Su A. Krivu, naujuoju nuolatiniu atstovu Europos Taryboje, prezidentas trečiadienį aptarė pagrindines veiklos kryptis ir prioritetus rengiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybos Ministrų komitetui, pradėsiančiam darbą kitų metų gegužę.

Taip pat šalies vadovas akcentavo Lietuvos lyderystės svarbą stiprinant Europos Tarybos paramą Ukrainai bei tarptautinius demokratinės praktikos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių standartus.

Susitikime su L. Linkevičiumi, naujuoju ambasadoriumi Švedijoje, G. Nausėda aptarė strategines Lietuvos bendradarbiavimo kryptis gynybos ir saugumo, ekonominio bendradarbiavimo, švietimo ir mokslo, kultūros srityse.

„Turime ir toliau stiprinti mūsų bendradarbiavimą tarp Šiaurės ir Baltijos valstybių, taip pat dvišalius Lietuvos ir Švedijos ryšius ekonomikos, švietimo ir mokslo sektoriuose, ypač kalbant apie gyvybės mokslus, informacines ir finansines technologijas, atsinaujinančią energetiką“, – išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pasak prezidento, dabar ypač svarbu, kad Švedija kuo greičiau taptų visateise NATO nare, tai esmingai sustiprintų Baltijos regiono saugumą ir atvertų kelius dar glaudesniam bendradarbiavimui gynybos srityje. Šalies vadovo teigimu, svarbu, kad Švedijos oro pajėgos įsijungtų į NATO oro policijos pajėgų rotaciją ir perspektyvoje prisidėtų prie Baltijos šalių oro gynybos.

ELTA primena, kad 2021 metais L. Linkevičių siūlyta skirti Lietuvos ambasadoriumi JAV, tačiau šalies vadovas Gitanas Nausėda tam paprieštaravo, teigdamas, kad buvusiam ministrui reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.

2021 metų sausį jis buvo paskirtas ambasadoriumi ypatingiems pavedimams.

Šių metų rugsėjį prezidentas tikino, kad L. Linkevičius jau pakankamai „atšalo“, o gruodį Prezidentūra pareiškė, kad kliūčių buvusio užsienio reikalų ministro skyrimui ambasadoriumi Švedijoje nemato.

L. Linkevičius Užsienio reikalų ministerijai vadovavo 2012–2020 metais.

Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

„Lietuvos Vyriausybė įsitikinusi, kad Baltarusijos režimas dirbtinai skatina nelegalią migraciją ir naudoja ją kaip politinį įrankį, siekdamas didinti spaudimą Lietuvai, griežtai kritikuojančiai plataus masto žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje", - rašoma laiškuose.

Lietuvos nuolatinis atstovas paprašė JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro bei TMO viešai įvertinti Baltarusijos vykdomą politiką ir įtraukti šio klausimo aptarimą į organizacijų darbotvarkes. Šis klausimas taip pat aptartas pirmadienį vykusio ambasadoriaus A. Krivo susitikimo su TMO generaliniu direktoriumi metu.

Nuo šių metų pradžios Lietuvos pasienio pareigūnai sulaikė virš 1800 neteisėtai Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos kirtusių asmenų, kai tuo tarpu pernai sulaikytųjų skaičius siekė vos kiek daugiau nei 80 asmenų.

Lietuva griežtai pasmerkė įvykusį karinį perversmą Mianmare ir neteisėtą demokratiškai išrinktų politinių lyderių ir pilietinių aktyvistų sulaikymą. Kartu su kitomis ES šalimis ir bendramintėmis Lietuva paragino Mianmaro karinę vadovybę nutraukti nepaprastąją padėtį, grąžinti valdžią teisėtai vyriausybei, paleisti visus sulaikytuosius ir visapusiškai gerbti bei ginti žmogaus teises, pagrindines laisves ir teisinės valstybės principus.

„Esame sunerimę dėl informacijos srautų ribojimo, įskaitant interneto išjungimą, žiniasklaidos varžymą ir žurnalistų bauginimą," - pabrėžė ambasadorius A. Krivas.

Lietuva taip pat paragino Mianmarą visapusiškai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmų ekspertais, įskaitant specialųjį pranešėją dėl žmogaus teisių padėties Mianmare.

Žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją dėl krizės Mianmare poveikio žmogaus teisėms. Rezoliucija priimta konsensusu, nuo kurio atsiribojo Kinija, Rusija, Venesuela, Bolivija ir Filipinai.

Žmogaus teisių taryba yra tarpvyriausybinis formatas, kurį sudaro 47 šalys narės, išrinktos Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Ši organizacija yra atsakinga už visuotinį pagarbos žmogaus teisėms stiprinimą ir kovą su jų pažeidimais. Lietuva šiuo metu dirba stebėtojos statusu bei siekia išrinkimo į Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 m. laikotarpiui.

