Gaivus oro gurkšnis

„Kiekvienas koncertas man yra iššūkis. Tokių asmeniškų ar kūrybiškų pasirodymų per metus nebūna daug, todėl labai daug įdedu savęs ir stengiuosi, kad būtų kuo geriau. Labai smagu pasidalyti visa šia emocija su orkestru ir publika bei užfiksuoti tai kompaktinėje plokštelėje“, – teigė jau du dešimtmečius Prancūzijoje gyvenantis talentingas obojininkas.

Koncertinė ir pedagoginė veikla Prancūzijoje ir Vokietijoje yra jo kasdienybė, o reti muzikiniai projektai gimtinėje būna tarsi gaivus oro gurkšnis.

Kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru A.Puskunigis ne tik parengė ir klausytojams pristatys koncertinę programą, bet ir įrašys Georgo Friedricho Händelio kūrinių kompaktinę plokštelę, kurią ruošiasi išleisti Nyderlandų kompanija „Briliant Classics“.

Įrašys į plokštelę

2013 metais su ja pasirašęs sutartį atlikėjas visada pasirenka įrašinėti vieno kompozitoriaus kūrinius – plokštelėse jau užfiksuoti J.S.Bachas, G.Ph.Telemannas, W.A.Mozartas ir kiti autoriai. Pasak A.Puskunigio, „tai yra kompozitoriai, kurie mėgo obojų, sukūrė jam daug koncertų, sonatų, solo arijų“.

Obojininkas A. Puskunigis. / Asmeninio archyvo nuotr.

Sudarydamas kompaktinių plokštelių turinį, atlikėjas demonstruoja kilnų atsidavimą savo instrumentui. „Siekiu, kad kiekvienoje plokštelėje būtų girdimas meilės instrumentas – oboe d’amore. G.F.Händelis meilės obojui neparašė nieko, todėl aš pats iš įvairių jo operos arijų sukomponavau trijų dalių koncertą. Gražus, minkštas, melancholiškas, kontratenoriškas meilės obojaus tembras suvilioja – jis yra mano širdies instrumentas, – kalbėjo A.Puskunigis. – Gal visa tai darome todėl, kad esame estetai, menininkai, stengiamės parodyti eruditiškos muzikos grožį savo mokiniams, publikai, kolegoms ar pagaliau – sau.“

Praturtins orkestro skambesį

Klaipėdos kamerinis orkestras nuo to laiko, kai jam pradėjo vadovauti M. Bačkus, nuosekliai gilinasi į baroko muzikos interpretaciją. Meno vadovo paskatintas kolektyvas dalyvauja meistriškumo pamokose, kurias veda senosios muzikos atlikimo specialistai, ir į savo pasirodymus įtraukia istorinius instrumentus.

Šiame koncerte scenoje publika matys du klavesinus, vargonus ir teorbą, kurie praturtins styginių instrumentų orkestro skambesį. Jais gros iš Prancūzijos atvykę atlikėjai Celine Scibetta-Puskunigis (klavesinas), Vincentas Bernardtas (klavesinas, vargonai) ir Parsivalis Castro (teorba, barokine gitara).

Barokinės G.F.Händelio garsų girliandos obojui, vargonams, klavesinui, teorbai ir styginiams koncerte bus supintos su šiuolaikinių autorių Alfredo Schnittke’ės ir Krzysztofo Penderecki’o kūriniais styginių orkestrui.

Koncerto pradžia – 18.30 val.

Uostamiesčio festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncerte „Garsų tėkmėje“ balandžio 7-ąją 18 val. plačiai išsilies baroko muzika, nuostabios obojaus ir meilės obojaus melodijos.

Klaipėdos koncertų salės scenoje pirmąkart pasirodys į gimtinę iš Prancūzijos trumpam grįžtantis, prancūzų spaudos magišku atlikėju vadinamas obojininkas Andrius Puskunigis. Jo scenos partnerė bus žmona klavesinininkė Celine Scibetta-Puskunigis. Kartu su Donato Katkaus vadovaujamu ir diriguojamu orkestru jie atliks G.Ph.Telemanno ir J.S.Bacho kūrinius. Taip pat skambės B.Martinu ir P.A.Locatelli orkestriniai opusai.

