Pasak infektologo A. Laiškonio, šiuo metu situacija karantino laisvinimui nėra itin palanki. „Aš manau, kad dabartinė situacija yra nelabai palanki, tačiau tas ribojimas kelionių tarp savivaldybių yra tikrai labai sunkus ir turbūt jau išsisėmė. Žmonės randa begalę visokių priežasčių apeiti šį ribojimą. Tą mes matėme per Velykas. Čia turbūt didžiulis krūvis tenka mūsų policijai, kuri dirba. Tačiau vis dėlto pagrindinis, mano manymu, dalykas turėtų būti testavimas, vakcinavimas ir pats didžiausias dalykas – žmonių sąmoningumas. Žmonės, ar mes dedame vienas pastangas, ar kitas, mūsų žmonių atsipalaidavimas dabartiniu metu yra tikrai labai didelis, tą rodo ir visa epidemiologinė situacija“, – teigė profesorius.

Komendanto valanda – už ar prieš?

Problema didžiausia, kad nesame tikri, kiek ir kada, kokių skiepų gausime. Dėl to susidaro toks stūmtraukio efektas.

„Dėl komendanto valandos – tai kaip pulsuojanti banga. Šalys jau ne kartą bandė tai daryti, praeina kuris laikas – sumažina tą griežtumą, kuris laikas praeina (padidina, – red. past.). Praktiškai tai paskutiniu metu didelės reikšmės ir neduoda. Vis dėlto, pagrindinis dalykas, ko mes laukiame ir ko tikrai tikimės, yra vakcinacija. Kuo mes galėsime greičiau paskiepyti kuo daugiau žmonių ir jeigu jie supras, kad skiepai tikrai labai reikalingi, tuo mes greičiau artėsime prie galimų atlaisvinimų“, – vakcinacijos svarbą akcentavo A. Laiškonis.

„Jei mes kasdien turėtume vakcinos ir po 14-15 tūkst. piliečių paskiepytume, mes tikrai labai greitai galėtume artėti prie tos ribos, kuri yra mums reikalinga. Dar prisiminkime, kad dalis mūsų gyventojų yra persirgę ir jie taip pat turi imunitetą. Mums tai būtų labai didelis palengvinimas. Problema didžiausia, kad nesame tikri, kiek ir kada, kokių skiepų gausime. Dėl to susidaro toks stūmtraukio efektas“, – mintimis dalijosi profesorius.

T. Biliūno / Fotobanko nuotr.

Premjerė tvirtino, kad šį mėnesį turėtume gauti apie pusę milijono vakcinų, t. y. po 100 tūkst. per savaitę. „Taip, aš tą girdėjau. Jeigu mes tikrai gausime tokį kiekį, ir jeigu mes visus sugebėsime paskiepyti, tai bus labai ženklus žingsnis į priekį ir tikrai mes galėsime pradėti kalbėti apie tai, kad sergamumas pas mus yra žymiai mažėjantis. Bet kuo galime pasidžiaugti, kad mas mus mirčių dabar yra mažiau. Čia yra irgi jau geras dalykas“, – kalbėjo A. Laiškonis.

„Daugiau problemų kelia, mano galva, rajonuose gyvenantys senjorai, iki kurių skiepas labai sunkiai ateina, nes jie neturi nei mobiliųjų telefonų, apskritai susisiekimo priemonės yra gana sudėtingos. Apie juos reikia pagalvoti ir, be abejo, žeminti kartelę, pradėti skiepyti jau 60-mečius, 50-mečius, nes tai yra karta, kurioje yra daugiausiai dirbančiųjų, daugiausiai kontaktuojančių“, – teigė profesorius.

Kada verta pradėti ruoštis imuniteto pasui?

Seimo vicepirmininko, Laisvės partijos atstovo Vytauto Mitalo teigimu, judėjimo ribojimų priemonė yra išsisėmusi. „Situacija, mano supratimu, išlieka sudėtinga, bet atskiri ribojimai turi būti matuojami ir pagal tai, kiek jie konkrečios naudos sukuria, kiek gyventojai jų laikosi. Kalbant apie judėjimo apribojimus, mes matėme tikrai didelį mobilumo sumažėjimą tada, kai tie ribojimai buvo įvesti rudens pabaigoje ir žiemos pradžioje, bet dabar matome – tą patvirtina ir epidemiologai, ir Sveikatos apsaugos ministerija – kad išsisėmusi ši priemonė ir verta ieškoti kitų. Nematyčiau čia didesnės intrigos“, – teigė V. Mitalas.

