Šiomis dienomis realiomis bausmėmis kalėti buvo nuteisti keli jūrų kapitonai. Tarp jų žymiausias atvejis – „Costa Concordia“ kapitonui skirta kalėti 16 metų.

Privalo atsakyti

„Mes Jūrų kapitonų klube apsvarstėme „Costa Concordia“ atvejį. Franciscas Schettino elgėsi siaubingai. Ne tik leido per arti prie salos privesti didelį kruizinį laivą, bet ir šiam skęstant vienas pirmųjų paliko jį“, – teigė jūrų kapitonas klaipėdietis Ričardas Lučka.

Jo nuomone laivų kapitonų kvalifikacija pasaulyje yra sumenkusi, o atsakomybė tarsi išplauta

„Jei jis nevykdo pareigų, privalo atsakyti. Nelaimė laive ne visada reiškia, kad kapitonas ar įgula tinkamai nevykdė pareigų. Geru žodžiu noriu paminėti DFDS kelto „Lisco Gloria“ kapitoną Andrejų Simutį. Laivas užsidegė ne dėl įgulos kaltės. Bet įgula elgėsi profesionaliai, ir visi keltu plaukę žmonės buvo išgelbėti“, – prisiminė R.Lučka.

Avarijų kaltininkų neteisė?

Per 15 metų uosto kapitono tarnyboje dirbęs R.Lučka Klaipėdoje neprisiminė nė vieno atvejo, kad kurio nors laivo kapitonas būtų nuteistas.

„Klaipėdos uoste ar jo prieigose nebuvo avarijų su skaudžiomis pasekmėmis, kai būtų žuvę daug žmonių. Vyravo metalinės laivų avarijos, todėl kaltininkai būdavo nustatomi vykdant draudėjų tyrimus“, – teigė R.Lučka.

Per visą istoriją Klaipėdos uoste buvo dvi didelės laivų avarijos. Plaukdami iš uosto molo vartuose arba šalių jų nuskendo laivai „Globe Assimi“ ir „Rudolf Breitcheid“. Kokias bausmes gavo šių laivų kapitonai, nėra žinoma, nes teismai Lietuvoje nevyko. Grįžę į savo šalis jie veikiausiai nebuvo teisiami.

R.Lučka prisiminė kelis atvejus, kai užsienio šalyse – Danijoje ir Švedijoje – buvo teisiami Lietuvos žvejybos laivų kapitonai užplaukę ant seklumos. Jiems buvo skirtos piniginės baudos.

Girtam neleido išplaukti

Vyresnės kartos Klaipėdos jūrų kapitonai prisimena tragediją Juodojoje jūroje 1986 metų rugpjūtį. Tuomet prie Novorosijsko susidūrė keleivinis laivas „Admiral Nachimov“ ir krovininis „Piotr Vlasiov“. Žuvo per 400 žmonių, tarp jų ir 24 lietuviai.

Abiejų laivų kapitonams buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės po 15 metų. Tas faktas plačiai nuvilnijo per SSRS – jį iki šiol atsimena ir vyresnės kartos Lietuvos jūrų kapitonai.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laivyboje kurį laiką būta chaoso. Plaukiodavo kiek prastesni, ne visada tinkamai prižiūrėti laivai. Ir dalis jūrininkų buvo „paplaukę“. R.Lučka prisiminė mažiausiai vieną atvejį, kai galbūt padėjo išvengti katastrofos.

Iš uosto nebuvo leista išplaukti vieno Lietuvos jūrų laivininkystės laivo kapitonui, mat prieš pat išplaukimą jis buvo girtut girtutėlis.

„DFDS Seaways“ Klaipėdos padalinio nuomojamo laivo „Regina Seaways“ kapitonas Andrejus Simutis nenoriai grįžta į 2010 metų spalio 9-ąją, kai plaukiant iš Vokietijos į Klaipėdą, supleškėjo keltas „Lisco Gloria“.