Universalumu, profesionalumu, menine vaizduote garsėjantis Vilniaus miesto savivaldybės globojamas orkestras – laukiamas svečias ne tik prestižinėse Lietuvos ir užsienio šalių koncertų salėse, bet ir mažesnių miestelių scenose. Charizmatišką orkestro meno vadovą ir dirigentą D.Katkų pažįsta bene visa Lietuva. Šios asmenybės veikla, aprėpianti daugelį sričių, įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija. Pagal išsilavinimą maestro yra altininkas, ilgai griežęs šiuo instrumentu Vilniaus styginių kvartete. Jau daug metų jis dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, aktyviai reiškiasi kaip muzikologas. Neseniai Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta jo mokslinių darbų, publicistikos ir pokalbių rinktinė „Apie muzikos būtį“. „Mano rašymas kilęs iš norėjimo suprasti muziką, kompozitorių kūrybą, manojo laiko istoriją, galiausiai – save patį“, – teigė autorius.

Prieš 22 metus D.Katkus subūrė jaunus Vilniaus muzikus į barokinį orkestrą. Netrukus kolektyvas ėmėsi interpretuoti ir šiuolaikinių lietuvių bei užsienio kompozitorių muziką, o vėliau pradėjo rengti projektus su džiazo ir popmuzikos atlikėjais. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras nuolat bendradarbiauja su žinomais Lietuvos ir užsienio solistais. A.Puskunigis yra vienas iš jų, kartu su orkestru parengęs jau keletą koncertinių programų. Pernai jie įrašė kompaktinę plokštelę, skirtą G.Ph.Telemanno muzikai, kurioje užfiksuoti du Koncertai obojui ir orkestrui taip pat bus atlikti koncerte „Garsų tėkmėje“.

A.Puskunigis groja obojumi nuo penkerių. Jau tūkstančius valandų jis praleido su obojumi rankose, siekdamas tobulai įvaldyti šį ypatingo grožio instrumentą. Prieš 16 metų atlikėjas išvyko mokytis į Prancūziją, kur aukso medaliu baigė Meco nacionalinę konservatoriją. Dar vieną diplomą jis gavo Sarbriukeno muzikos konservatorijoje Vokietijoje. Šiuo metu obojininkas yra Heidelbergo simfoninio orkestro solistas, taip pat muzikuoja Meco „Orchestre Imaginaire“ pučiamųjų kvintete, dar dviejuose Vokietijos kameriniuose orkestruose, rengia kamerinės muzikos programas, dėsto Prancūzijos konservatorijose.

Beje, obojaus pavadinimas yra prancūziškas, kilęs iš žodžių junginio „haut bois“ (pranc.) – „aukštas medis“. Koncerte Andrius gros ir meilės obojumi („oboe d’amore“), kuriuo baroko laikotarpio muzikoje atliekamos „meilės temos“. Jo tembras lyriškesnis ir paslaptingesnis nei įprasto obojaus.

Muzikos pavasario rengėjai tikisi, kad koncertas „Garsų tėkmėje“ patrauks klaipėdiečių dėmesį ir paįvairins festivalio programos meniu prancūziškais prieskoniais.

Šventojo Kristoforo kamerinio orkestro sezonas prasideda muzikine staigmena. Atidarymo koncerte šventosios Kotrynos bažnyčioje su orkestru gros retai Lietuvoje viešintis, Prancūzijoje gyvenantis obojininkas Andrius Puskunigis.

Orkestras ir A. Puskunigis pirmajame koncerte iš užmaršties prikels baroko epochos kompozitorių Georgą Philippą Telemanną. Amžininkai kompozitorių kritikuodavo, kad jis esą per daug pataikavo publikai. Tačiau šiandien muzikantai jį dažnai renkasi koncertams, kaip baroko novatorių.