Norėčiau matyti šviesą tunelio gale, kad, kalbant apie švietimą, moksleiviai galėtų bent trumpam grįžti į mokyklas dar nesibaigus šiems mokslo metams atskiromis klasėmis, kažkokiu persidengiančiu scenarijumi.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuomone, nereikia skubėti įvesti imuniteto paso ir rimtai svarstyti visus su tuo susijusius aspektus. Tą patį sako ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – pasas pradėtų veikti tada, kai vakcina bus prieinama visiems gyventojams, tada būtų logiška turėti imuniteto pasą. Rizika paprasta – kadangi neturime laisvo priėjimo prie vakcinos, tai įtvirtintų žmonių segregaciją, diskriminaciją – vieni turi privilegiją, kiti ne. Kita pozicija – kodėl žmonės turi kentėti ir laukti, jeigu jau yra gavę skiepą?

„Man atrodo, kad mes imuniteto pasą turėsime neišvengiamai. Klausimas, ar dabar mes jam pradedame ruoštis, susidėliojame visas tvarkas, kaip matome, kad jis Lietuvoje galėtų veikti, visus klausimus apsvarstome ir ruošiamės jo įvedimui, ar tiesiog laukiame, kol kažkas už mus padarys tą juodą darbą ir tikriausiai padarys vėliau – turiu omenyje Europos Sąjungos iniciatyvą tokią sistemą sukurti ir neaišku, kiek ji atlieps Lietuvos lūkesčius. Ruoštis reikia jau dabar ir pilnu greičiu. Yra Izraelio pavyzdys, kuris skiriasi nuo Lietuvos tuo, kad ten yra daugiau vakcinuotų žmonių. Bet yra ir Danijos pavyzdys, kuri yra panašaus dydžio kaip Lietuva ir vakcinavimo tempas yra panašus ir su imuniteto pasu gyvena jau kurį laiką. Tiesa, ten testavimo apimtys yra gerokai didesnės. Manau, kad ne tik masinis vakcinavimas gali būti papildoma pavara jungiantis imuniteto pasui, bet taip pat ir testavimo apimčių didėjimas“, – teigė V. Mitalas.

„Man labiausiai širdį skauda dėl dviejų dalykų, dviejų didelių sektorių: švietimo ir kultūros. Norėčiau matyti šviesą tunelio gale, kad, kalbant apie švietimą, moksleiviai galėtų bent trumpam grįžti į mokyklas dar nesibaigus šiems mokslo metams atskiromis klasėmis, kažkokiu persidengiančiu scenarijumi. To reikia, kaip ir praėjusį karantiną, kuris buvo kiek trumpesnis, pradėti ruoštis sėkmingai rudeniui, tikėkimės, normaliems mokslo metams, apibendrinti šiuos mokslo metus, kurie įvyko ir siekti pagerinti psichologinę vaikų savijautą yra būtinas dalykas. Labai norėčiau, kad visuose atlaisvinimo planuose švietimo sektorius būtų įtrauktas į vieną iš tų sektorių, kuris turi prioriteto tvarka būti atlaisvintas kažkada šį pavasarį“, – teigė V. Mitalas.

Praėjusios savaitės penktadienį jų buvo fiksuota 116, tad dabar sergamumas mieste padidėjęs net 352,6 proc., kai tuo pat metu (lyginant penktadienį su atitinkama praėjusios savaitės diena), Lietuvoje sergamumo rodiklis paaugo 34,1 proc.

Kaip naujienų agentūra ELTA šį šeštadienį jau skelbė, praėjusią parą šalyje nustatyti 2848 nauji COVID-19 užsikrėtimo atvejai, ir šiuo metu serga daugiau kaip 41 tūkst. žmonių. Kauno mieste serga 4739 gyventojai.

Lietuvoje per 14 pastarųjų parų nustatytų naujų COVID-19 atvejų priskaičiuojama 992,3 – 100 tūkst. gyventojų, Kaune – 1044,7 atv. 100 tūkst. gyventojų. Šalyje iki šiol nuo koronaviruso mirė 611, dėl kitų ligų – 318 užsikrėtusiųjų, Kauno mieste – atitinkamai 68 ir 28. Praėjusią parą šalyje daugiausiai (beveik tūkstantį) naujų ligos atvejų epidemiologai nustatė Kauno apskrityje.

