„Lietuvoje yra kelios dešimtys rūšių ir iš jų tik kelios yra dažnos. Visos kitos yra arba apyretės, arba netgi labai retos. Taip yra todėl, kad daugumos iš jų gyvenimo būdas yra komplikuotas ir jos sunkiai dauginasi. Jeigu pamatytume jų sėklas, retai tai pavyksta, jos yra labai smulkios, panašios į dulkeles. Nukritusi sėkla turi susirasti specialaus grybo siūlus hifus ir sudaryti mikozę bei pradėti augti toliau, todėl jų nėra tiek daug“, – aiškina A. Kulbis.

Pasak gamtininko, dėl šios priežasties yra tik kelios rūšys orchidėjų, kurias galima pamatyti.

„Ir visus žmones galima suskirstyti į tuos, kurie jas matė, ir kurie nematė. Pastaruosius reikėtų paraginti pamatyti“, – ragino A. Kulbis.

Pašnekovas pasakoja apie dvilapę blandis – vieną iš dažniausiai aptinkamų gegužraibinių. Šis augalas auga mūsų pievose bei žavi savo kvapu. Viena gražiausių ir rečiausių mūsų krašto orchidėjų, pasak gamtininko, – plačialapė klumpaitė, kurios žiedo sandara primeta batą.

„Žmonės galvoja, kad naujuose namuose nėra gyvūnėlių. Tačiau grįžę po atostogų namuose randa, pavyzdžiui, vortatinklių. Tai yra labai įprasta“, – teigia gamtininkas.

Jo teigimu, vorus galima pavadinti žmonių draugais, nes jie naikina kitus kenkėjus ir nekviestus svečius.

Plačiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ reportaže.