Lietuva išreiškė didelį susirūpinimą dėl ženkliai pablogėjusios žmogaus teisių padėties Baltarusijoje šių metų rugpjūčio mėnesį vykusių prezidento rinkimų kontekste.

Lietuva paragino Baltarusiją nedelsiant nutraukti policijos smurtą prieš taikius protestuotojus ir žurnalistus, įskaitant sulaikymus, laisvės atėmimą ir kankinimus, nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius, įskaitant buvusius kandidatus į prezidentus, jų šalininkus ir po rinkimų vykusių protestų metu sulaikytus asmenis, bei užtikrinti nepriklausomą visų nusikalstamų veikų tyrimą ir patraukti kaltininkus atsakomybėn.

„Raginame Baltarusiją bendradarbiauti su JT specialiąja pranešėja žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais, suteikiant jai laisvą ir netrukdomą patekimą į šalį“, – sakė ambasadorius.

Lietuva, kaip nurodoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, pabrėžė poreikį užmegzti dialogą su Baltarusijos pilietine visuomene, kuriai atstovauja Koordinavimo taryba, bei surengti laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus, kuriuos stebėtų tarptautiniai stebėtojai.

Visuotinė periodinė peržiūra yra Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmas, veikiantis nuo 2008 metų. Šis mechanizmas laikomas viena sėkmingiausių JT Žmogaus teisių tarybos veiklos formų, užtikrinančių vienodą visų valstybių vertinimą. Peržiūros metu siekiama įvertinti žmogaus teisių padėtį kiekvienoje JT valstybėje narėje, atkreipiant dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus bei pateikiant rekomendacijas dėl žmogaus teisių užtikrinimo. Šalių visuotinė periodinė peržiūra atliekama kas penkerius metus ir ji taikoma visoms JT narėms. Žmogaus teisių padėtis Lietuvoje JT Visuotinės periodinės peržiūros sesijoje svarstyta 2011 ir 2017 metais. Trečioji Visuotinės periodinės peržiūros sesija vyks 2022 m. sausio mėnesį.

Nuolatinis Lietuvos atstovas ambasadorius prie Jungtinių Tautų Andrius Krivas išreiškė Lietuvos paramą Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės (VŽTK) biuro veiklai teikiant techninę pagalbą Sakartvelui ir pasveikino Sakartvelo bendradarbiavimą su VŽTK biuru.

Lietuva taip pat išreiškė didelį susirūpinimą dėl toliau blogėjančios žmogaus teisių padėties Rusijos okupuotuose Sakartvelo regionuose Abchazijoje ir Cchinvalyje (Pietų Osetijoje), ypač dėl Rusijos vykdomo neteisėto „valstybės sienos“ žymėjimo, dėl kurio apribojama judėjimo laisvė, daroma neigiama įtaka žmonių teisėms į sveikatą, išsilavinimą ir nuosavybę. Lietuva priminė tvirtai remianti Sakartvelo suverenumą ir teritorinį vientisumą pagal tarptautiniu mastu pripažįstamas sienas.

Žmogaus teisių tarybą sudaro 47 išrinktos Jungtinių Tautų šalys narės. Šios organizacijos pagrindinis veiklos tikslas – skatinti visuotinę pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms ir reaguoti į jų pažeidimus. Lietuva, kaip nurodoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, kandidatuoja į Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 m. laikotarpiui, o šiuo metu dirba Taryboje stebėtojos statusu.

„Laisva pilietinė visuomenė, nesuvaržyta bauginimo ir persekiojimo, yra vienas svarbiausių laisvos ir demokratinės visuomenės elementų. Šiaurės ir Baltijos šalys yra susirūpinusios dėl JT generalinio sekretoriaus ataskaitoje minimų persekiojimo ir susidorojimo atvejų, ypač prieš moteris ir asmenis, dirbančius moterų teisių ir lyčių lygybės klausimais, ir ragina visas valstybes ir nevalstybinius veikėjus užtikrinti saugią ir įgalinančią erdvę pilietinei visuomenei veikti“, – sakė A. Krivas.

Šiaurės ir Baltijos šalys taip pat pabrėžė, kad susidorojimo atvejai yra nepriimtini, kenkia JT patikimumui ir efektyviam darbui bei turi būti nedelsiant ištirti.

Žmogaus teisių tarybos 45-oji sesija prasidėjo rugsėjo 14 d. ir vyks iki spalio 7 d. ŽTT tikslas – skatinti visuotinę pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus ir teikti rekomendacijas. Lietuva kandidatuoja į Žmogaus teisių tarybos nares 2022–2024 metų laikotarpiui, o šiuo metu dirba Taryboje kaip stebėtoja.