O baisiausia, kad ligoninės jau nepajėgia priimti visų susirgusiųjų, kuriems reikia neatidėliotinos pagalbos.

„Savaime aišku, kad tokiems rekordams susidaryti tiek Kaune, tiek daugelyje kitų Lietuvos vietų įtakos turėjo ir eglutės įžiebimas, ir prasidėjęs masiškas kalėdinių dovanų pirkimas. Jei apie eglutes kalbam, buvo akivaizdu, kad policija nesutramdys visų prie jų besirenkančių minių. Tai tos šventės tikrai buvo didelių pinigų išmetimas be jokio reikalo, neatsižvelgiant į pandemijos grėsmes ir negalvojant apie pasekmes.

Baisu, kad žmonės vis dar nesupranta, kiek pavojinga nepaisyti karantino sąlygų, ؘ– nesibūriuoti, tinkamai dėvėti asmenines apsaugos priemones, laikytis higienos. Ir dabar turim, ką turim. O baisiausia, kad ligoninės jau nepajėgia priimti visų susirgusiųjų, kuriems reikia neatidėliotinos pagalbos. Plintant infekcijai, katastrofiškai ima trūkti ne tik vietų ligoninėse, bet ir pačių medikų“, – į spartų infekcijos plitimą bei galimą sveikatos apsaugos sistemos „paralyžių“ atkreipia dėmesį tiek Lietuvoje, tiek užsienyje savo darbais plačiai žinomas infektologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Laiškonis.

Jis prisiminė, kad dar per pirmąją pandemijos bangą, pavasarį, Kauno miesto savivaldybė, padedant ministerijai, perėmė Kauno rajone, Kulautuvoje, keletą metų tuščias stovėjusias respublikinės ligoninės padalinio patalpas. Tik jos tuščios ir toliau stovi.

„Seniai kalbėjo Kauno savivaldybė apie tas rezervines patalpas, atseit, numatytas koronaviruso ligoniams, sergantiems lengvesne forma. Bet kad jose būtų galima tokius ligonius gydyti, neužtenka tik padažyti sienas ar duris. Reikia ir deguonies bei kitokios įrangos, bet tuo niekas nesirūpina, nors situacija Kauno apskrityje ir visoje Lietuvoje tik blogėja“, – pažymėjo prof. A. Laiškonis.

Komentuodamas šiomis dienomis atliktos apklausos rezultatus, kai daugiau nei pusė apklaustųjų prisipažino per Kalėdas žadantys aplankyti savo artimuosius ir tradiciškai, kaip kasmet, su jais švęsti didžiąsias metų sandūros šventes, profesorius Eltai sakė: „Bijau, kad per Kalėdas ir naujuosius metus bus dar didesnis sergamumo pakilimas. Nes jau dabar aišku, kad dėl antros koronaviruso pandemijos bangos Lietuvoje paskelbtas trijų savaičių karantinas nieko gero nedavė. Reiškia, jis buvo padarytas tik dėl formos, o ne dėl visiems mums reikalingo rezultato“, – be jokio optimizmo balse situacijos rimtumą pabrėžė prof. A. Laiškonis.

Kodėl net ir plintant koronavirusui kai kuriems ligoniams reikia tęsti imunitetą slopinantį gydymą? Kodėl naujojo koronaviruso taip bijome? Kada koronavirusas Lietuvoje pasieks piką ir kada nuslūgs? Kas pavojingiau – gripas ar koronavirusas? Į klausimus atsako A.Laiškonis.

– Esate prisipažinęs, kad plintant koronavirusui įvairių ligų kamuojami pažįstami skambina jums ir klausia, kaip elgtis: tęsti gydymą ar ne. Ką patariate?

– Patariu tęsti. Štai skambino vienas pažįstamas, kuriam taikomas imunosupresinis (imunitetą slopinantis – red. past.) gydymas, nes serga autoimunine liga kolitu. Klausė, ar jam tęsti gydymą, ar ne. Sakau: kadangi esi namuose, izoliuotas, gydymą tęsk, nes, jei nutrauksi šį gydymą, paūmės kolitas. O kai jis paūmės, tikimybė, kad koronavirusas prisikabins, smarkiai išaugs.

