„Ukrainos gynybos ministras Andrijus Taranas pateikė Aukščiausiajai Radai atsistatydinimo pareiškimą“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ parašė T. Melničukas.

Gynybos ministerijai A. Taranas vadovavo nuo praeitų metų kovo 4-osios.

Anksčiau valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ parlamentinės frakcijos vadovas Davydas Arachamija sakė, kad 66 metų A. Taranas „skundžiasi sveikatos būkle“, todėl prie Gynybos ministerijos vairo gali stoti kitas veikėjas.

Ukrainos parlamentas A. Tarano ir dar virtinės aukšto rango atsistatydinimo klausimą nagrinės trečiadienį per Aukščiausiosios Rados plenarinį posėdį, nurodė T. Melničukas.

Pasak jo, deputatai svarstys siūlymą atleisti iš pareigų aplinkos ir gamtinių išteklių ministrą Romaną Abramovskį ir ekonomikos ministrą OIeksijų Liubčenką, kuris taip pat yra premjero pirmasis pavaduotojas.

Be to, bus svarstomi prašymai kitų dviejų vicepremjerų prašymai leisti atsistatydinti. Iš pareigų nori trauktis laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų reintegracijos ministras Oleksijus Reznikovas ir strateginės pramonės ministras Olehas Uruskis.

R. Abramovskis atsistatydinimo prašymą pateikė spalio 19-ąją, O. Uruskis ir O. Reznikovas – lapkričio 1-ąją.

„Surinkti duomenys leidžia mums atpažinti vykstantį pasirengimą papildomų padalinių artėjimui iš žemyninės Rusijos prie Ukrainos sienų. Atsižvelgiant į papildomą kontingentą, bendras rusų karių, sutelktų palei Ukrainos sienas šia kryptimi, skaičius pasieks 56 taktines batalionų grupes su 110 tūkstančių karių“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministras Andrijus Taranas per Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio posėdį.

Jis kalbėjo apie Ukrainos susirūpinimą „dėl reguliariųjų Rusijos pajėgų galimo pasirengimo vykdyti puolamąją karinę operaciją iš Krymo krypties, siekiant užtikrinti vandens tiekimą pusiasaliui“.

Ukraina, pasak A. Tarano, yra labai susirūpinusi dėl naujų rusų pajėgų ir objektų dislokavimo Kryme.

„Iki šiol Rusija padidino savo karinį kontingentą Kryme iki 42 tūkst. karių, integruotų į bendras smogiamąsias pajėgas, pajėgias naudoti ištisą virtinę kinetinių sistemų puolamosioms karinėms operacijoms“, – pareiškė A. Taranas.

Pasak jo, Rusija taip pat gerokai sustiprino savo aviacijos dalinius, papildomai dislokavusi Kryme įvairių orlaivių.

Ministras pažymėjo, jog rusų pajėgų telkimas karinėms pratyboms potencialiai galėtų būti panaudotas „nenuspėjamiems, eskaluojantiems veiksmams“ atlikti iš Krymo teritorijos.

Pasak jo, Kijevas taip pat stebi galimą Rusijos Juodosios jūros laivyno, galinčio „atlikti reikšmingų desanto operacijų“, sustiprinimą.

A. Taranas priminė apie įvykius Baltarusijoje, galinčius nulemti nuolatinį Rusijos karinį buvimą šioje šalyje.

Ukraina, anot jo, taip pat būgštauja, kad Rusija gali apkaltinti Kijevą Rytų Ukrainoje paskelbtų paliaubų pažeidimu ir pasinaudoti tuo kaip pretekstu savo kontingentui separatistų kontroliuojamose Donbaso teritorijose padidinti.

A. Tarano nuomone, Rusija simetriškai dislokuoja karius, reaguodama į NATO pratybas „Defender Europe“, siekdama padidinti kovinę parengtį prieš Maskvos rengiamus manevrus „Zapad 2021“.

Anot jo, šiemet per karo veiksmus žuvo 28 ukrainiečių kariai, o dar 68 buvo sužeisti.

„Šiomis aplinkybėmis ministerijos vardu prašau visų mūsų partnerių, visų Europos šalių padvigubinti jūsų budrumą ir daugiafunkcį atgrasymą, kad tvirtai laikytumėte Rusiją tarptautinės teisės ribose“, – pareiškė A. Taranas.

Anksčiau trečiadienį Maskva sakė nesureikšminanti Vakarų susirūpinimo dėl rusų pajėgų manevravimo netoli Ukrainos sienos.

„Laikome nepagrįstu visų, įskaitant JAV, susirūpinimą dėl mūsų ginkluotųjų pajėgų perkėlimo Rusijoje“, – atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pasak jo, Ukrainos teritorijoje „deeskalacija gali įvykti tik tuo atveju, jei ukrainiečių ginkluotosios pajėgos atsisakys provokuojančių veiksmų“.

Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.

Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.

Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susirėmimui.

„Rusija savo veiksmais tiek prieš Lietuvą, tiek prieš Ukrainą blogina saugumo situaciją regione. Aktyvi dezinformacijos sklaida, kibernetiniai išpuoliai, agresyvūs manevrai mūsų pasienyje, pasinaudojant ir situacija kaimyninėje Baltarusijoje, skatina mus rengtis galimiems įvairiems scenarijams, todėl turime būti pasiruošę reaguoti ir atsakyti, taip pat derindami veiksmus su Ukraina“, – sakė ministras A. Anušauskas.

Pirmąją vizito dieną krašto apsaugos ministras išklausė Ukrainos kariuomenės vado generolo pulkininko Ruslano Chomčako saugumo situacijos Ukrainoje pristatymą.

„Lietuva tęs savo politinę ir praktinę paramą Ukrainai gynybos srityje. Prisidedame prie karinio švietimo sistemos reformos, specialiųjų operacijų pajėgų vystymo, NATO standartų diegimo karių rengime, transformuojant valdymo ir vadovavimo sistemą. Taip pat norime plėsti bendradarbiavimą, didinti apsikeitimą prieinama žvalgybos informacija,“ – teigė ministras.

Vizito metu krašto apsaugos ministras A. Anušauskas taip pat susitiko su Ukrainoje tarnaujančiais Lietuvos kariais, lankėsi Ukrainos sausumos pajėgų mokymo centre Desnoje, kur nuo 2015 m. Lietuvos kariai prisideda prie Ukrainos karių rengimo. 2017 m. Seimui patvirtinus mandatą, Lietuva vykdo nacionalinę karinę mokymo operaciją Ukrainoje.

Prezidento Gitano Nausėdos delegacijoje ministras taip pat dalyvavo Lietuvos-Ukrainos prezidento tarybos posėdyje, susitikime su Aukščiausiosios Rados pirmininku Dmytro Razumkovu, aplankė sužeistus Ukrainos karius karinėje ligoninėje, susitiko su karo veteranais.

Lietuva remia Ukrainos siekį tapti NATO nare, aktyviai plėtoja dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje. Lietuva savarankiškai ir kartu su sąjungininkais teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio profesinio švietimo srityje, padeda įsisavinti NATO standartus ir procedūras Ukrainos kariuomenėje, siekiančioje didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis.

Nuo 2014 m., Rusijai įvykdžius karinę agresiją prieš Ukrainą, Lietuvos ir Ukrainos gynybos bendradarbiavimas suaktyvėjo – Lietuva teikė materialinę ir techninę paramą Ukrainos kariuomenei, buvo pradėta vykdyti Ukrainos sužeistų karių reabilitacija Lietuvoje. Santykiai su Ukraina išlieka svarbus Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetas. Lietuva, plėtodama bendradarbiavimą su Rytų partnerėmis, stiprina saugumą regione.

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas Ukrainoje lankosi kovo 18–20 dienomis prezidento G. Nausėdos delegacijoje.

Ukrainos gynybos ministras Andrijus Taranas, kreipdamasis į NATO ambasadorius Kijeve, sakė, jog kitais metais Ukraina tikisi kvietimo prisijungti prie Narystės veiksmų plano (Membership Action Plan, MAP), pirmo oficialaus žingsnio siekiant narystės Šiaurės Atlanto aljanse.

„Mes laukiame jūsų... paramos tokiam sprendimui kitame NATO viršūnių susitikime 2021 metais“, – kalbėjo A. Taranas.

Pasak jo, Ukrainos bei narystės Aljanse taip pat siekiančio Sakartvelo priėmimas padarytų „reikšmingą poveikį euroatlantiniam saugumui ir stabilumui, ypač Juodosios jūros regione“.

Ukrainos provakarietiška vadovybė artimai bendradarbiauja su NATO. Praėjusiais metais šalies parlamentas patvirtino konstitucines pataisas, kuriose įtvirtinti šalies siekiai tapti Aljanso ir Europos Sąjungos nare.

Šios pataisos taip pat įpareigojo šalies prezidentą, vyriausybę ir parlamentą siekti visateisės šalies narystės abiejuose blokuose.

Ukraina kovoja su Rusijos palaikomais separatistais jos rytiniuose regionuose po to, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymą. Per šį konfliktą jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.

Kijevas savo narystę NATO vertina kaip galimybę sustiprinti savo gynybą prieš Maskvą. Tuo metu Rusija kaltina Aljansą siekiu įsiveržti į tradicinę Maskvos įtakos zoną.