„Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis Teisėjų tarybos posėdyje primygtinai siūlė tyrimo apimtis išplėsti ir tirti ir pačios Teisėjų tarybos veiklą, kadangi Konstitucinio Teismo oficialioji doktrina labai aiškiai nustato, jog būtent Teisėjų tarybai tenka pareiga tiksliai išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su asmens skyrimu teisėju ir tik tuomet patarti Respublikos Prezidentui dėl jo skyrimo teisėju. Tuo tarpu dėl minimų pretendentų į Vilniaus miesto apylinkės teismą Teisėjų taryba patarė vienbalsiai balsuodama už“, – nurodoma Prezidentūros atsiųstame atsakyme Eltai.

Teisėjų tarybos posėdyje penktadienį pranešta, kad NTA direktoriaus patarėjas Justinas Bagdžius atlieka vidinį tyrimą pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Anot jo, tyrimo metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.

„Taip, aš galiu patvirtinti, kad aš, kaip centrinis už korupciją atsparios aplinkos kūrimo atsakingas subjektas, kovo 4 dieną informavau Nacionalinės teismų administracijos direktorę ir Teisėjų tarybos pirmininkę apie tai, kad aš savo iniciatyva pradėjau tam tikrų viešai pasirodžiusių aplinkybių vertinimą, susijusį su pastarosiomis atrankomis į Vilniaus miesto apylinkės teismą“, – sakė J. Bagdžius.

„Šitas tyrimas nėra kažkokio pažeidimo tyrimas ar atsakomybės aiškinimasis, kažkieno traukimas atsakomybėn. Aiškinamasi aplinkybės, ar nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos, kurios nenumato, kad pretendentams į apylinkės teismo teisėjo pareigas yra reiškiamos teismo pirmininko ar teismo kolektyvo nuomonės. Tas įstatymas priimtas neseniai Lietuvos Respublikos prezidento iniciatyva. O tyrimas inicijuotas, atsižvelgiant į paskutiniuosius du teikimus į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuomet iš trijų teiktų kandidatų ir jau paskirtų teisėjų du buvo tiesiogiai pavaldūs to teismo pirmininkei“, – dėstė NTA direktoriaus patarėjas.

Žinia apie pradėtą tyrimą sukėlė diskusijas Teisėjų taryboje. Dalis tarybos narių kėlė klausimus, ar NTA direktoriaus patarėjas turi įgaliojimus imtis tyrimo, kurio metu vertintintų Prezidentūros siūlymus, teikiant kandidatus į teisėjus.

Pati Prezidentūra priminė, kad prie šio klausimo Teisėjų taryba ketina grįžti gegužę.

„Teisėjų taryba priėmė sprendimą kitame tarybos posėdyje, kuris numatomas gegužės 3 d., grįžti svarstyti klausimą ar NTA direktoriaus patarėjas J. Bagdžius turi įgaliojimus atlikti atitinkamą tyrimą“, – atsakyme Eltai teigia Prezidentūra.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Teisėjų taryboje kilo ginčai dėl Prezidentūros iniciatyvų siūlyti į teisėjus asmenis, kurie atrankos komisijos sulaukė ne geriausių įvertinimų.

Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareiga skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisėjų atrankos komisijos atliktas pretendentų vertinimas prezidento nesaisto. Tačiau, kaip nurodoma teisės akte, Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas dėl prezidento pasirinkto pretendento neskyrimo teisėju taip pat turi būti motyvuotas.

Buvęs teisėjas E. Misiūnas BNS sakė penktadienį sulaukęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo teisės klausimais Andriaus Kabišaičio skambučio, kad jis nebus skiriamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas, nes gruodį baigėsi dvejų metų terminas, per kurį jis galėjo grįžti į teisėjus.

Prezidentas G. Nausėda spalį kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, o lapkritį Teisėjų taryba tam pritarė.

Pagal Teismų įstatymą, buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į valstybės pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo minėtų pareigų ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai.