– O kaip dėl širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių, kankinamų aukšto kraujospūdžio, – jie taip pat turi tęsti gydymą?

– Žinoma. Juk jų organizmas jau pripratęs prie tam tikro gydymo, ir jeigu jie dabar tai nutrauks, organizme vyks chaotiškas persitvarkymas prie naujų sąlygų. Organizmas juk pripranta prie antihipertenzinių vaistų, kurie dalyvauja medžiagų apykaitoje, ir staigiai nutraukus tokių vaistų vartojimą gali tekti ir greitąją kviesti. O su ja juk nuvažiuosi į tą patį priėmimo skyrių, kur gali būti neatpažintų koronaviruso atvejų. Aš neįsivaizduoju, kokią izoliaciją jie gali taikyti skubios pagalbos priėmimo skyriuose. Kaip ir neįsivaizduoju, kaip buvo galima pastatyti naują Infekcinių ligų korpusą Santaros klinikose be reanimacijos, arba intensyviosios terapijos, skyriaus. Kaip galima neįrengti tokio skyriaus pastate, skirtame infekciniams ligoniams gydyti? Juos reikėtų vežti 80 m per lauką. Bet juk infekcinių ligonių, sergančių ne tik koronavirusu, bet ir meningitu, encefalitu, kitomis užkrečiamosiomis ligomis negalima vežti į bendrą reanimacijos skyrių – užkrės.

– Kodėl naujojo koronaviruso taip bijome?

– Tai yra naujas virusas ir imuniteto jam mes dar neturime. Nežinoma, kiek laiko žmogaus organizmas išsaugos šio koronaviruso imuninę atmintį, ar tai truks mėnesiais, ar metais. Neaišku, ar nekils antroji šio viruso banga.

Kitas dalykas, yra daug atvejų, kai šio viruso simptomai išvis nepasireiškia. Nerimą kelia ir tai, kad jo inkubacinis periodas ilgas. Šiuo koronavirusu galima užsikrėsti šiandien, o liga gali pasireikšti tik po 7–10 dienų. O gripo inkubacinis periodas daug trumpesnis. Apie jo epidemiją šiemet visai pamiršome – visame pasaulyje apie tai dabar nekalbama. Liko tik koronavirusas.

COVID-19 gąsdina dar ir dėl to, kad apie jį mes labai mažai žinome. 1975–2011 m. PSO užregistravo 45 naujas ligas, bet vienos jų tiriamos, kitos – ne. EBOLA karštinė, kuri labai greitai plito ir mirštamumas nuo jos buvo labai didelis, buvo tyrinėta. O kitoms ligoms, kurios vienu metu švystelėjo, kaip sunkus ūminis respiracinis sindromas (SŪRS), tyrinėti nebuvo skirta pakankamai lėšų. Taip ir liko gerai neištyrinėtas šis dabartiniam koronavirusui giminingas sindromas. 2002–2003 m. SŪRS taip pat kilo Azijoje. Juo sirgo keliolika tūkstančių žmonių, tiesa, Lietuvos šis virusas nepasiekė: mes tada dar nebuvome ES nariai ir daug mažiau keliavome.

Taigi, dabar vėl turime Azijoje kilusį virusą. Kodėl Azija? Ten žmonės, gyvūnai, smulkūs graužikai gyvena visai šalia. Ir ten žmogaus mikroorganizmai labai dažnai įgauna jiems nebūdingų mikroorganizmų bruožų. Taip pralaužiamas rūšies barjeras, ir atsiranda naujas viruso sukėlėjas. Ir žmogaus organizmas nebemoka su juo kovoti – jis jo neatpažįsta. Taip žmogaus organizme atsiranda visiškai nepažįstamas naujas priešas. Kadangi imuniteto jam neturime, naujas virusas plinta labai greitai.

Iš šio viruso baimės gimsta ir daug netikrų idėjų. Taip buvo paskleista žinia, kad koronavirusui gydyti tinka vaistas nuo maliarijos plakvenilis. Kitas dalykas – buvo paskleista žinia, kad ibuprofenas gali pakenkti. Tai nepasitvirtino.