Užsienio reikalų ministerija siūlo, kad naujas pareigas viceministras pradėtų eiti nuo rugpjūčio 1 dienos. Jis pakeistų dabartinį ambasadorių Rytį Paslauską.

Taip pat siūloma naujuoju Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje nuo rugpjūčio paskirti Artūrą Žurauską. Šiuo metu tas pareigas eina Ričardas Degutis.

Be to, Užsienio reikalų ministerija nuo liepos 11 dienos ketina atšaukti ambasadorių Baltarusijoje Evaldą Ignatavičių.

Užsienio reikalų viceministras A.Krivas 1993–2001 metais dirbo Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių departamente. Karjerą diplomatinėje tarnyboje pradėjo 2001 metais Užsienio reikalų ministerijos Integracijos į NATO skyriuje. 2003–2007 metais jis ėjo patarėjo pareigas Lietuvos ambasadoje Jungtinėse Valstijose, 2007–2008 metais Užsienio reikalų ministerijoje vadovavo Strateginių ir transatlantinių santykių skyriui.

2008–2010 metais A.Krivas dirbo Krašto apsaugos ministerijoje. Nuo 2010 iki 2013 metų diplomatas Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ėjo ministro patarėjo pareigas. Nuo 2013 A.Krivas dirba užsienio reikalų viceministru.

Kandidatas vadovauti ambasadai Latvijoje A.Žurauskas ambasadoriaus Kinijoje, Pietų Korėjai, Mongolijai ir Vietnamui pareigas ėjo 2001-2006 metais, o 2006-2010 metais buvo Lietuvos ambasadorius Graikijoje, kur taip pat ėjo ambasadoriaus Kiprui, Albanijai ir Bulgarijai pareigas.

2012 metais A.Žurauskas buvo paskirtas ambasadoriumi Azerbaidžane, tačiau po metų atsistatydino po to, kai internete buvo paviešinti jo slapta įrašyti pokalbiai telefonu. Juose diplomatas su kolega dalijosi asmeninėmis pažiūromis apie Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą, vidaus situaciją Turkmėnijoje ir laidė replikas apie valstybės vadovus.

Lietuvoje ambasadorius skiria ir atšaukia prezidentas Vyriausybės teikimu bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.

Rusijai negalima leisti toliau atidėti Ukrainos laisvos prekybos sutarties (DCFTA) su Europos Sąjunga (ES), pareiškė užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas.

„Su šiuo susitarimu susijusiose konsultacijose negalima suteikti Rusijai teisės ar svertų dar toliau atidėti DCFTA įgyvendinimą ar priversti peržiūrėti susitarimo nuostatas“, – sakė A.Krivas.

Tai jis pareiškė aštuntajame Europos ir Ukrainos forume, sekmadienį ir pirmadienį vykusiame Lenkijoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Kijevas ir Briuselis susitarė atidėti laisvos prekybos sutarties tarp ES ir Ukrainos įsigaliojimą iki 2015 metų pabaigos, Rusijai pagrasinus įvesti importo tarifus ukrainietiškoms prekėms, jeigu sutartis bus įgyvendinta.

Rusija tvirtina, kad laisvosios prekybos sutartis pakenktų jos ekonomikai, nes leistų Ukrainai eksportuoti pigesnius europietiškus produktus į Rusiją, kurie būtų pardavinėjami žemesnėmis kainomis nei vietos produkcija.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos vadovas Petro Porošenka išsakė palaikantys trišales derybas tarp ES, Ukrainos ir Rusijos, sprendžiant klausimus dėl laisvosios prekybos sutarties įgyvendinimo. Tai buvo paskelbta deklaracijoje, priimtoje praėjusią savaitę vykusiose šių šalių vadovų derybose dėl ugnies nutraukimo Ukrainos rytuose.

Pernai birželio pabaigoje ES lyderiai pasirašė asociacijos sutartis su Ukraina, Gruzija ir Moldova. Maskva pasmerkė jas, teigdama, kad šių dokumentų pasirašymas kenkia jos ekonominiams interesams ir yra įsibrovimas į jos tradicinę įtakos zoną.

Lietuva „labai teigiamai“ vertina Baltarusijos poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto bei Minsko sprendimą nesijungti prie Maskvos įvestų sankcijų Europos Sąjungos (ES) šalims, sako Minske apsilankęs Lietuvos užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas.

Diplomato teigimu, Lietuva suinteresuota glaudesniais ES ir Baltarusijos ryšiais, tačiau Europa sankcijas Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimui atšauks tik tuomet, kai bus pasiekta „esminė pažanga žmogaus teisių srityje“ ir paleisti politiniai kaliniai.

„Lietuva labai teigiamai vertina Baltarusijos užimtą poziciją ir Baltarusijos atliekamą vaidmenį tarptautinėse pastangose ieškant Rusijos ir Ukrainos konflikto sprendimo“, - BNS ketvirtadienį sakė diplomatas, komentuodamas trečiadienį Minske vykusias konsultacijas.

„Taip pat aukštai vertiname kolegų baltarusių užimtą principinę poziciją nesijungti prie tų sankcijų, kurias Rusijos vadovybė šiuo metu ekonomikos srityje taiko ES ir jos nariams“, - pridūrė viceministras.

Baltarusija politiškai ir ekonomiškai yra priklausoma nuo Rusijos, bet jos vadovas viešai nepritarė Maskvos veiksmams Ukrainoje ir bandė užimti tarpininko poziciją, Minske kelis kartus vyko konfliktuojančių pusių derybos.

Baltarusija dalyvauja Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programoje, nors ir nesiekia tokių glaudžių ryšių kaip Gruzija, Moldova ir Ukraina.

Pasak A.Krivo, gegužę Rygoje vyksiančiame ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime Baltarusija gali parafuoti susitarimus su ES dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos. Diplomato teigimu, iki šio susitikimo taip pat svarstoma galimybė surengti Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Nuo 1994 metų Baltarusiją autoritariškai valdantis A.Lukašenka yra kritikuojamas Vakarų dėl žmogaus teisių pažeidimų ir opozicijos ribojimo. Keliems šimtams jo režimo pareigūnų ir kelioms dešimtims įmonių taikomos ES sankcijos.

Pernai rudenį ES „juodąjį sąrašą“ sutrumpino, įvertindama Baltarusijos sprendimą paleisti žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį, tačiau visiškai atsisakyti sankcijų, anot A.Krivo, yra per anksti.

„Pagrindinė priežastis, dėl kurios ES taiko ribojamąsias priemones Baltarusijos valdžios atstovų atžvilgiu, išlieka, todėl kalbėti apie ribojamųjų priemonių atšaukimą arba panaikinimą tikrai yra per anksti. Tam, kad ES galėtų priimti atitinkamą sprendimą, reikalinga esminė pažanga žmogaus teisių klausimais iš Baltarusijos pusės. Čia pirmiausia kalba eina apie politinių kalinių paleidimą į laisvę ir teisinio reabilitavimo būtinybę“, - tvirtino viceministras.

Baltarusijoje prezidento rinkimai vyks šį lapkritį. A.Krivas sakė „pabrėžęs būtinybę organizuoti rinkimų procesą ir rinkimų kampaniją skaidriai, įtraukiant ir organizuojant tarptautinio stebėjimo mechanizmus“.

Europos Sąjunga (ES) turėtų artimiausiomis dienomis patvirtinti ekonomines sankcijas Rusijai, kurios apribotų priėjimą prie kapitalų rinkų, numatytų ginklų embargą, uždraustų perduoti dvigubos paskirties prekes ir jautrias technologijas, antradienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas.

„Šiandien vyko eilinė COREPER - nuolatinių atstovų komiteto - diskusija šita tema, kuri suteikia daug optimizmo ir vilčių, kad jau artimiausiomis dienomis paketas tokių ribojimo priemonių bus patvirtintas ir jis įsigalios Europos Sąjungai jį viešai paskelbus“, - žurnalistams sakė diplomatas.

BNS paklaustas, kas apimtų šias sankcijas, viceministras atsakė: „Tai trečiosios fazės (priemonės) - priėjimas prie kapitalo rinkų, ginklų embargas, dvigubos paskirties prekių ir jautrių technologijų neperdavimas”.

Diplomatas pabrėžė, kad Lietuva „nuo konflikto tarp Ukrainos ir Rusijos pradžios buvo aktyvi Europos Sąjungos sankcijų režimo Rusijos atžvilgiu sukūrimo ir taikymo šalininkė“.

ES diplomatai pirmadienį pasiekė preliminarų susitarimą dėl grupės žmonių iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos ir kelių Rusijos įmonių, kuriems bus įvestos sankcijos, taip pat dėl naujų priemonių, skirtų apriboti prekybą ir investicijas Kryme, kurį anksčiau šiais metais aneksavo Rusija.

Antradienį valstybių narių atstovai pratęsė diskusijas, siekdami susitarimo dėl didesnio masto ekonominių sankcijų Rusijai. Jei visoms 28-ioms ES valstybėms pavyks susitarti, šios sankcijos apims kapitalo rinkas, gynybos sektorių ir jautrias technologijas.

„Lietuva visada pasisakė už sankcijų režimo stiprinimą, konsolidavimą, efektyvinimą ir suderinimą su tomis sankcijomis, su tomis ribojančiomis priemonėmis, kurias taiko kiti mūsų sąjungininkai, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos“, - sakė viceministras A.Krivas.