Pirmasis lietuvis Indijoje išsilaipino dar XVII a. – tai vienuolis jėzuitas Andrius Rudamina. 1624 m. rudenį per Lisaboną jis išplaukė į Indiją. Kelionė laivu truko 5 mėnesius. Atvykęs į Goa miestą, Andrius Rudamina ėmėsi misionieriaus darbo ligoninėse, kalėjimuose, laivuose. Tačiau netrukus jis susirgo maliarija. Bažnyčios vyresnieji, tikėdamiesi, jog žemyninis klimatas bus palankesnis sveikatai, išsiuntė jį į Makao, Kiniją. Čia Rudamina pasveiko nuo maliarijos, bet susirgo tuberkulioze. Goa katedros šventoriuje Rudaminai atidengtas paminklas.

Kitas lietuvis jėzuitas – Donatas Slapšys (1921–2010) kone 60 metų ganytojišką darbą dirbo Punės provincijoje – lankė ligonius, steigė mokyklas, padėdavo vargstantiems. Dėl nuolankumo, ištvermės ir pagaliau gebėjimo rasti šuliniui tinkamas vietas Punės gyventojų pradėtas laikyti šventuoju. Slapšys Indijoje ir mirė, sulaukęs beveik 90-ties.

Vilnietis Mykolas Zaleskis 1892–1916 m. Indijoje ėjo nuncijaus pareigas. De facto, jo atsakomybėje esanti teritorija siekė nuo Afganistano šiaurėje iki Ceilono (dabartinės Šri Lankos) pietuose, apėmė visą Indiją (taigi, ir dabartinį Pakistaną bei Bangladešą), taip pat Birmą.

Ryškus Lietuvos pėdsakas ir Indijos sostinėje. Delyje esančią Australijos ambasadoriaus rezidenciją ir parką projektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Iki šiol yra išlikę šio projekto brėžiniai, padaryti šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jam dirbant Melburne, Australijoje.

Indas Yusufas Hamiedas – farmacijos milžinės „Cipla“ įkūrėjas ir savininkas – yra gimęs Vilniuje. Jo mama – Vilniaus žydė, prieškario Barlyne pamilusi Indijos musulmoną ir už jo ištekėjusi. 1936-ųjų vasarą atvažiavusi aplankyti giminių Vilniuje, ji čia ir pagimdė būsimąjį milijardierių.

Lietuvos gija matoma ir kito litvako – Hermanno Kallenbacho – ir Indijos nepriklausomybės tėvo Mahatmos Gandhi draugystėje. 1871 m. Rusnėje gimęs Kallenbachas XX a. pradžioje Pietų Afrikoje susipažino su Mahatma ir tapo pagrindiniu finansiniu jo rėmėju. Teigiama, jog ir geriausiu draugu.

Vis dėlto ko gero labiausiai Lietuvą su Indija sieja... kalba. Tiek sanskritas (klasikinė Indijos kalba), tiek lietuvių kalba yra išlaikiusios daugybę archaiškų bruožų – indoeuropiečių prokalbės elementų. Abi kalbas sieja akivaizdžiai panašiai skambantys žodžiai, kurių reikšmės sutampa: ugnis – agnis, dievas – devas, ašara – ašru, ratas – ratha, sapnas – svapnas ir t.t. Tokių žodžių – ne viena dešimtis.

„Lietuvos kolumbai” – antradienį 21.30 val. per LRT televiziją.

Istoriniame Goa valstijos mieste, šalia didžiausios Indijos katedros, atidengtas paminklinis akmuo Andriui Rudaminai – pirmajam lietuviui, išsilaipinusiam Indijoje.

Ceremonija surengta rugpjūčio 23 dieną, simboliškai pažymint 390-ąsias A. Rudaminos išsilaipinimo Indijoje metines, pirmadienį pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Jėzuitui A.Rudaminai skirtas balto marmuro akmuo iškilo didžiausių Indijoje katalikiškų maldos namų – Sė katedros – kieme. UNESCO saugoma katedra yra Senojoje Goa – mieste, kuris XVI–XVIII amžiuje buvo portugalų kolonijos sostinė.

Atidengdamas paminklą Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša pabrėžė, kad A.Radaminos asmenybė sujungia praeitį ir dabartį, drąsą ir nuolankumą, Lietuvą ir Indiją.

„Nuo šiol Lietuvių sąmonėje Goa bus ne tik populiarus kurortas, bet ir vieta, kur prasidėjo Lietuvos santykių su Indija istorija“, – teigė ambasadorius.

Jėzuitų misionierius A.Rudamina į Goa atvyko 1625 metų rugpjūčio 22 dieną.

Gimęs Vilniaus apylinkėse, Rudaminoje (pasak kitų šaltinių – Daugėliškyje, Švenčionių apsk.), A.Rudamina baigė Vilniaus jėzuitų kolegiją, vėliau studijavo Vakarų Europoje – Vokietijoje ir Belgijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1618 metais pasiprašė į Jėzuitų ordiną. Po poros metų buvo išsiųstas tęsti studijų į Romos jėzuitų kolegiją. 1623-iaisiais jis įšventintas į kunigus.

Visą laiką jautęs pašaukimą vykti į misijas, A.Rudamina šį savo troškimą ne kartą raštu išdėstė Jėzuitų ordino vadovybei, kuri jo prašymą galiausiai patenkino. 1624 metais jis leidosi į Lisaboną, o iš ten 1625 metais pavasarį laivu išplaukė į Indiją, kurią pasiekė po penkių mėnesių kelionės, rugpjūčio 22 dieną.

Indijoje A.Rudamina praleido mažiau nei metus. Susirgęs maliarija, 1626-aisiais buvo perkeltas į švelnesnio klimato šalį – Kiniją, kur misijonieriavo iki gyvenimo pabaigos. Jis mirė 1631 metų rugsėjo 5 dieną Fudžou provincijoje, kur ir palaidotas.

Paminklinis atminimo akmuo pirmajam lietuviui, išsilaipinusiam Indijoje, – tai bendras Lietuvos ambasados Indijoje bei Goa ir Damano arkivyskupijos projektas.

Senojoje Goa bus atidengtas paminklas pirmajam lietuviui, išsilaipinusiam Indijoje - Andriui Rudaminai.

Paminklinis akmuo bus atidengtas sekmadienį, istoriniame Goa valstijos mieste šalia didžiausios Indijos katedros, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Paminklinio akmens atidengimo ceremonija bus simboliškai pažymėtos 490-osios A. Rudaminos išsilaipinimo Indijoje metinės. Renginyje dalyvaus Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša, Goa ir Damano arkivyskupas Fillipe Neri Ferrao, Goa valstijos vyriausybės atstovai.

Jėzuitui A.Rudaminai skirtas balto marmuro akmuo iškils didžiausių Indijoje katalikiškų maldos namų – Sė katedros – kieme. UNESCO saugoma katedra yra Senojoje Goa – mieste, kuris XVI–XVIII amžiuje buvo portugalų kolonijos sostinė.

Jėzuitų misionierius A.Rudamina į Goa atvyko 1625 metų rugpjūčio 22 dieną.

Gimęs Vilniaus apylinkėse, Rudaminoje (pasak kitų šaltinių – Daugėliškyje, Švenčionių apskrityje), jis baigė Vilniaus jėzuitų kolegiją, vėliau studijavo Vakarų Europoje – Vokietijoje ir Belgijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1618 metais pasiprašė į Jėzuitų ordiną. Po poros metų buvo išsiųstas tęsti studijų į Romos jėzuitų kolegiją. 1623-iaisiais įšventintas į kunigus.

Visą laiką jautęs pašaukimą vykti į misijas, šį savo troškimą A. Rudamina ne kartą raštu išdėstė Jėzuitų ordino vadovybei, kuri jo prašymą galiausiai patenkino. 1624 metais jis leidosi į Lisaboną, o iš ten 1625 metų pavasarį laivu išplaukė į Indiją, kurią pasiekė po penkių mėnesių kelionės, rugpjūčio 22 dieną.

Tiksli A. Rudaminos išsilaipinimo Indijoje data minima jo mirties liudininko, Fudžou (Kinija) jėzuitų provinciolo Benedicto de Matos  laiške Ordino vyresnybei, kurį 1638 metais iš Makao į Romą išsiuntė Azijoje darbavęsis lenkų jėzuitas Albertas Menčinskis. Ji atkartojama ir 1652 metais Vilniuje išleistoje knygoje „O odmiane panstw" („Apie valstybių kaitą"), kuri saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, bei anoniminėje užrašų knygelėje, datuojamoje 1751 metais, kuri išliko Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos saugyklose.

Indijoje A. Rudamina praleido mažiau nei metus. Susirgęs maliarija, 1626-aisiais buvo perkeltas į švelnesnio klimato šalį – Kiniją, kur misijonieriavo iki gyvenimo pabaigos. Mirė 1631 metų rugsėjo 5 dieną Fudžou provincijoje, kur ir palaidotas.

Kaip pažymi URM, paminklinis atminimo akmuo pirmajam lietuviui, išsilaipinusiam Indijoje – bendras Lietuvos ambasados Indijoje bei Goa ir Damano arkivyskupijos projektas.

Surinkti medžiagą apie A. Rudaminos gyvenimą padėjo istorijas dr. Liudas Jovaiša, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bei Lietuvos atstovybė prie Šventojo Sosto.