– Paprovokuosiu: kas pavojingiau – gripas ar koronavirusas? Ar mirštamumas nuo gripo iš tiesų didesnis nei nuo koronaviruso?

– Visos infekcijos, plintančios oro lašeliniu keliu, yra labai pavojingos. Mes galime nevalgyti termiškai neapdoroto maisto, galime negerti nevirinto vandens, kad apsisaugotume nuo kai kurių infekcijų. Tačiau nekvėpuoti negalime, todėl apsisaugoti nuo oro lašeliniu keliu plintančių infekcijų yra labai sunku, ir jos labai lengvai plinta.

Kalbant apie mirštamumą, tai kol kas mes nežinome tikslaus mirštamumo nuo COVID-19 procento. Tai galėsime pasakyti tik tada, kai ši epidemija pasibaigs.

Na, gripo tikrai taip nebijoma kaip koronaviruso, nors gripo epidemija kyla kiekvienais metais. Galbūt jo baiminamasi mažiau dėl galimybės pasiskiepyti. Sezoniniu gripu paprastai perserga 10–30 proc. gyventojų. Mirštamumo procentas nuo sezoninio gripo priklauso nuo šalies išsivystymo lygio. Yra šalių, kur mirštamumas nuo gripo siekia 3–4,5 proc. Tačiau tie skaičiai ne visuomet teisingi, nes gripas ne visada atskiriamas nuo viršutinių kvėpavimo takų kataro.

– Kaip vertinate Vyriausybės pastangas sustabdyti koronaviruso plitimą? Ar jos pakankamos?

– Girdžiu labai daug kalbų, o daroma mažai. Pavėlavome laiku įsigyti ir pakankamai testų, ir apsaugos priemonių, ir susikurti strategiją. Neturime strategijos ir šokinėjame kaip blusa nuo vieno kraštutinumo prie kito: tai ministras aiškino, kad kaukių visai nereikia, tai užsidėkime bent šaliką, skarelę ant nosies ir burnos. Ir visa tai – iš to paties ministro lūpų.

Be to, matau, kad stinga specialistų. Jie nebuvo pakviesti į Ekstremaliųjų situacijų valdymo grupę. Ten aš nematau nei virusologų, nei mikrobiologų, nei epidemiologų, išskyrus vieną. Mano galva, šis koronaviruso likvidavimas tapo labai politizuotas.

Reikia ne tik stiprinti imunitetą. Saugantis virusų labai svarbi higiena. Svarbu laikytis karantino sąlygų, be reikalo neiti iš namų.

Man labai gaila, kad atsisakyta priverstinės grįžtančiųjų iš užsienio izoliacijos. Nenudžiugino ir teisininkų pasisakymai, kad negalima per prievartą uždaryti – taip esą pažeidžiamos žmogaus teisės. Bet dabar tie parvažiavusieji gali pasirašyti, kad jie savanoriškai laikysis saviizoliacijos namuose, bet kas ten juos visus patikrins ir sugaudys? Kinijoje žmonės buvo karantinuojami griežtai, tai ir padėjo jiems suvaldyti virusą.

Be to, neramu, kad mūsų medikai neapsaugoti. Trūksta ir apsaugos priemonių medikams, gal ne visada jos teisingai dėvimos. Medikai apsauginius drabužius turėtų keisti ir eidami iš vieno skyriaus į kitą. Gydytojai dabar yra pirmosiose fronto linijose. Nereikia pamiršti, kad 2002–2003 m., per SŪRS epidemiją, mirštamumas nuo šios ligos tarp medikų, gydžiusių ir slaugiusių kitus ligonius, buvo daugiau nei 20 proc. Bendroje populiacijoje jis siekė 9 proc.

Kitas dalykas, labai apmaudu, kad klinikose ligoniui, kuriam pasireiškė COVID-19, ši liga iš pradžių nebuvo diagnozuota. Anksčiau, kai būdavo rengiami kvalifikacijos kėlimo kursai, mes visiems šeimos gydytojams kaldavome į galvą, kad epidemijos metu, kad ir kokie būtų simptomai, pirmiausia pagalvokite apie ligą, kurios epidemija šiuo metu kilusi. Nes žmonės skirtingi. Vienam pasireikš kosulys, dusulys, o kitas gali suviduriuoti, nes jo žarnynas silpnesnis. Kai tą ligą atmesi, tada gali ieškoti kitų.

