Aiškinosi dėl salietros

Prieš kelias savaites dirbtinai buvo sukelta „pūga“ dėl amonio nitrato arba, kitaip tariant, salietros krovos Klaipėdos uoste.

Amonio nitratą Klaipėdos uoste krauna dvi kompanijos. Abiem joms kliuvo po to, kai Beiruto uoste po gaisro užsidegė fejerverkai, o nuo jų sprogo ir šešerius metus laikyta susikristalizavusi salietra.

Netgi politikai, Seimo nariai Klaipėdos uoste ėmėsi ieškoti „pavojingos salietros“.

Abi amonio nitratą Klaipėdos uoste kraunančios kompanijos argumentuotai atsakė, kad jų krovinio negalima lyginti su tuo, kuris sprogo Beirute.

Jis nėra laikomas uždarose patalpose, uoste nėra sandėliuojamas, išskyrus kelių savaičių sukaupimą. Amonio nitrate yra priedai, kurie neleidžia susidaryti sprogimo sąlygoms.

Chemijos terminalas šalia miesto

Viena iš priežasčių, kodėl Klaipėdoje kyla ažiotažas dėl kraunamos salietros, yra tai, kad netoli krovos aikštelių yra gyvenamieji namai.

Klaipėdoje pučiamas burbulas, kad, jei sprogtų salietra, į orą išlėktų visa Klaipėda, nes nuo jos detonuotų kiti pavojingi uosto objektai. Jame yra ir naftos produktų, ir dujų, ir amoniako talpyklos šaldytuvuose.

Technologija: į laivo triumą pilama palaida salietra. / Redakcijos archyvo nuotr.

Stebėtinai panašus į Klaipėdą yra Lenkijos Gdynės uostas. Jis taip pat šalia miesto – prasideda tuoj pat už uosto tvoros. Panašių uostų kaip Klaipėda ir Gdynė yra daug. Ne visos šalys ir ne visi miestai turi galimybes greitai iškelti uostus iš miestų.

Uostų iškėlimas yra labai brangus. Ne visos teritorijos naujiems uostams gali būti pritaikytos. Iškyla ir tokios problemos – o kas bus senųjų uostų vietose? Kai kur iškeltų uostų vietose dešimtmečiais stovi dykvietės, kurios nėra pritaikomos žmonėms.

Pavyzdžiu galėtų būti ir Klaipėda, kur lėtokai buvo įsisavinamos teritorijos prie piliavietės. Miestui daugiau nei prieš dešimtmetį perduota „Laivitės“ teritorija taip pat kol kas beveik nėra naudojama.

Salietra – ir palaida, ir didmaišiuose

Paaiškėjo, kad Lenkijoje pagamintos amonio nitrato trąšos kraunamos ir Gdynės uoste „Baltycka Baza Masowa“ chemijos produktų terminale.

Šis terminalas neseniai buvo pristatytas Lenkijos jūrinėje žiniasklaidoje. Tai vyko ne kokia nors gąsdinančia forma, kuriant antireklamą Gdynės uostui ar chemijos produktų krovos terminalui.

„Baltycka Baza Masowa“ pristatymas vyko didžiuojantis, kad Gdynėje yra svarbus Lenkijos ekonomikai terminalas. Pristatymas vyko ypatinga proga – į laivą kraunama 25 tūkst. tonų salietros, kurie bus išgabenti į Braziliją.

Šio terminalo vadovas Pavelas Pavlekas teigė, kad per metus pakraunami 4–6 tokio dydžio amonio nitrato laivai. Tai yra Tarnovo azoto gamyklos produkcija. Salietra į mažesnius laivus kraunama ir didmaišiais.

Krovinys: Gdynėje sandėliuose salietra laikoma ir didmaišiuose. / Redakcijos archyvo nuotr.

„Baltycka Baza Masowa“ krauna amonio nitratą tiek palaidą, tiek didmaišiais. Skirtingai nei Klaipėdoje, jie netgi yra kurį laiką kaupiami uždaruose sandėliuose.

Gdynėje įsikūrusios trąšų krovos įmonės operacijų direktorius Romanas Malovas teigė, jog kraunant amonio nitratą ypač svarbus veiksnys yra oro sąlygos, nes krovinys esantis jautrus lietui ir sniegui.

Aptarti po įvykių Beirute nemažai reakcijų visuomenėje keliantį amonio nitrato krovos klausimą susitiko miesto valdžios, uosto ir jūrų krovinių kompanijos "Bega" atstovai.

"Kviečiausi "Begos", uosto direkcijos atstovus kalbėti apie viešai pasirodžiusią informaciją, kad į Klaipėdos uostą yra atgabenta sprogi amonio salietra. Norėjau išgirsti tiesiai iš pačių vadovų lūpų, koks ir kodėl sprogus krovinys atsidūrė Klaipėdoje, nes anksčiau buvome patikinti, kad tokio krovinio Klaipėdoje nėra ir toks nebūna kraunamas", – dėstė Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Pašnekovo teigimu, susitikimo metu jis buvo užtikrintas, kad bendrovės turimas krovinys – įprasta amonio salietra, kuri nėra sprogi. Vicemerui esą pateikti ir tą įrodantys dokumentai.