„Obojui nėra tiek daug prirašyta koncertų, kaip galbūt atrodo. Pavyzdžiui, nėra nė vieno Bacho koncerto obojui, jie visi yra perdaryti. Yra kiti barokiniai kompozitoriai, kurie tik pritaikyti obojui, o Telemannas yra paskyręs obojui koncertus“, – sako obojininkas A. Puskunigis.

Pasak jo, penktadienį Šventosios Kotrynos bažnyčioje skambės spontaniška, pilna staigmenų G. P. Telemanno muzika. Vienas iš programos kūrinių vadinasi „Varlių koncertas“ ir yra skirtas styginiams instrumentams.

G. P. Telemannas buvo aistringas sodininkas, Hamburge turėjo didelį sodą. Tuo metu miestas buvo aptvertas varlių atvaizdais puošta tvora. Varlių, kaip spėja istorikai, netrūko ir kompozitoriaus sode. Matyt, tai ir įkvėpė jį sukurti kūrinį varlėms.

Sezoną pradedančio Kristoforo kamerinio orkestro vadovas sako, kad jų laukia įdomus ir labai intensyvus ruduo.

„Diriguos Šlekytė, kuri labai efektingai pasirodė Europos jaunųjų dirigentų konkurse. Po to mes išvažiuojame į festivalį laive. Plauksime Viduržemio jūra, atplaukę į kokį gražų miestą, ten pagrosim koncertą“, – orkestro meno vadovas, dirigentas prof. Donatas Katkus.

Po gastrolių Viduržemio jūros miestuose orkestras laukiamas koncertuose Prancūzijoje ir Vilniuje jį vėl išgirsime tik lapkričio mėnesį.

Nuo vaikystės su obojumi nesiskiriantis Andrius Puskunigis, kurį Prancūzijos žiniasklaida tituluoja magišku atlikėju, džiaugiasi reta proga koncertuoti gimtinėje. Spalio viduryje Vilniuje pasirodymą surengsiantis muzikas, publiką pakvies į gurmanišką muzikos puotą, kurioje skambės krištolo skaidrumo klasika. Belaukiant obojaus virtuozo koncerto, pokalbis su A. Puskunigiu apie tai, kaip jog gyvenime atsirado dainingas, malonaus tembro instrumentas, jo pedagoginę patirtį ir artėjantį pasirodymą Lietuvoje.

– Obojų scenoje išgirstame rečiau nei daugelį kitų instrumentų. Kodėl pasirinkote groti obojumi, kuo jis jus žavi?

– Obojininkų iš esmės nėra daug ir dar mažiau koncertuojančių. Tai gana kaprizingas instrumentas, nelengvai įvaldomas dėl įvairių priežasčių – dvigubo liežuvėlio, kurį reikia pasigaminti pačiam, taip pat reikalauja geros fizinės formos ir specifinės kvėpavimo technikos.

Šiuo instrumentu susižavėjau tėčio dėka. Jis yra obojininkas, dar ir dabar dėsto Kazlų Rūdos mokykloje. Mano mama – pianistė, tad mane nuo mažens supo muzika.

Obojus mane žavi tembro ieškojimo paslaptingumu, išraiška, garso intensyvumu ir savotiška melancholija. Obojininkui labai svarbu atrasti, išgauti gerą garsą, o tai reikalauja daug darbo ir nuolatinio ieškojimo.

– Siekti grojimo meistriškumo išvykote į užsienį, kur gyvenate jau daugelį metų. Kaip manote, kodėl Lietuvoje šis instrumentas mažiau populiarus nei pavyzdžiui, Prancūzijoje?