„Aš visą laiką nuo dokumentų pateikimo bendravau su prezidento vyriausiuoju patarėju Andriumi (Kabišaičiu – BNS), palaikiau tą ryšį, po tarybos lapkričio 11-osios esu skambinęs: kada procedūros, per kiek laiko jūs pranešite man, reikia mantiją išsilyginti, viską susitvarkyti. Dar gruodžio pradžioje skambinau, kad gruodžio 10 dieną baigiasi dveji metai, ar nebus bėdos, ir jis šiandien man paskambino, (...) ir pranešė, kad yra tokia nuomonė (neskirti praėjus terminui – BNS)“, – kalbėjo E. Misiūnas.

Jis teigė penktadienį oficialiai kreipęsis raštu į Prezidentūrą, kodėl nebuvo paskirtas teisėju, nors nuo Teisėjų tarybos sprendimo iki termino jam grįžti be konkurso buvo likęs mėnuo.

Aš šiandien oficialiai parašiau, kad kanceliarija atsakytų ir pateiktų dokumentus, nes per mėnesį nuo lapkričio 11 dienos iki gruodžio 10 dienos nesugebėti suorganizuoti priesaikos tikrai ne priežastis, čia kažkokios kitos priežastys, kurios trukdė suorganizuoti ir specialiai buvo praleistas terminas, bent aš taip vertinu

„Aš šiandien oficialiai parašiau, kad kanceliarija atsakytų ir pateiktų dokumentus, nes per mėnesį nuo lapkričio 11 dienos iki gruodžio 10 dienos nesugebėti suorganizuoti priesaikos tikrai ne priežastis, čia kažkokios kitos priežastys, kurios trukdė suorganizuoti ir specialiai buvo praleistas terminas, bent aš taip vertinu“, – BNS teigė E. Misiūnas.

Su prezidento vyriausiuoju patarėju teisės klausimais A. Kabišaičiu penktadienį telefonu BNS nepavyko. Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS sakė, kad komentarą dėl to Prezidentūra pateiks vėliau, pirmadienį, taip pat kėlė klausimą, kodėl E. Misiūnas apie jo paskyrimą prakalbo tik kovą, nors terminas grįžimui praleistas dar gruodį.

Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo. Tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo.

Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą.

E. Misiūnas svarstė, jog Prezidentūrai galėjo nepatikti jo pasisakymas per Teisėjų tarybos posėdį, kad tuo atveju, jei „valstiečiai“ laimėtų rinkimus ir jį vėl pakviestų į ministrus, jis su tokiu pasiūlymu sutiktų.

E. Misiūnas sakė nieko bloga nematantis, kad teisėjai kviečiami dirbti ministrais – nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvę ne kartą.

E. Misiūnas 2016–2019 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Į jas jį delegavo tuometinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prieš tapdamas ministru E. Misiūnas dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

E. Misiūnas dėl šio prezidento sprendimo jam „atšalti“ buvo kreipęsis į teismą, tačiau visų instancijų teismai atsisakė priimti skundą.

Jis taip pat bylinėjasi su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) dėl patirto psichologinio smurto, žalos jį neteisėtai atleidus iš darbo, sumažinto papildomo darbo užmokesčio.

Vilnius taip pat raginamas pilnai suformuoti Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų sudėtį, paskirti pirmininką.

Šios ir kitos rekomendacijos Lietuvai numatytos Europos Komisijos parengtoje 2022 metų teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje.

„Lietuvoje ir toliau pasiekiama gerų rezultatų teisingumo sistemos veiksmingumo srityje, nors kyla naujų problemų, susijusių su ilgėjančia bylų nagrinėjimo trukme ir susikaupusių bylų skaičiumi“, – rašoma dokumente.

„Vilkinama skyrimo procedūra“

Kaip vieną iš pagrindinių rekomendacijų EK išskiria raginimą „toliau vykdyti skyrimo procedūras, kad būtų suformuota visa Aukščiausiojo Teismo sudėtis, ir paskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką“.

„Toliau vilkinama skyrimo eiti aukštas teisėjų pareigas procedūra, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nuo 2019 metų rugsėjo vis dar laikinai eina šias pareigas“, – teigia EK.

Šiuo metu LAT pirmininkas nėra paskirtas, nes pilnai nesuformuota teismo sudėtis – šiuo metu trūksta dar vieno teisėjo.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau šiais metais teikė buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūrą, tačiau Seimas ją atmetė.

Komisija atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje teisės aktais nereglamentuojami atrankos procedūros terminai, o šalies prezidentui suteikta diskrecija nuspręsti, kada skelbti atrankos į LAT teisėjų pareigas procedūras.

„Suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad nuolat vėluojama skirti Aukščiausiojo Teismo teisėjus, taip pat dėl labai ilgų procedūrų. Jo pirmininkas ir toliau laikinai eina pareigas ir, nors atrodo, kad ši aplinkybė kol kas neturėjo įtakos Aukščiausiojo Teismo veiklai, svarbu tęsti paskyrimo procedūrą“, – teigiama dokumente.

„Neplanuota teisėjų kaita“

Komentuodamas EK ataskaitą, prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis teigė, jog LAT sudėties formavimas yra nuolat vykstantis procesas ir pastaraisiais metais „niekada nebuvo nutrūkęs“.

„Šiuo metu po to, kai Seimas nepritarė teisėjo paskyrimui, yra paskelbta atranka į LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas, kuri planuojama rudenį, kol kas sąraše yra trys pretendentai“, – BNS sakė Prezidentūros Teisės grupės vadovas.

Anot jo, per pastaruosius trejus metus buvo paskirti šeši LAT teisėjai, teikti aštuoni kandidatai.

„Deja, taip pat vyko ir teisėjų atleidimai ir ne tik dėl įgaliojimų pabaigos ar pensinio amžiaus, bet ir dėl teisėjo vardo pažeminimo ar pačių teisėjų prašymu, tad neplanuota teisėjų kaita natūraliai lėmė egzistuojantį teisėjų stygių“, – nurodė patarėjas.

A. Kabišaitis akcentavo, kad Seimas dar neišsprendė LAT teisėjo Armanas Abramavičiaus atleidimo klausimo, nors prezidento dekretas buvo pateiktas dar pernai gruodį.

„Todėl neaišku, kada atsilaisvins dar viena LAT teisėjo vieta, o tai yra kliūtis planuoti naujo teisėjo atrankos procedūras“, – sakė jis.

Pasak šalies vadovo patarėjo, šiuo metu viena pagrindinių problemų yra ir mažas norinčių dalyvauti atrankose pretendentų skaičius: „Pavyzdžiui, į laisvą LAT teisėjo vietą pretenduoja tik trys teisėjai, kurie jau anksčiau yra dalyvavę atrankose, o naujų pretendentų nėra“.

Jis akcentavo, kad ilgos atrankos procedūros kyla iš Konstitucijos ir įstatymų nuostatų, kuriomis siekiama tiek skaidraus ir objektyvaus pretendentų parinkimo, tiek užtikrinti, kad aukščiausios grandies teismo teisėjų skyrime dalyvautų visos trys valdžios šakos.

Kritika dėl atrankos tvarkos

Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į teisėjų atrankos procesus. Komisija rekomenduoja pradėti jų skyrimo tvarkos tobulinimą, atsižvelgiant į Europos standartus, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą.

„(...) suinteresuotieji subjektai nurodė, kad (...) prezidentui suteikta diskrecija nesivadovauti Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos teikimu dėl tinkamiausių kandidatų į atitinkamas teisėjo pareigas ir paskirti kitą kandidatą“, – rašoma dokumente.

„Visų pirma suinteresuotieji subjektai kritikavo tai, kad nėra teisinės nuostatos, nustatančios pareigą motyvuoti tokį sprendimą. Teismų taryba paragino iš dalies pakeisti Teismų įstatymą ir patikslinti šiuos aspektus, kad būtų užtikrintas atrankos proceso skaidrumas ir jis atitiktų Europos standartus“, – priduriama jame.

Remiantis Europos standartais, anot Komisijos, tais atvejais, kai valstybės vadovas, vyriausybė ar įstatymų leidžiamoji valdžia priima sprendimus dėl teisėjų atrankos, nepriklausoma institucija, kurios didžiąją dalį sudaro teisėjai, turėtų būti įgaliota teikti rekomendacijas ar pareikšti nuomonę, kuria praktiškai vadovautųsi atitinkama skiriančioji institucija.

Savo ruožtu G. Nausėdos patarėjas nurodė, kad prezidentas, pasirinkdamas kandidatus, visada pateikia argumentus dėl konkrečių asmenybių pasirinkimo, savo sprendimo motyvus išsako tiek Teisėjų tarybos posėdyje, tiek Seimo salėje pristatant pretendentą.

„Toks reikalavimas yra suformuotas Konstitucinio Teismo doktrinoje ir praktikoje įgyvendinamas, – sakė jis. – Prezidentas dėl kiekvieno jo pasirinkto pretendento turi prašyti Teisėjų tarybos patarimo, o Teisėjų tarybos nepatarimas yra saistantis prezidentą, tad Teisėjų taryba, kaip teismų savivaldos institucija, turi visas galimybes reikšti savo nuomonę ir rekomendacijas dėl pretendentų ir taip daryti įtaką teisėjų korpuso formavime.“

Susirūpinimas dėl žurnalistų

Komisijai susirūpinimą taip pat kelia tai, jog valdžios institucijos duomenų apsaugos taisykles aiškina taip, kad ribojamos žurnalistų galimybės susipažinti su informacija.

„Visų pirma, pasitaiko atvejų, kai žurnalistams tenka savo teisę į informaciją ginti teismuose. Kol priimamas teismo sprendimas, informacija neretai būna pasenusi“, – akcentuojama dokumente.

Teisingumo ministerija BNS nurodė, kad šių metų kovą–gegužę vykdė viešąsias konsultacijas dėl asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo, o jų metu vyko diskusija ir su žurnalistais bei juos vienijančių asociacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovais.

„Žurnalistų bendruomenės atstovai indikavo svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria siekdami gauti duomenis, reikalingus informuoti visuomenę, išsakytas susirūpinimas, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos dažnai nepagrįstai atsisako teikti duomenis žurnalistams, prisidengdami Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis (BDAR)“, – rašoma ministerijos komentare.

Ministerijos teigimu, svarbu rasti balansą tarp duomenų apsaugos ir informacijos laisvės, todėl „priežiūros institucijos – Žurnalistų etikos inspektorius kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija – turėtų parengti gaires dėl asmens duomenų teikimo žurnalistams, kuriomis vadovautųsi tiek duomenų valdytojai ir tvarkytojai, tiek ir žurnalistai“.

„Šias gairės planuojama priimti šį rudenį, tačiau prieš tai jos bus paskelbtos viešai, kad žurnalistų bendruomenė, visuomenė galėtų pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl gairių projekto“, – komentare nurodė ministerija.

Jis pareigas pradės eiti nuo birželio 6 dienos ir pakeis Jūratę Šovienę, paskirtą Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininke.

A. Kabišaitis nuo 2006-ųjų vadovavo Seimo kanceliarijos Teisės departamentui, prieš tai septynerius metus dirbo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vyresniuoju patarėju.

Būsimasis šalies vadovo patarėjas 1998 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, stažavosi Šveicarijos lyginamosios teisės institute Lozanoje ir Makso Planko užsienio ir lyginamosios teisės institute Hamburge.

A. Kabišaitis beveik 10 metų dirbo Vilniaus universiteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedroje, skaitė civilinės teisės paskaitas, yra knygų bendraautoris, straipsnių civilinės atsakomybės tema autorius, yra parengęs analitinių darbų užsienio leidiniams.

Už A. Kabišaičio skyrimą į KT balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 49, 19 susilaikė.