"Uosto direkcijos atstovai užtikrino, kad pagal visus teisės aktus kompanija "Bega" turi teisę krauti pavojingus krovinius ir atskiriems atsiklausimams, patvirtinimams, ar leisti atvykti tam kroviniui, nėra reikalo. Viskas vyksta pagal suderintas pavojingo krovinio krovimo tvarkas", – dėstė vicemeras.

Reikia reaguoti greitai ir šito mes pasigedome.

A. Barbšio žiniomis, kraunant tokius krovinius dukart per dieną vykdoma saugos reikalavimų kontrolė.

Mero pavaduotojas pabrėžė, kad būta informacijos apie tai, jog bendrovę neseniai pasiekusio krovinio kiti uostai nepriėmė, tačiau tokie faktai susitikime buvo paneigti.

Vicemeras krovos kompaniją paragino operatyviai reaguoti į viešumoje pasirodančias žinias apie įmonę pasiekiančius krovinius ar vykstančius procesus ir nedelsiant paneigti informaciją, kuri neatitinka tikrovės ir gali kelti nerimą gyventojams.

"Reikia reaguoti greitai ir šito mes pasigedome. Paprašiau, kad tokiais atvejais kompanijos reaguotų iš karto, pateikdamos informaciją, nes galbūt ji neturi įtakos krovai, tačiau turi žmonių nuotaikoms, ramybės drumstimas, pavojų skleidimas yra nereikalingas", – dėstė A. Barbšys.

„Uosto kapitono tarnybos atsakingi darbuotojai pavojingų krovinių, taip pat ir amonio nitrato trąšų, kontrolę uoste vykdo nuolat, tačiau esame davę nurodymą atlikti papildomas amonio nitrato trąšų iškrovimo, pakrovimo, judėjimo ir laikino saugojimo apžiūras. Vienareikšmiškai uoste yra ir turi būti užtikrinama derama tokių krovinių priežiūra ir kontrolė. Dar kartą noriu pabrėžti, kad pavojingieji kroviniai, tokie kaip amonio nitrato trąšos, uoste nesandėliuojami, o tik laikinai saugomi“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės pavojinguosius krovinius sandėliuoti uosto teritorijoje draudžia. Jie gali būti įvežami į uostą norint toliau transportuoti ir laikomi tiek, kiek reikia technologiniam procesui. Per Klaipėdos uostą gabenami tokie kroviniai yra griežtai kontroliuojami. Jų vežimą reglamentuoja tiek Lietuvos, tiek tarptautiniai norminiai aktai bei įstatymai, o kontrolę vykdo atsakingos institucijos.

Uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus atsakingi darbuotojai kontroliuoja šių krovinių pakrovimą, iškrovimą, judėjimą ir laikiną saugojimą uoste. Visus Klaipėdos uoste kraunamus pavojinguosius krovinius, tarp jų ir amonio nitrato trąšas, Uosto direkcijos darbuotojai mato skaitmeniniame žemėlapyje, kuris buvo sukurtas įgyvendinus ES finansuojamą projektą HAZARD.

Sistema skaitmeniniu pavidalu leidžia matyti visą Klaipėdos uostą, krovinių išdėstymą, realiu laiku matomi visų uoste esančių meteorologinių ir oro taršos stotelių duomenys, todėl bet koks taršos nuokrypis ar įvykusi galima avarija yra akimirksniu fiksuojama ir matoma, informacija operatyviai gali būti perduodama atsakingiems asmenims ir institucijoms.

Pavojinguosius krovinius kraunančios uosto įmonės turi turėti specialią įrangą, privalo paskirti atsakingus ir kompetentingus asmenis, galinčius nuolat vykdyti operacijų su pavojingaisiais kroviniais kontrolę. Klaipėdos uosto kompanijose, kuriose perkraunami šie kroviniai, dirba pavojingųjų krovinių specialistai.

Šiemet pirmą laivą su tokiu kroviniu priėmusios kompanijos „Bega“ vadovų teigimu, įmonė saugos atžvilgiu yra nuolat pasirengusi, kasmet atliekami kompleksiniai atsakingų institucijų patikrinimai, įmonė vykdo mokymus, pratybas, kaip to reikalauja saugią amonio nitrato trąšų krovą reglamentuojantys dokumentai.

„Pagal galiojančią tvarką įprastai prieš 48 valandas iki tokio krovinio perkrovimo mes informuojame apie tai atsakingas institucijas. Tą padarėme ir šį kartą. Vis dėlto, atsižvelgdami į dabartinį visuomenės dėmesį, ėmėmės dar ir papildomų priemonių. Nelaukdami eilinio patikrinimo, surinkome atsakingus žmones, tarnybas, dar kartą kruopščiai patikrinome visas grandis, dokumentaciją, įrangą ir technologijas, terminalo apsaugą, kad krovos procesas būtų absoliučiai saugus ir skaidrus“, – sako kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Dalis pirmadienį į įmonę atgabento krovinio iš šio laivo bus iškrauta kompanijos „Bega“ terminale ir sausumos transportu išgabenta į paskirties vietas šalies ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms. Likusi dalis tuo pačiu laivu  bus išplukdyta į Rytų Baltijos uostą. Pasak įmonės atstovų, su importuotoju yra sudarytas griežtas krovinio išvežimo iš Klaipėdos uosto grafikas. Krovinys iš laivo bus iškraunamas į specialiai tam pritaikytą dengtą talpyklą, atitinkančią amonio nitrato trąšų saugios krovos reikalavimus. Tuo pačiu metu trąšos bus kraunamos į sausumos transportą ir išgabenamos iš uosto.