– Obojininkų nereikia daug, pvz., 4 žmonių simfoniniame orkestre. Pagal Lietuvos gyventojų skaičių, kiek žinau, studentų užtenka. Šiuo metu matau tik kylantį, aukštą Lietuvos pūtikų lygį, nemažai Lietuvos atlikėjų išvažiavo studijuoti į vakarus ir grįžo atveždami vis kažką naujo. Taip, išvažiavau ir aš, tačiau niekada negalvojau, jog Lietuvoje nieko neišmokau, ar kad obojaus specialybė Lietuvoje nėra populiari.

Prancūzijoje yra kitaip, nes čia obojus - nacionalinis instrumentas nuo labai senų laikų. Daugelis regionų turi savo šio instrumento atitikmenį: bombarda, grand hautbois (grand obua), binioo (binju) ir pan. Yra išlikę Renesanso, Baroko, Klasikos laikų obojai, bylojantys apie aktyvų kultūrų judėjimą ir meno evoliuciją.

– Obojaus grojimo meistriškumu dalijatės kitais. Ką Jums suteikia tokia patirtis?

– Turiu apie trisdešimt studentų ir mokinių. Konservatorijose puikios sąlygos mokytis – suteikiamas geras instrumentas, liežuvėliai, natos. Kiekviename mieste yra daug įvairių mėgėjų ir profesionalių ansamblių bei orkestrų, kuriuose mokiniai vėliau groja ir gali išreikšti save, o tai – svarbi jų motyvacijos detalė.

Su mokinias dalinuosi savo patirtimi ir žiniomis, noriu, kad kiekvienas būtų geresnis už mane. Ši patirtis man teikia ypatingą komfortą, nes žinau, kad atiduodu viską, ką pats žinau.

Be pedagoginio darbo, jau 5 metus groju Vokietijos Heidelbergo simfoniniame orkestre. Grojimas šiame kolektyve papildo mano artistiškumą, suteikia pusiausvyros tarp pedagoginio ir atlikėjo darbo.

– Ar dažnai grįžtate į Lietuvą? Kaip Jūsų akimis pasikeitė Lietuva nuo tada, kai išvykote?

– Grįžtu kiekvienais metais, labai pasiilgstu Lietuvos, šeimos, kalbos, valgių ir kitų smulkmenų, kurių nei viena kita šalis nepakeis.

Prancūzijoje gyvenu jau 14 metų. Lietuva labai pasikeitė, tačiau nežinau, kaip įvardinti tuos pasikeitimus. Kiekvienais metais pastebiu kažkokius subjektyvius pasikeitimus. Sakyčiau, jog Lietuva atsivėrė, tapo daug kosmopolitiškesnė, nepriklausoma, greitai užmiršo sovietinius laikus, žmones yra nuostabūs ir atkaklūs. Dėl visų šių priežasčių man svarbu grįžti į Lietuvą ir čia koncertuoti.

Su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru ir maestro Donatu Katkumi įrašinėsime antrą kompaktinę plokštelę. Dalyvavimas tokiuose projektuose – didelis pasididžiavimas ir garbė, jog galiu garsinti Lietuvos vardą bei jos menininkus.

– Su žmona esate ne tik gyvenimo, bet ir scenos partneriai. Ar nekyla sunkumų, derinant šeimą bei profesinę veiklą?

– Ne, mūsų atveju, tai – privalumas. Žinoma, būna, jog kartais susikerta nuomonės, tačiau mes visuomet randame išeitį. Koncertiniai momentai sustiprina mudviejų jausmus ir yra atlygis už įdėtas pastangas.

Mano žmona Selin groja klavesinu, o obojus – idealus šio instrumento partneris. Spalio 16 d. Šv. Kotrynos bažnyčios scenoje taip pat pasirodysime kartu. Koncerte atliksime du Lietuvoje dar niekada neatliktus obojaus koncertus: K. Ditters von Dittersdorf meilės obojui ir L. Hoffmann koncertą obojui. Klausytojams suteiksime galimybę pajusti Austrijos – Vengrijos imperijos galantiškumą ir to meto stiliaus lengvumą.

Andrius Puskunigis ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus) į „Obojaus muzikos puotą“ kviečia spalio 16 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje.