priemonė.

Lietuvių maiste yra per daug riebalų, cukraus, druskos ir trūksta maistinių skaidulų. Dėl to šalies gyventojai kenčia nuo nepalankaus sveikatai maisto sukeliamų ligų. Galbūt jų mitybos įpročius būtų galima pakeisti sveikatai kenkiančius produktus apmokestinus didesniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu?

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas mano, kad taip.

„Vienas efektyviausių sveiko maisto reguliavimo veiksnių yra kaina, nes žmogus turi turėti vidinės motyvacijos gyventi sveikai, maitintis sveikai, tačiau tuos, kurie neturi tokios motyvacijos, paprastai motyvuoja kaina“, – LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ sakė jis.

Kaip pavyzdį A. Kranauskas pateikė Airiją, kur produktams yra taikoms 0 proc. PVM. Išskyrus tuos produktus, kurie yra nepalankūs sveikatai – cukrus, riebalai ir t.t. Jiems PVM yra panašus, kaip ir Lietuvoje.

Nepalankiais sveikos mitybos ekspertas vadina tuos produktus, kurie yra pagaminti pramonės. Neapdoroti vaisiai, daržovės, žalia žuvis yra palankūs be jokių kriterijų.

A. Kranausko manymu, sveiką maistą gaminti norinčiai pramonei galėtų padėti mokesčių sureguliavimas ir iš Žemės ūkio ministerijos skiriama parama.

Tačiau Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis nebuvo sužavėtas tokiu pasiūlymu.

Jo teigimu, tai būtų valstybės pagalba, skiriama iš nacionalinio biudžeto, o Žemės ūkio ministerija užsiima tik tinkamų gamybos būdų priežiūra ir nėra sveikos mitybos iniciatyvų organizatorė.

R. Krasuckis sakė, kad jam riebūs produktai patinka. „Man lašiniai yra žinomi nuo vaikystės, tai tokio produkto, jūsų manymu, nebeturėtų būti Lietuvoje arba jį reikia riboti?“ – klausė jis A. Kranausko.

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas paaiškino, kad jo pasiūlymas sveikatai nepalankius maisto gaminius tiesiog apmokestintų labiau už tuos, kurie yra sveikesni.

„Yra paskaičiuota, kad vien nutukimas ir jo sukeltos ligos, neįgalumas kainuoja apie 7 proc. šalies biudžeto. Atitinkamai galima pažiūrėti ir į kitas ligas, kurios susijusios su nesveikais produktais. Tai didelė našta.

Yra priimta Sveikatos apsaugos organizacijos Europos padalinio politika, kuri vadinasi „Sveikata visose politikose“. Ji teigia, kad visos institucijos turi galvoti apie tai, kaip žmonės daryti sveikesniais, nes visuomenė sensta, žmonių sveikata negerėja, jos palaikymo išlaidų reikia vis daugiau“, – aiškino A. Kranauskas.

Kokybiško ir sveiko maisto produktų beieškantiems gyventojams nepasiklysti parduotuvių lentynose padės naujas ženklinimo simbolis „Rakto skylutė“. Juo pažymėtos maisto prekės išsiskirs tuo, jog žmogui padės sukurti subalansuotą mitybos racioną.

Gelbės renkantis

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas teigė, kad siekiant sudaryti galimybę gyventojams maitintis sveikiau Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino savanoriškos, nekomercinės, nemokamos ženklinimo sistemos kriterijus, pagal kuriuos gamintojai „Rakto skylutės“ simboliu galės žymėti maisto produktus, kurie atitinka griežtus reikalavimus dėl mažo riebalų, cukraus ir druskos bei didesnio maistinių skaidulinių medžiagų kiekio.

Paženklintus produktus kontroliuos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis įsakymu jau patvirtino maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ kriterijus.

A.Kranauskas pasakojo, kad žaliai baltas simbolis padės vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų.

„Ši sistema pasirinkta todėl, kad, Europos Komisijos nuomone, ji yra pozityvi ir geriausiai tinka vartotojams informuoti apie maisto produkte esančius sočiųjų riebalų, angliavandenių, druskos bei maistinių skaidulų kiekius. Šios medžiagos maiste yra viena pagrindinių Lietuvoje nesubalansuotos gyventojų mitybos ir su ja susijusio sergamumo bei mirtingumo priežasčių“, – teigė skyriaus vedėjas.

Įpročiai kelia susirūpinimą

A.Kranauskas informavo, kad Lietuvoje atliktų gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenys rodo, jog gyventojų mityba jau daugelį metų nesubalansuota – suvartojama per daug sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių, druskos ir per mažai maistinių skaidulų.

Anot jo, tokia mityba skatina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, nutukimu, 2-ojo tipo cukriniu diabetu. Vien dėl širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio miršta trys ketvirtadaliai visų

Lietuvos gyventojų ir pagal šį rodiklį mūsų šalis yra tarp labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje.

„Taip pat sparčiai plinta nutukimas. Lietuvos gyventojai maitinasi konservatyviai – sunkiai, kaloringai, o maisto pramonė tarsi varžosi, kas pagamins riebiau, saldžiau. Be to, vis daugiau patogumų ir palengvinimų ateina į žmonių buitį ir darbą. Mūsų mityba turi būti gerokai lengvesnė – liesesnė, su mažesniu cukraus ir druskos kiekiu. Taip pat reikia vartoti daugiau vaisių, daržovių ir žuvų produktų", – kalbėjo skyriaus vedėjas.

Pasak jo, įdiegus šią ženklinimo sistemą, rinkoje atsiradę nauji produktai bus naudingi ne tik sveikatai, bet ir ekonomikai, nes išsiplės maisto produktų asortimentas, vartotojų ratas, be to, maisto gamintojams atsivers naujos rinkos užsienio, ypač Skandinavijos, šalyse.

Atliks ir edukacinę funkciją

Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas pasakojo, kad Lietuvos rinkoje sveikatai palankių pramoninės gamybos maisto produktų beveik nėra, o Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje, kur ši sistema plačiai paplitusi, vartotojai gali pasirinkti tokius produktus, pažymėtus „Rakto skylutės“ ženklu. Šiuo ženklu paženklinta daugiau kaip dešimtys tūkstančių pavadinimų produktų.

„Atsiradus „Rakto skylutės“ simboliu pažymėtų produktų, vartotojams, norintiems maitintis sveikiau, nebereikės skaityti smulkių aprašymų ant pakuotės. Jie, imdami šiuo ženklu pažymėtą produktą, galės būti tikri, kad viskas jame atitinka griežtus sveikumo kriterijus“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, „Rakto skylutės“ simbolis ne tik padės vartotojams lengviau pasirinkti sveikesnius maisto produktus, bet ir turės švietėjišką reikšmę – nuolat primins, kad yra sveikesnių produktų ir kad reikia maitintis sveikiau.

Simbolis „Rakto skylutė“ yra ES registruotas prekių ženklas, kurį Švedijos nacionalinė maisto agentūra (ženklo savininkė) leido naudoti Lietuvoje. Jo naudojimas yra savanoriškas ir nemokamas.

Simbolis „Rakto skylutė“ plačiausiai paplitęs ES tarp panašios paskirties ženklų. Europos Komisija jį laiko objektyviausiu. Juo žymimi maisto produktai Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. Prisijungti prie šio ženklo rengiasi ir kitos šalys.