2019 m. Klaipėdos uoste iš viso perkrauta apie 0,5 mln. t amonio nitrato trąšų. Šį krovinį uoste krauna ir laikinai saugoja penkios uosto krovos įmonės, kurių veikla atestuota Lietuvos transporto saugos administracijos.

Bendrovės vadovo teigimu, KLASCO  krauna tik Lietuvoje gaminamas trąšas, kurių gamybos metu amonio nitratas maišomas su inertinėmis medžiagomis – magnio nitratu. Laboratorinių tyrimų duomenimis, šis junginys praktiškai neturi sprogstamųjų savybių.

„Šiandien trijų parlamentarų išplatintame pranešime minimuose laikinuosiuose sandėliuose amonio nitrato trąšos nėra ir niekada nebuvo laikomos. Šie sandėliai yra pritaikyti grūdinių kultūrų (grūdų, rapsų) krovai, tik tam jie ir yra naudojami. Apmaudu, kad atsiranda vis daugiau politikų, kurie, nežinodami tikros situacijos, užuot kreipęsi į bendrovę su klausimais, skleidžia klaidingą informaciją ir dezinformuoja institucijas bei visuomenę, bando kelti nereikalingą paniką.

Bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, kaip pavojingą objektą dėl amonio salietros, kiekvienais metais tikrina komisija, į kurią įeina ir Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos atstovai. Paskutinis patikrinimas buvo 2019 m. gegužės 13–24 dienomis. Šiais metais patikrinimas vyks rugpjūčio 17–20 dienomis“, – sako V. Štumbergas.

ELTA primena, kad parlamentarai Paulius Saudargas, Agnė Bilotaitė ir Rasa Petrauskienė kreipėsi į Klaipėdos m. savivaldybę, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą dėl Klaipėdos uoste įrengtų KLASCO sandėlių keliamo potencialaus pavojaus. Pasak kreipimąsi pasirašiusių Seimo narių, pavojingų medžiagų sandėliavimas strategiškai svarbiose vietose, tokiose kaip šalies uostas, privalo būti vykdomas laikantis aukščiausių saugumo standartų. Ypač atsakingai į tai pažvelgti būtina po visą pasaulį sukrėtusio sprogimo Libane, Beiruto uoste užsiliepsnojus sandėliui, kuriame buvo laikomas didelis kiekis amonio nitrato.

2016 m. įrengtus statinius buvo numatyta eksploatuoti dvejus metus, vykstant KLASCO sandėlio kapitaliniam remontui, tačiau pasibaigus terminui jie nebuvo nugriauti. Seimo nariai siekia išsiaiškinti, ar laikinos palapinės, ilgainiui tapusios sandėliais, nekelia potencialios grėsmės miesto ir aplinkinių rajonų gyventojams bei atitinka visus priešgaisrinius ir aplinkosauginius reikalavimus.

„Jeigu sandėlyje laikomos potencialiai pavojingos, sprogios medžiagos, tai įmonė turi padaryti viską, kad gyventojai galėtų ramiai miegoti, o atsakingos institucijos griežtai ir principingai kontroliuoti jų laikymą. Iš žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos susidaro įspūdis, kad taip nėra“, – situaciją komentavo kreipimąsi inicijavęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Paulius Saudargas.

„Organizuoti ir vykdyti aplinkos apsaugą ir taršos prevenciją Uosto direkciją įpareigoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, taip pat Uosto direkcijos įstatai ir Uosto direkcijos 2019–2022 metų strateginis veiklos planas, kuriame yra aiškus įsipareigojimas siekti, kad uosto veikla nedarytų žalos visuomenei. Tai, kad Uosto direkcija iki šiol nepakankamai rūpestingai atliko šias pareigas, pripažino ir kontroliuojančios institucijos, į kurias kreipiausi ne kartą, reaguodama į gyventojų skundus dėl padidėjusios taršos pauostyje“, – sako A. Bilotaitė.

„KLASCO turi viešai pateikti informaciją apie įrengtas efektyvias tentinių sandėlių priešgaisrines priemones ir sistemas. Tai be galo svarbu, nes labai arti sandėlių yra kiti viešieji objektai. Palapinėse laikomi ir grūdai, kurie taip pat yra degus krovinys – jie kaista ir gali sukelti gaisrą. Ar jose yra gesinimo įranga? Būtina diskutuoti apie visą sandėliavimo saugumą“, – teigia R. Petrauskienė.