Ugnis plito, panikos nebuvo

„Lisco Gloria“ kelto gaisro vaizdai dar gyvi kapitono A.Simučio atmintyje. Prisipažino, kad jo jūrinėje biografijoje tai baisiausias įvykis, kurio stengiasi neprisiminti.

„Ne, panikos nebuvo. Raminome keleivius. Žmonės stovėjo ant tiltelio. Ugnis plėtėsi greitai. Laive buvo daug dūmų“, – nuotrupomis dalinosi A.Simutis, pridūręs, jog ypač gaila „Lisco Glorios“, nes tai buvo geras laivas.

Jo ir įgulos narių veiksmai „Lisco Gloria“ gaisro metu buvo pripažinti tinkami. Sudegusį laivą, kaip ir dera kapitonui, A.Simutis paliko paskutinysis. Už tai, kad buvo išgelbėti visi keleiviai ir įgulos nariai, A.Simutis netgi nominuotas metų klaipėdiečio rinkimuose.

„Lisco Gloria“ gaisro aplinkybes tyrė Vokietijos ir Lietuvos teisėsaugos institucijos. Abiejų šalių pareigūnai apklausė kapitoną. Abiem atvejais baudžiamosios bylos buvo nutrauktos įgulos veiksmuose nesant nusikalstamos sudėties.

Jūra vėl pašaukė

„Tai buvo sunkus laikas. Ačiū šeimai ir kompanijai, kurie mane palaikė“, – prisipažino jūrų kapitonas.

Laivo „Lisco Gloria“ gaisras galėjo pakeisti ir jos kapitono karjerą. Pasitaręs su šeima, jis net mąstė nebegrįžti į jūrą. Tačiau krante išbuvo tik penkis mėnesius.

„Jūra pašaukė“, – šyptelėjo.

Kapitono A.Simučio nepaliko ir jo įgula iš „Lisco Gloria“ laikų. Tarp 39 įgulos narių, įskaitant ir aptarnaujantį personalą, laive „Regina Seaways“ didesnė dalis yra tie, kurie kartu plaukiojo kelte „Lisco Gloria“.

Šiuo metu tarp Klaipėdos ir Vokietijos Kylio uosto plaukiojantis keltas „Regina Seaways“, statytas 2010 metais, yra pats naujausias, kurį naudoja „DFDS Seaways“ Klaipėdos padalinys.

Keltas „Regina Seaways“ nuomojamas iš Italijos „Grimaldi Group“.

Anot A.Simučio, tai puikus laivas – jis gali pasiekti net iki 25  mazgų greitį.

Jūrinė dinastija nutrūks

Keltą „Regina Seaways“ patikėta valdyti jūrų kapitonui A.Simučiui. Jis kilęs iš jūrininkų šeimos. Tėvas, taip pat jūrų kapitonas, daugelį metų dirbo Latvijos jūrų laivininkystėje, o aktyvią jūrinę veiklą baigė Rygos uosto kapitono pavaduotoju. Po to jis iš Rygos persikėlė į Klaipėdą.

Rygoje gimęs A.Simutis baigė Leningrado aukštąją jūreivystės mokyklą (vadinamąją Makarovką). Kaip vienas geresnių studentų 1986 metais galėjo rinktis bet kurį SSRS uostą. Pasirinko Klaipėdą ir nuo pirmos dienos dirbo Lietuvos jūrų laivininkystėje, o vėliau nuo jos „atskeltame“ jūrų keltų bendrovės padalinyje, kuris dabar yra „DFDS Seaways“ Klaipėdos grupė.

A.Simutis Klaipėdoje pradėjo plaukioti iš Igarkos medieną plukdžiusiais miškovežiais. Pirmasis laivas „Nižnij Tagil“. Iš pirmųjų laikų įsiminė jam padėję jūrų kapitonai Geroldas Iliuninas, Borisas Lisejevas.

1996 metais A.Simutis pats tapo laivų kapitonu.
Jūrinės dinastijos tradicijos A.Simučio šeimoje tikriausiai nutrūks. Jis augina dvi dukras, kurios tapti jūrininkėmis nenori.