– Sakoma, kad siekiant apsisaugoti nuo įvairių virusų svarbu stiprinti imunitetą.

– Jį reikia stengtis stiprinti nuolatos. Imunitetas – tai mūsų apsauga nuo užkrečiamųjų ligų. Jis susideda iš mūsų mitybos, gyvenimo būdo, nuotaikos, persirgtų ligų. Česnaku imuniteto nesustiprinsi. Kartais žmonės sako: štai, valgau česnaką ir niekada nesergu. Tačiau toks žmogus neserga dėl to, kad jo imunitetas stiprus, o ne dėl to, kad jis valgo česnaką.

Galima sakyti, kad stipriausias imunitetas – 18-mečių. Neatsitiktinai tokio amžiaus jaunuolius ima į kariuomenę. Esant tokio amžiaus imuninė sistema visiškai subręsta, maksimaliai prisitaiko prie aplinkos sąlygų, subręsta vidaus sekrecijos liaukos, gaminami visaverčiai antikūnai. Nes vaiko antikūnai yra visai kitokie nei suaugusiojo. O mano amžiaus senelių antikūnai yra praskydę, mums reikia daug ko pasisaugoti, nes mes šia prasme grįžtame į kūdikio laikotarpį – visokios ligos prie mūsų limpa.

Kitas dalykas, kad reikia ne tik stiprinti imunitetą. Saugantis virusų labai svarbi higiena. Svarbu laikytis karantino sąlygų, be reikalo neiti iš namų.

– Jūsų prognozė: kada koronavirusas Lietuvoje pasieks piką ir kada nuslūgs?

– Sprendžiant pagal tai, kas vyksta Europoje, mano manymu, porą mėnesių sergančiųjų koronavirusu kreivė kils, o vėliau virusas jau bus pasiglemžęs nemažai aukų ir mes jau būsime protingesni, dalis jau bus įgiję imunitetą, ir koronaviruso kreivė pasuks žemyn. Nes dažniausiai pandemijos trukdavo 2–4 mėn. Tada, kai persirgdavo ketvirtadalis, pusė ar trys ketvirtadaliai žmonijos, virusai nusilpdavo ir atvejų žymiai sumažėdavo.

– Kaip manote, ko pasaulis gali pasimokyti iš šio koronaviruso?

– Jis jau mokosi: lieka mažiau skeptiškai atsiliepiančių apie skiepus. Juk daugybę ligų pavyko suvaldyti būtent vakcinomis. Žmonės pagaliau vėl prisimena tokio elementaraus dalyko kaip rankų plovimas su muilu svarbą. Žvelgiant plačiau, po šios pandemijos galbūt bus skiriama ir daugiau lėšų naujoms ligoms tyrinėti.

Erkių užkrėstumas skiriasi

Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis pabrėžė, kad daugiausiai problemų pridaro erkės. Jos atbunda labai anksti, vos kiek pakyla oro temperatūra, o laikantis geriems orams rudenį „užmiega“ vis vėliau.

„Erkės yra labai išplitusios. Šie voragyviai gali tykoti visur, kur tik yra žolė, augalai. Taigi – ne tik miškuose ir pamiškėse, bet ir miestų parkuose, skvereliuose, kitose vietose, kur esama žalumos. Tačiau šių parazitų užkrėstumas yra mozaikiškas ir atskirose vietovėse gali labai skirtis“, – aiškino infektologas.

Profesorius priminė, kad šie kraujasiurbiai platina dvi pavojingas ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.

Į pagalbą – repelentai

Net 30 proc. visų erkių sukeliamų encefalitų palieka pėdsaką – vienokio ar kitokio lygio invalidumą.

Laimo ligos atvejų šalyje vis daugėja – pernai ja užsikrėtė daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių. Deja, efektyvių būdų apsisaugoti nuo jos kol kas nėra. „Gerai, jei Laimo liga diagnozuojama pirmos stadijos, tada ją galima sėkmingai išgydyti. Kitu atveju ligoniui padėti tampa sudėtinga. Todėl esant bent menkiausiam įtarimui, kad buvo įsisegusi erkė, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris maždaug po 3–4 savaičių, kada organizme jau bus atsiradę antikūnų, nusiųstų atlikti serologinį tyrimą“, – kalbėjo gydytojas.