Advokatė Giedrė Lastauskienė gavo 72 Seimo narių balsus, prieš buvo 31 parlamentaras, susilaikė 24.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Algis Norkūnas sulaukė 64 Seimo narių palaikymo, prieš jo kandidatūrą buvo 35 parlamentarai, susilaikė 28.

A. Kabišaičio kandidatūrą į KT teikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nieslen, G. Lastauskienės – prezidentas Gitanas Nausėda, LAT teisėjo A. Norkūno – laikinoji LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Per kandidatų svarstymo procedūrą Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas A. Kabišaičio kandidatūrą kritikavo dėl Teisės departamento teiktų pastabų šio Seimo nario inicijuotam Civilinio turto konfiskavimo įstatymui.

„Rengiant šį įstatymą ypatingai oponavo ir atakavo trys subjektai: tai Advokatų taryba, su „MG Baltic“ siejama V. Sutkaus vadovaujama Lietuvos verslo konfederacija ir Seimo Teisės departamentas. Teisės departamentas pateikė net 31 vieną pastabą, įrodinėdamas, kaip šis įstatymas pažeistų Konstituciją ir privatų interesą, nors Europos Žmogus Teisių Teisme tokios bylos yra laimėtos“, – sakė V. Bakas.

Rengiant šį įstatymą ypatingai oponavo ir atakavo trys subjektai.

Jis ragino Seimui daryti pauzę dėl naujų KT teisėjų skyrimo ir po rimtų diskusijų apie teismų darbą parinkti autoritetingus kandidatus į šias pareigas.

Pirmą kartą dėl kandidatų į KT Seimas balsavimo pernai balandį. Tuomet pritarimo nesulaukė visi trys pasiūlyti teisininkai. Be G. Lastauskienės bei A. Norkūno atmesta ir buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūra.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi praėjusių metų kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.

Jo kandidatūrą palaikė trys komiteto nariai, nė vienas nebuvo prieš, penki susilaikė.

Kitiems kandidatams – advokatės Giedrės Lastauskienės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo Algio Norkūno – komitetas pritarė.

TTK pirmininkas Stasys Šedbaras pranešė, kad už G. Lastauskienės kandidatūrą buvo septyni TTK nariai ir vienas susilaikė.

Jis taip pat informavo, kad A. Norkūno kandidatūrą palaikė šeši parlamentarai ir trys balsuodami susilaikė. Tačiau TTK dirba tik aštuoni Seimo nariai.

BNS atkreipus dėmesį į tai, S. Šedbaras patikslino, kad už A. Norkūno kandidatūrą balsavo šeši komiteto nariai, o susilaikė du.

A. Kabišaičio kandidatūrą į KT pasiūlė dar buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, o dabar ją oficialiai pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Trečiadienį per TTK posėdį laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovė Sigita Rudėnaitė atkreipė dėmesį, kad skiriasi Seimo nutarimų projektų formuoluotės dėl KT teisėjų.

Prezidentūros teiktame dokumente nenurodyta, kad G. Lastauskienė Konstitucinio Teismo teisėja skiriama devyneriems metams, parašyta, kad ji tiesiog skiriama KT teisėja.

S. Rudėnaitė tvirtino, kad būtent skirtingos formuluotės gali tapti pretekstu vėl nepaskirti KT teisėjų.

„Iki manęs priėjo toks gandas, kad sutrukdyti (paskyrimą – BNS) galėtų tokia procedūrų yda, nes skiriasi nutarimų formuluotės“, – teigė ji.

Aukščiausiojo Teismo vadovė TTK prašė pataisyti nutarimo projektą dėl G. Lastauskienės, nes jau yra buvęs precedentas, kai dėl ydingos formuluotės buvo pažeista Konstitucija.

Pernai balandį dėl Prezidentūros neteisingai parengto Seimo nutarimo S. Rudėnaitė be pagrindo buvo atleista iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Konstitucinis Teismas vėliau išaiškino, kad Prezidentūros teiktas dokumentas prieštaravo Konstitucijai.

Seimas dėl kandidatų į KT teisėjus planuoja balsuoti ketvirtadienį.

Dvi iš dabar pateiktų kandidatūrų pernai balandį Seime jau buvo atmestos – tai  prezidento Gitano Nausėdos teikta advokatės G. Lastauskienės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės S. Rudėnaitė siūlyta teisėjo A. Norkūno kandidatūra.

Tuomet pritarimo nesulaukė ir Seimo pirmininko V. Pranckiečio teikta buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūra. Vietoj jos dabar teiktas A. Kabišaitis.

Tuomet kaip pagrindinis priekaištas kandidatams minėta, jog tai nėra konstitucinės teisės specialistai.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi praėjusių metų kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen atstovas spaudai Paulius Žeimys BNS patvirtino, kad parlamento vadovė į KT siūlo A. Kabišaičio kandidatūrą, ji bus pateikiama antradienį kartu su prezidento Gitano Nausėdos ir LAT pirmininkės Sigitos Rudėnaitės teikiamais teisininkais.

Prezidentas G. Nausėda advokatės G. Lastauskienės kandidatūrą pateikė dar praėjusią kadenciją, tačiau Seimas ją atmetė, kaip ir du kitus kandidatus, LAT teisėją A. Norkūną ir tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pasiūlytą buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūrą.

Prezidentas G. Nausėda po balsavimo teigė pakartotinai teiksiantis tą pačią kandidatūrą į KT teisėjas, analogiškai po kelių mėnesių pasielgė ir LAT vadovė S. Rudėnaitė.

V. Pranckietis po žlugusio balsavimo dėl KT teisėjų registravo nutarimą dėl kitos kandidatūros – A. Kabišaičio.

Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus į KT teisėjus. Tuomet kaip pagrindinis priekaištas kandidatams minėta, jog jie nėra konstitucinės teisės specialistai.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.

„Reaguoti į pono Karbauskio kiekvieną kartą minimą mano pavardę jau darosi laiko švaistymas. (...) Ponas Pranckietis, mano žiniomis, tarėsi tikrai su visomis frakcijomis. Tenka dalyvauti įvairiuose formatuose, kur dalyvauja ir valdančiosios, ir opozicinės frakcijos, tai galime įvairiai vertinti Seimo pirmininką, tačiau nebendravimu su Seimu jo apkaltinti tikrai nepavyktų“, – penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ sakė G. Landsbergis.

Pasak konservatorių lyderio, „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis, pareiškęs, kad A. Kabišaičio kandidatūra nebuvo derinta su valdančiaisiais, o V. Pranckietis esą atstovauja tik opozicijai, tiesiog „žaidžia savo žaidimą“.

„Jam, matyt, paranku taip formuoti nuomonę, kad čia atstovaujama tik opozicijos nuomonė. (...) Aš manau, kad galima svarstyti šią kandidatūrą, kurią Seimo pirmininkas pristatė. Ar ji sulauks Seimo pritarimo, man sunku pasakyti, mes savo frakcijoje netgi dar diskusijos apie tai nesame turėję, bet jeigu mes lygintume pono Kabišaičio kandidatūrą ir pono Bernatonio kandidatūrą, kuri buvo nuskambėjusi, kaip viena iš galimų, aš palaikyčiau poną Kabišaitį“, – teigė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad, ketvirtadienį V. Pranckiečiui paskelbus, jog teiks A. Kabišaičio kandidatūrą į KT teisėjus, „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis pareiškė, kad Seimo Teisės departamento vadovas valdančiųjų palaikymo nesulauks, nes jo kandidatūra nebuvo derinta su valdančiaisiais, o Seimo pirmininkas esą atstovauja tik opozicijos nuomonei.

„Išneštas registruoti teikimas, siūlau Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovą A. Kabišaitį“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas.

„Ši kandidatūra suderinta ir su daugeliu frakcijų, ir buvo valdančiųjų atskirų frakcijos narių (A. Kabišaitis) minimas kaip galimas kandidatas“, – sakė parlamento vadovas.

