Sena žaizda

A.Mickevičiaus g. 8 daugiabutyje vis dar nėra ramybės. Dar 2013 m. rašėme, kad namo savininkų bendrija buvo likviduojama. Prieš tai apie metus bendrijai vadovavo Vytas Girdauskas. Likvidavimo procesas tęsėsi penkerius metus, visą tą laiką jis ėjo likvidacinės komisijos vadovo pareigas, buvo mokamas atlyginimas, bet realūs darbai, anot gyventojų, nevyko.

V.Girdauskas „Kauno dienai“ tuomet pateikė tokią bendrijos stagnacijos priežastį – daug savininkų bendrijai nemokėjo mokesčių. Būtent todėl, V.Girdausko teigimu, bendrija negalėjo pasirūpinti net ir neatidėliotinais namo remontais. Vienu tokių gyventojai įvardijo stogo keitimą.

2016 m. – bendrija vis dar likviduojama, stogas vis dar nepakeistas. V.Girdauskas papildomai pamini būtinybę keisti pasenusią namo šildymo sistemą. Sutikusiųjų už tai mokėti, anot jo, – vėl mažuma.

Tačiau gyventojai tuomet dienraščiui pateikė kitokią nuomonę: namu nesirūpinama ne dėl savininkų, o dėl likvidacinės komisijos vadovo abejingumo, net įžvelgė bandymų slopinti jų iniciatyvas dėl bendro aplinkos tvarkymo.

Ieškinys po ieškinio

2017 m. bendrijos veiklą nuspręsta atgaivinti. V.Girdauskas išrenkamas bendrijos pirmininku. Po pusantrų metų gyventojų nuomonė pasikeičia. Nelaukiant kadencijos pabaigos, išrenkamas naujas bendrijos vadovas. Viena priežasčių – nepasitikėjimas. Revizoriui iš pirmininko nepavyko išsireikalauti visų prašytų dokumentų, kilo daug klausimų ir įvairių įtarimų.

„Pakeitėme pirmininką, ir prasidėjo visokie karai. Per trejus metus sulaukėme šešių bylų. Keturias laimėjome, dvi dar vyksta“, – skaičiavo dabartinis bendrijos pirmininkas Arvydas Domarkas, jai vadovaujantis jau trejus metus.

A.Mickevičiaus g. 8 namo savininkų bendrijai išsirinkus naują pirmininką A.Domarką, jo pirmtakas teismus užvertė ieškiniais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jis pridūrė, kad visus šešis ieškinius teismui pateikė V.Girdauskas su sutuoktine. Dėl atmestų ieškinių teiktos apeliacijos, keliaujama per visas teismų instancijas: nuo Kauno apylinkės teismo iki Lietuvos aukščiausiojo teismo.

Vienas V.Girdausko ar jo artimųjų vardu pateiktas ieškinių (jis pats nebėra bendrijos narys, name nebeturi jokios nuosavybės) – paneigti revizijos išvadas, kitas – paneigti bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimus, kuriais jis buvo atstatydintas, pripažinimo negaliojančiais, trečiu siekta prisiteisti skolą už dokumentų tvarkymą. Dar vienas – bandymas patalpų savininkų balsavimo dėl palėpės paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį raštu nutarimą pripažinti negaliojančiu.

V.Girdauskas tikino, kad ir dabartinis bendrijos vadovas nevengia kreiptis į teisėsaugą. Pradėtą, o vėliau nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl galimo lėšų pasisavinimo V.Girdauskas vadino šmeižtu.

Atiduoda, bet neatiduoda

Dar vienas ieškinys susijęs su dokumentų perdavimu–priėmimu. Per trejus metus bendrijai iš buvusio vadovo pavyko susigrąžinti tik dalį bendrijos dokumentų. To neneigia ir pats V.Girdauskas.

Jis teigia esą neatsisakantis grąžinti, netgi priešingai. Bendrijai į teismą kreipusis dėl negrąžinamų dokumentų, V.Girdauskas pateikė priešieškinį. Juo reikalauja, kad bendrija priimtų dokumentus. Tačiau su sąlyga, kad bus apmokėta už jų paruošimą perduoti.

V.Girdauskas pateikęs buvusios jo darbo bendrijoje sutarties įkainį – 18,50 euro už valandą. Kaunietis paskaičiavo, kad grąžintinų dokumentų turi prikaupęs apie 8 tūkst. Nurodoma, kad jų paruošimui perduoti galbūt prireiks net apie 800 val., o tai yra maždaug penki mėnesiai, dirbant po aštuonias valandas po penkias dienas per savaitę.

Paskaičiavus išeitų, kad bendrijai jos dokumentų susigrąžinimas gali kainuoti net iki 15 tūkst. eurų.

A.Domarką tokie užmojai nustebino: „Nei vienas įstatymas, nei bendrijos įstatai nenumato bendrijai pareigos kompensuoti buvusiam pirmininkui patirtų išlaidų, susijusių su dokumentų perdavimu, nes tai, atšaukus bendrijos pirmininką iš posto, yra jo pareiga.“

Spalio 19 d. Kauno apylinkės teismas atmetė tokį V.Girdausko reikalavimą, tačiau jis pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui.

Bendrija dėl dokumentų kreipėsi į policiją ir į savivaldybę. Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrius Administravimo ir valdytojų veiklos poskyrio vedėja Grita Jasevičienė „Kauno dienai” teigė, kad, nevykdant savivaldybės raginimų pateikti dokumentus, ši gali skirti tik administracinę baudą. Tačiau savivaldybė akcentavo, kad jos tikslas – ne bausti, o kad bendrijos dirbtų tvarkingai.

G.Jasevičienė pabrėžė, kad bendrijos pirmininko pareiga, be visų kitų, yra dokumentus registruoti, tvarkingai laikyti, o atsisakius ar nebetekus šių pareigų – perduoti dokumentus naujam vadovui.

Anot jos, savivaldybė buvo sulaukusi A.Mickevičiaus g. 8 namo bendrijos revizoriaus prašymo padėti gauti dokumentus iš V.Girdausko.

Kaip namo stogas? Jis jau pakeistas. Gyventojai nusprendė priimti vienos bendrovės pasiūlymą padengti stogo keitimo išlaidas mainais į leidimą palėpėje įsirengti gyvenamąsias patalpas. Tačiau V.Girdauskas gyventojų suteiktą leidimą ir statybos darbų leidimą vadina neteisėtais ir dėl jų taip pat kreipėsi į teisėsaugą, kitas institucijas. Pavyzdžiui, dvejus metus bylinėtasi dėl bendrijos visuotinio susirinkimo 2018 12 05 nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Kaltina šališkumu

Buvęs A.Mickevičiaus g. 8 daugiabučio savininkų bendrijos pirmininkas V.Girdauskas visą situaciją, susijusią su ieškiniais dėl bendrijos reikalų teismams ir kreipimusi į kitas institucijas, vadina pagalba gyventojams ir kova už jų interesus. Taip pat – ir kova prieš priverstinį darbą.

„Pirmiausia buvo pateikti ne šeši ieškiniai. Antras dalykas, dalį teismas jau yra patvirtinęs, vieno vyksta atnaujinimas, vienas yra irgi jau atmestas, kitame vyksta procesai. Nesibaigia čia viskas“, – vardijo V.Girdauskas, reaguodamas į A.Domarko pateiktą informaciją apie šešis prieš bendriją nukreiptus ieškinius, iš kurių kol kas, A.Domarko žiniomis, V.Girdauskui nė vieno nepavyko laimėti.

V.Girdausko paprašėme atsakyti trumpai, ar nors vieną ieškinį pavyko laimėti. „Nematau dar nė vieno baigto“, – tvirtino kaunietis. Į pastabą, kad ieškinių atmetimas buvo skundžiamas keliaujant iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, ir vis tiek, A.Domarko žiniomis, ieškovas nieko nelaimėjo, V.Girdauskas reagavo taip: „Kiekvieno asmens teisė yra ginti savo teises.“ Prašomas tikslesnio atsakymo, jis įvardijo dvi bylas, susijusias su A.Mickevičiaus g. 8 namo stogu.

„Viena byla dėl to, kad norėjo užvaldyti dalį pastato. Tik Aukščiausias Teismas padėjo tašką. Kaunas nieko. Grynai labai šališkai“, – pasakojo V.Girdauskas. Koks tas taškas šioje byloje? „Teismas pripažino, kad privati nuosavybė yra privati ir negalima jos likviduoti“, – kalbėjo buvęs pirmininkas apie ieškinį dėl naudojimosi holu.

Niekam nepritaria

Palėpės rekonstrukciją, kuriai susirinkime pritarė gyventojai, apskundęs V.Girdauskas teigė, kad jie taip nusprendė neturėdami visos informacijos, todėl sprendimas yra neteisėtas.

„Šis kol kas pralaimėtas, bet jau atsinaujina, nes vyksta išduoto statybos leidimo naikinimo procesas“, – teigė buvęs bendrijos pirmininkas.

Pakeitėme pirmininką, ir prasidėjo visokie karai. Per trejus metus sulaukėme šešių bylų. Keturias laimėjome, dvi dar vyksta.

Jis peikė ir bendrijos sprendimą keisti stogą, atliktus stogo keitimo darbus, už kuriuos sumokėjo bendrovė mainais į namo bendrasavininkių leidimą naudotis palėpe ir ją rekonstruoti, t.y. joje įrengti butą.

„Aš nemanau, kad stogą sutvarkė. Kaip inžinierius tai vadinu broku“, – konstatavo V.Girdauskas. Anksčiau „Kauno dienai“ teigęs, kad stogą reikia keisti, dabar jis mano, kad „stogas būtų tarnavęs dar 20–30 metų be didelių išlaidų“, nes jam vadovaujant dangą esą pavyko suremontuoti. Jo nuomone, naujasis stogas „už dešimtmečio prašysis keitimo“. „Totalus brokas“, – V.Girdausko manymu, bendrasavininkiais buvo pasinaudota.

A.Domarkas įsitikinęs, kad V.Girdausko vadovavimo bendrijai metu stogo remontas labiau atsispindėjo bendrijos lėšomis apmokėtose sąskaitose, o ne realybėje. „Makroflekso pripūsta – koks tai remontas? Beveik kiekvienais metais buvo leisti pinigai, bet nesimatė, kad būtų atlikta darbų“, – tikino dabartinis pirmininkas, svarstęs, kam iš tiesų buvo panaudoti stogo remontui per trejus metus oficialiai išleisti apie 10 tūkst. eurų.

Jis pasigedo valdybos narių, bendrijos visuotinio susirinkimo pritarimo stogo remonto darbams, informacijos, kokie darbai buvo atlikti ir koks gautas rezultatas. Pridūrė, kad V.Girdauskas „kryžiumi gulė prieš stogo keitimą“ ir klausė, jeigu taip gerai buvo tvarkomas stogas, kodėl per jį ketvirto aukšto gyventojams ir toliau bėgo vanduo?

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kam bendrijai dokumentai?

Kaip su dokumentų grąžinimu? „Nėra reikalavimų mokėti nei 14, nei 15 tūkst. eurų. Ir niekada nebuvo tokių reikalavimų. Tai yra faktas. Jokiame procesiniame dokumente, jokiame ieškinyje nebuvau pareiškęs reikalavimų mokėti už dokumentų perdavimą“, – komentavo V.Girdauskas.

„Nėra ginčų perduoti dokumentus ar jų neperduoti, – tęsė buvęs pirmininkas. – Priešingai, yra pareikštas reikalavimas juos priimti. Ginčas yra ne dėl dokumentų sutvarkymo ir jų perdavimo, o dėl to, koks turi būti perdavimo–priėmimo aktas, kas jį turi parengti ir kiek už tą darbą turi būti mokama. Teismas sprendžia šį klausimą, todėl aš komentuoti nelabai galiu. Negaliu už teismą kalbėti.“

Į teismą jis kreipėsi, kaip teigė, siekdamas perduodamus dokumentus apsaugoti nuo suklastojimo ar sunaikinimo. Pasirengimas dokumentų perdavimui užtruktų ilgai, nes, anot pašnekovo, norminiai aktai reikalauja, kad perdavimo–priėmimo akte būtų surašyti visi perduodami–priimami dokumentai, nurodant jų identifikacinius duomenis: dokumento datą, registracijos numerį, pavadinimą, paskirtį, turinį, sudarytoją, apimtį ir t.t.

V.Girdausko nuomone, visi bendrijos veiklai tęsti reikalingi dokumentai, buvę pas jį, yra perduoti. Neperduoti dokumentai iš laikotarpio, kai jis ėjo bendrijos likvidavimo komisijos pirmininko pareigas arba dar iki šių pareigų, iš laikotarpio, kai jis bendrijoje apskritai dar nedirbo. Šie apie 8 tūkst. dokumentų nesusisteminti, neaprašyti, nes tam bendrijos nariai nesutiko skirti lėšų. „Aišku, gal reikėjo prievartine tvarka jas paimti ir tvarkyti dokumentus, – svarstė buvęs pirmininkas. – Paskaičiavau, kad toks tvarkymas kiekvienam butui būtų kainavęs apie 5–6 eurus per metus.“

Į bendrijos likvidavimo komisijos pirmininko, į bendrijos pirmininko pareigas raštvedybos darbai, anot jo, neįėjo, todėl mano, kad už tokį darbą būtinas atskiras apmokėjimas.

„Jeigu būtų reikalavimas prievarta nemokamai surašyti tuos dokumentus, tai atitiktų priverstinio darbo sampratą. Priverstinį darbą draudžia ir mūsų Konstitucija, ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencija“, – kalbėjo V.Girdauskas.

Jis stebėjosi, kam bendrijai apskritai reikia šių dokumentų, nes didžioji dalis jų jau yra nebesaugotini. Kai kurie dokumentai, anot jo, jau šešiolikos metų senumo.

Pradėjęs kalbėti apie dokumentų kiekį, jis svarstė, kad bendrija dokumentų, kuriems suėjęs senaties terminas, galėtų neprašyti ir nepriimti, nereikalauti daryti jų apyrašų, tad iš 8 tūkst. liktų nedidelis skaičius perduotinų dokumentų.