Įvertinusi darbo grupės rengtą Politinių organizacijų įstatymo projektą, tarnyba konstatavo, jog siūlomas teisinis reglamentavimas, susijęs su analitinių centrų veikla, „neužtikrina skaidrumo, sudaromos sąlygos neaiškios kilmės lėšų patekimui į šalies politinių partijų veiklą, analitinių centrų veikla gali sudaryti sąlygas partijoms išvengti atsakomybės“.

Pagal Seimui pateiktą projektą, analitinius centrus galėtų steigti tik politinės partijos, rinkimų komitetai tokios teisės neturėtų.

Jie būtų kuriami kaip viešosios įstaigos, kurios tenkindamos politinės partijos viešuosius interesus vykdytų analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklas.

Projekte numatyta, kad analitiniai centrai būtų finansuojami iš partijų lėšų, pinigų, gautų iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, renginių ar kitokių dalyvių mokesčių, atlyginimo už paslaugas, Europos politinių fondų lėšų, politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšų. Tokius centrus galėtų remti ir gyventojai, skirdami metinio pajamų mokesčio dalį.

Jų veiklą ir finansavimą stebėtų Valstybės saugumo departamentas bei Vyriausioji rinkimų komisija.

Pasak projektą rengusiai darbo grupei vadovavusio Seimo nario Andriaus Vyšniausko, tokie analiniai centrai sustiprintų partijų intelektualinį potencialą.

Tuo metu STT korupcijos prevencijos pareigūnų vertinimu, analitinių centrų veikla galėtų sudaryti sąlygas politinėms partijoms piktnaudžiauti ir išvengti politinės kampanijos išlaidų limitų taikymo.

„Pavyzdžiui, už analitinio centro suteiktas politinei kampanijai reikalingas paslaugas atsiskaitant ne pagal rinkos kainas arba šias paslaugas partijai gaunant neatlygintinai“, – teigiama tarnybos pranešime.

STT teigimu, politinės kampanijos išlaidų limitų laikymosi problema Lietuvoje yra aktuali, kai kurios politinės partijos už minėtų limitų viršijimą buvo patrauktos atsakomybėn, už šių limitų viršijimą politinei partijai gali būti neskirti valstybės biudžeto asignavimai.

Be to, pareigūnai atkreipė dėmesį, kad už tam tikrus pažeidimus nenumatyta analitinių centrų atsakomybė, todėl juos padarę centrai praktiškai liktų nenubausti.

„Siekiant sumažinti piktnaudžiavimo rizikas, STT pasiūlė nustatyti draudimą, kad analitiniai centrai jokiems subjektams negalėtų teikti paramos“, – rašoma pranešime.

Pasak pareigūnų, projekte numatyta, kad minėtus centrus galėtų finansuoti Europos Sąjungos ar NATO narėse valstybėse įsteigti politiniai fondai, tačiau niekur nenurodoma, kas yra tie politiniai fondai.

STT vertinimu, šiuo finansavimo šaltiniu būtų sudarytos sąlygos neaiškios kilmės lėšoms patekti į šalies politinių partijų veiklą, taip gali būti pakenkta Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

Tarnyba pažymi, kad jau rengiant projektą ji teikė tokias pačias pastabas, bet tuomet į jas darbo grupė neatsižvelgė.

Politinių organizacijų įstatymo projektui Seimas yra pritaręs po pateikimo, šiuo metu jį svarsto parlamentiniai komitetai.

„Matydami gerąsias Europos Sąjungos šalių praktikas manome, kad siekiant užtikrinti kokybiškesnį politinį turinį Lietuvoje, partijų programas ir jų pristatomas idėjas,  politinėms partijoms yra reikalinga stiprinti jų analitinius pajėgumus. Atsižvelgdami į tai, siūlome Politinių partijų įstatyme numatyti galimybę partijoms steigti analitinius centrus, kurie galėtų reikšmingai prisidėti prie partijų analitinių pajėgumų didinimo, programinio turinio kūrimo ir taptų politinių idėjų kalvėmis“, – pranešime spaudai teigia TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

„Siekiame stiprinti visuomenės pasitikėjimą politinėmis organizacijomis, ugdyti partijos narių kompetencijas ir gilinti jų žinias. Į politiką reikia pritraukti daugiau jaunų žmonių, naujos kartos būsimų sprendimų priėmėjų. Manome, kad tai reikšmingai prisidėtų prie demokratijos ir pilietinės visuomenės Lietuvoje stiprinimo“, – sakė Laisvės partijos administracijos vadovė Asta Padagaitė.

Seimo rinkimų sistemų peržiūros darbo grupei pateiktame TS-LKD ir Laisvės partijos siūlyme siekiama užtikrinti itin griežtą partijų analitinių centrų finansavimo skaidrumą. Analitiniam centrui būtų draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai gauti lėšas iš fizinių ar juridinių asmenų, kurių veiklos tikslai yra nesuderinami su valstybės interesais ir konstitucinėmis vertybėmis, nacionaliniu saugumu bei privačių juridinių asmenų. Analitiniai centrai kiekvieną mėnesį taip pat turėtų viešai skelbti savo finansavimo ataskaitas.

Politinių partijų įstatymo pataisų projektą pateikusios partijos siūlo, kad tenkinant politinės partijos viešuosius interesus analitiniai centrai galėtų vykdyti analitinę, švietimo, mokslinę, kultūrinę veiklą bei su tuo susijusią kitokią visuomenei naudingą veiklą. Galimybė politinėms partijoms steigti analitinius centrus, veikiančius kaip atskiri juridiniai asmenys nuo politinių partijų, yra numatyta Austrijoje, Čekijoje, Latvijoje bei kitose ES šalyse.