Pasak Seimo pirmininko, A. Kabišaičio kandidatūra pagal įstatymą gali būti pristatyta Seime po trijų mėnesių, ir šį kartą kandidatūrų pateikimo laikas nebus derinamas su Prezidentūra ir Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu (LAT).

„Kandidatūra po trijų mėnesių jau gali būti svarstoma Seime ir įvyktų patiekimas. Rugsėjo mėnesio pradžioje būtų galima tęsti procedūrą. Nebetapatintume (pateikimo) su prezidentu ir Aukščiausiuoju Teismu“, – sakė V. Pranckietis.

Parlamento vadovas ketvirtadienį situaciją dėl teisėjų, Seime anksčiau atmetus visas tris kandidatūras į KT, aptarė susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda, tačiau teigė negalintis pasakyti, kada šalies vadovas teiks savo kandidatą.

„Kalbėjome, kada teiktume kandidatus į Konstitucinį Teismą, bet aš nekalbėsiu už prezidentą, jis paklausė, kada aš norėčiau teikti, aš pasakiau – šiandien po pietų“, – sakė parlamento pirmininkas.

Seimas balandį atmetė visus tris pateiktus kandidatus į KT teisėjus. Seimo pirmininkas V. Pranckietis į šias pareigas tuomet siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, tuometinė laikinoji LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.

Prezidentas S. Rudėnaitę buvo pasiūlęs nuolatine LAT vadove – jos kandidatūrą Seimas irgi atmetė ir tuo pačiu atleido iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Šią situaciją dabar aiškinasi KT, priėmęs Seimo kreipimąsi įvertinti, ar tinkamai buvo suformuluotas prezidento dekretas ir Seimo nutarimas, teisėją iš pareigų atleidus be teisinio pagrindo.

Šalies vadovas yra patvirtinęs, kad ketina abi Seimo atmestas kandidates į teismus teikti iš naujo, nes negirdėjęs joms išsakytų priekaištų per svarstymą Seime.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. KT teisėjų kandidatūras teikiantys valstybės pareigūnai privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujų teisėjų kandidatūras.

Nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas.

R. Karbauskis: Seimo pirmininko kandidatas valdančiųjų paramos neturės

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis teigia, kad parlamento vadovo Viktoro Pranckiečio į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pasiūlytas Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovas Andrius Kabišaitis valdančiųjų paramos neturės.

„Aš norėčiau Teisės departamento vadovui A. Kabišaičiui pasakyt, kad jo pavardė su dauguma nebuvo derinta jokiais būdais, nes Seimo pirmininkas su valdančiąja dauguma nebendrauja, jis tariasi tik su G. Landsbergiu. Dėl to, žinant tą faktą, galima daryti prielaidą, kad kandidatas, jei bus pasiūlytas, turės paramą tik iš opozicijos, o balsų jo paskirti neužteks“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis tvirtina, kad kandidatūra derinta, tik ne asmeniškai su R. Karbauskiu, o kitais valdančiaisiais.

„Su R. Karbauskiu nebuvo derinta, o su valdančiaisiais buvo derinta. Tų žmonių, su kuriais derinta, neminėsiu, su dauguma frakcijų seniūnų derinta“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Pranckietis.

R. Karbauskis tvirtino, „kandidatai, kurie verti tapti KT teisėjais, tikrai Seime turėtų palaikymą“ ir kaip tokią galimą kandidatūrą įvardino buvusį teisingumo ministrą, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovą Juozą Bernatonį, tačiau sakė neabejojantis, kad V. Pranckietis šios kandidatūros neteiktų.

„Iš Seimo  personalo mes tikrai nematėme žmogaus, kuris galėtų tapti, dabar kandidatas siūlomas iš Seimo kanceliarijos, neabejočiau, kad palaikymo kandidatui nebūtų. (...) Kalbant apie Seimo narius, kurie galėtų būti (kandidatais), tiktai Bernatonis atitinka tuos reikalavimus, kurie keliami KT teisėjui“, – kalbėjo R. Karbauskis.