Saugantis erkių specialistas patarė rinktis tinkamą aprangą leidžiant laiką gamtoje, naudoti specialias parazitus atbaidančias priemones – repelentus, kurių galima įsigyti vaistinėse. Taip pat – nepamiršti kas kelias valandas atidžiai apžiūrėti kūną, grįžus namo kruopščiai išsišukuoti plaukus, išsimaudyti.

Simptomai gali apgauti

Laiku užbėgti už akių erkiniam encefalitui padeda vakcina. „Labai svarbu, kad visuomenė suprastų šios ligos pavojų ir tai, kad efektyviausia priemonė nuo jos apsisaugoti – skiepai. Gaila, kad žmonės nenori investuoti į savo sveikatą, tiki ne profilaktika, bet tablete. Tačiau egzistuoja tik simptominis erkinio encefalito gydymas“, – sakė A. Laiškonis.

Gydytojas paaiškino, kad yra kelios šios ligos formos ir dažnai pasireiškus bendrai infekcinei, kurios simptomai panašūs į gripo, žmonės nė neįtaria sergą. „Problema ta, kad neretai žmogus net nežino, kad jam įkando erkė. Taip būna įsisegus nimfai arba lervai, t.y. dar nesubrendusiai erkei. Net penkiasdešimt procentų susirgusiųjų nėra pastebėję įsisiurbusio parazito“, – pastebėjo profesorius.

Net 30 proc. visų erkių sukeliamų encefalitų palieka pėdsaką – vienokio ar kitokio lygio invalidumą. Gali pasireikšti stipresnės (paralyžius, parezė) ar silpnesnės (kognityviniai sutrikimai, sutrikusi orientacija, nemiga, bendras nuovargis) formos neįgalumas. „Taigi taip užkraunama ir papildoma finansinė našta valstybei. To galima būtų išvengti laiku investavus į efektyvią profilaktiką“, – pabrėžė gydytojas.

Uodai sukelia alergiją

Ypač vabzdžiams nepatinka pelargonijų, gvazdikėlių kvapas. Galima naudoti ir namines priemones, eterinius aliejus. Uodų antpuolį gali sumažinti įvairūs citrusiniai aliejai, tinka kedro, eukalipto, terpentino kvapai.

Ne tokie pavojingi, bet daug įkyresni ramybės drumstėjai leidžiant laiką gamtoje – uodai. „Jų populiacijos mūsų šalyje gana didelės, nes turime daug apleistų, nedirbamų žemių, kur puikios sąlygos šiems vabzdžiams veistis ir daugintis. Dėl to daugėja ir uodų įkandimams jautrių žmonių“, – aiškino A. Laiškonis.

Jis pastebėjo, kad nors uodai neperneša sunkių ligų, gali sukelti stiprias alergines reakcijas. „Tai ypač pavojinga vaikams, kūdikiams, kai paliekami lauke ilgesnį laiką. Jų imuninė sistema nesusiformavusi ir gali labai audringai sureaguoti“, – įspėjo gydytojas.

Uodams laikinai atbaidyti vaistinėse galima įsigyti specialių tepalų, losjonų. Ypač vabzdžiams nepatinka pelargonijų, gvazdikėlių kvapas. Galima naudoti ir namines priemones, eterinius aliejus. Uodų antpuolį gali sumažinti įvairūs citrusiniai aliejai, tinka kedro, eukalipto, terpentino kvapai.

Tarp kita ko

Tinkamiausias metas skiepytis nuo erkinio encefalito – žiema. Norintiems pasiskiepyti nuo erkinio encefalito vėlesniu metu, pavasarį, tenka taikyti pagreitinto skiepijimo schemą. Tuomet dozės įskiepijamos žymiai greičiau ir reikia papildomos trečios vakcinos tais pačiais skiepijimo metais bei dar vienos dozės antraisiais metais.

Specifinis Laimo ligos požymis – migruojanti eritema. Tai – neskausmingas odos paraudimas, ribotas ryškiu kraštu. Jo dydis dažniausiai būna daugiau kaip 5 cm, bet gali siekti net 70 cm. Paprastai pradžioje eritemos skersmuo didėja vėliau ji tampa žiedo formos, kraštas dar labiau ryškėja, tampa raudonos ar violetinės spalvos. Vidurys pradeda blykšti. Gali varginti karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų skausmai.